Patyčios, nesėkmės mokykloje, draugų stoka ar net spaudimas iš aplinkos dažnai skaudžiai paveikia vaikus, o tokio tipo įtampa gali pasireikšti įvairiais tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais. „Corepetitus” vadovas Tadas Jonaitis pastebi, kad jei vaikas nenori mokytis, tapo irzlus ar staiga viskas tapo neįdomu, greičiausiai kaltas stresas ir belieka nustatyti ar blogi mokymosi rezultatai yra streso priežastis ar pasekmė.
Kaip patys valdote stresą?
Tyrimų rezultatai rodo, kad 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2–3 kartus per mėnesį. Ir nors dauguma tėvų paklausti sutinka, kad gera emocinė sveikata yra vienas svarbiausių vaiko poreikių, ne visi žino kaip padėti savo vaikui, net jei akivaizdu, kad mokykloje jis patiria didelį stresą.
Kol kas sistemiškai šalinti patyčias gerai sekasi mažumai Lietuvos mokyklų, o vaikai dažniausiai dar nemoka reguliuoti savo patiriamų emocijų, tačiau jie to išmokti gali stebėdami tėvus. Vienas efektyviausių būdų yra kvėpavimo pratimai ir daugelio užsienio šalių mokyklose jau mokoma, kaip taisyklingai kvėpuoti stresinėse situacijose. Visgi jei jūsų vaikai atsipalaidavimo pratimų dar nesimoko, informacijos nesunkiai rasite internete. Taisyklingo kvėpavimo techniką patys perimsite vos per keletą minučių, o tada pratimų galėsite išmokyti ir savo atžalas, kartu įgydami visiems labai praversiantį gyvenimišką įgūdį.
Sportas – ramesniam gyvenimui
2024 m. duomenimis, tik 14 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių buvo fiziškai aktyvūs bent valandą per dieną. Pastebima, kad vyresnių klasių mokiniai daugiau laiko praleidžia prie ekranų, todėl būtina veiklos sritis vaiko gyvenime turėtų būti judėjimas, kuris yra ir vienas veiksmingiausių būdų, siekiant suvaldyti stresą. Sportas ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir skatina organizmą gaminamus „laimės hormonus“. Geriausia, kai sportinė veikla tampa bendru šeimos užėmimu, nes tai ne tik stiprina tarpusavio ryšį, bet ir skatina sveikus įpročius.
Jei šeima kartu sportuoti negali, puikia alternatyva tampa sporto būreliai. Be tradicinių sporto šakų, tokių kaip futbolas ar krepšinis, rinktis galite ir alternatyvią fizinę veiklą – šokius, jogą, žygius gamtoje ar net paprastus pasivaikščiojimus. Kai kurie vaikai mėgsta rungtis, tačiau kiti labiau džiaugiasi veiklomis, kurios nėra siejamos su griežtomis treniruotėmis ar konkurencija, todėl svarbu suteikti jiems galimybę atrasti tai, kas jiems patinka. Pati sportinės veiklos esmė yra judėti ir atrasti raminančias fizinės veiklos savybes, kurios pravers ir suaugusiojo gyvenime.
Nenuvertinkite užklasinės veiklos naudos
Prasmingai sudėlioti laisvalaikio užsiėmimai ir užklasinė veikla, padeda vaikams save atrasti naujoje aplinkoje ir ugdyti socialinius gebėjimus. Mokykloje drovus vaikas gali atsiskleisti fotografijos užsiėmimuose, o gabus, bet klasiokų ne itin mėgstamas pirmūnas, gali tapti tikru lyderiu skautų veikloje. Maža to, būreliai moko praktinių įgūdžių, o vaikui parodo, kad žinios – ne tik vadovėliuose. Ne visi vaikai taps mokslininkais ar universitetų absolventais, ir tai yra normalu. Amatininkai, technologai ar menininkai – tai profesijos, kurios reikalauja ne akademinių, o praktinių įgūdžių.Ekspertai teigia, kad šiuo atveju svarbiausia vaikui surasti veiklą, kuri jam iš tikrųjų patiktų, nes kai vaikas po pamokų priverstas daryti tai, kas jam neįdomu, tai gali tik dar labiau padidinti patiriamą stresą, todėl būrelių lankymas turi būti malonumas ir saviraiška, o ne prievolė.
Korepetitoriai – pagalba be spaudimo
Didelė dalis vaikų stresą patiria dėl nesėkmių mokykloje. Kai kuriems mokiniams labai trūksta individualaus dėmesio, tačiau didelėse klasėse mokytojai tiesiog negali jo skirti kiekvienam vaikui. Padėtį dar pablogina tai, kad vaikai dažnai bijo prašyti mokytojų pagalbos arba drovisi atkreipti klasiokų dėmesį į savo problemas. Toks drovumas pradeda nesėkmių grandinę, kur vaikas vis labiau atsilieka nuo klasės, todėl savo neišmanymo drovisi ir užsisklendžia tik labiau.
Čia pagelbėti gali vis labiau populiarėjantys korepetitoriai su kuriais mokiniai dirba individualiai ir juda savo tempu. „Corepetitus” komandą būtent šiuo tikslu subūręs T. Jonaitis pastebi, kad korepetitorius dažnai tampa savotišku draugu, su kuriuo mokinys jaučiasi drąsiai ir juo pasitiki. Tokie draugiški, bet pedagogiški santykiai dažnai ne vienam vaikui padeda atrasti net ir mažiau mėgstamų dalykų žavesį ir žinoma grąžina pasitikėjimą savo jėgomis mokykloje.
Svarbiausias veiksnys - atmosfera namie
Vaikai dar neturi suaugusiųjų sukauptų streso valdymo įgūdžių ir pagrindinė jų emocinė užuovėja yra šeima, todėl ypač svarbu, kad namie jie jaustųsi saugūs, mylimi ir suprasti. Čia tėvų pagalba prasideda nuo atviro ir pagarbaus dialogo. Vienas svarbiausių dalykų yra išklausyti vaiką be išankstinio vertinimo. Kartais vaikams to ir užtenka - išsikalbėti ir būti suprastiems. Kita vertus kai tėvai iš karto pradeda siūlyti sprendimus arba nuvertina vaiko problemas, vaikas gali jaustis neišgirstas ir dar labiau užsidaryti savyje. Dažniausiai vaikas puikiai žino, kurios problemos jam labiausiai skauda, todėl belieka paieškoti jų sprendimo būdų. Visgi svarbu tai daryti kartu su vaiku, primenant jam, kad visada esate šalia, kad jam padėtumėte, bet pasitikite juo kaip asmenybe, gebančia kurti, svajoti ir mokytis.
Straipsnį parengė: „Market Rats“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
