darbas

Socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie Užimtumo tarnybos darbą. Gyventojas tvirtina, kad susirado darbą savarankiškai, tačiau Užimtumo tarnybos paskyroje rašoma, jog žmogus tai padarė su tarnybos pagalba. Keisčiausia tai, kad paskyroje, anot internauto, įrašyti fiktyvūs darbo pokalbiai. Kiti gyventojai taip pat tvirtina, kad tai – kasdienė praktika, o Užimtumo tarnybos atstovė informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Žiemos laikotarpiu daugiau gyventojų serga peršalimo ir kitomis ligomis. Tačiau ne visi gali sau leisti ilsėtis ir sveikti. Dalis darbdavių reikalauja, kad darbuotojai dirbtų ir sirgdami. Darbo teisės specialistai pataria tokius darbdavio reikalavimus ignoruoti. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad dalis darbuotojų patys nori sirgdami dirbti. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakojo, kad šiomis dienomis susirgo veikiausiai gripu. „Iš pradžių į prastą savijautą nekreipiau dėmesio.

Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolinė.  Šį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą ketinama svarstyti ir Trišalėje taryboje.

Mergina Vilniaus prekybos centre gavusi darbą telaukė kada galės pasirašyti darbo sutartį ir užsidirbti. Deja, darbdavė, kuri žadėjo jai darbą, jau kelias savaites nekontaktuoja su mergina: nebeatrašo, nebeatskambina. Dėl to ji yra labai nepatenkinta ir nori išsiaiškinti, ar taip aplaidžiai darbdaviai išvis gali elgtis. Į šiuos klausimus atsakė Valstybinė darbo inspekcija.

Artimųjų mirtis ir laidotuvės yra vienas skaudžiausių įvykių, kurių metu tikrai nesinori galvoti apie darbą, o tuo labiau – dirbti. Dėl to darbuotojai turi teisę gauti nemokamas atostogas, kurias darbdavys privalo suteikti. Vis tik su tuo kyla ir tam tikrų neaiškumų, pvz.: į kieno laidotuves gali išleisti, kaip tą įrodyti ir kaip dažnai tuo galima pasinaudoti. Kaunietė Akvilina (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė nežmogišku darbdavio elgesiu.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

42-ejų kaunietis Martynas Vasiliauskas, trijų vaikų tėtis ir diakonas, prieš tris mėnesius ryžosi naujam karjeros posūkiui – tapti autobuso vairuotoju. Įdomu tai, kad daugiau nei dešimtmetį jis dirbo teisės mokslų daktaru. Nors daugeliui toks pokytis gali atrodyti netikėtas, Martynui tai buvo ilgai ieškotas atsakymas į nuolat patiriamą įtampą ankstesniuose darbuose. Martynas Kaune autobuso vairuotoju dirba nuo 2024 m. spalio 1-osios, 3 mėnesius.

Darbo paieškos gali užtrukti ne vieną mėnesį. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad darbo neranda, nes turi per mažai patirties. Tačiau nutinka ir priešingai – darbdaviai atsisako priimti darbuotojus, kurių darbo patirtis yra per didelė. Henrika Bivainienė, atrankų ir žmogiškųjų išteklių sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė pastebėjo, kad kartais per didelė patirtis ne padeda, bet trukdo susirasti darbą. Būna, kad kandidatas būtent dėl šios priežasties negauna norimo darbo.

Beveik keturis dešimtmečius pašventusi karjerai teisės srityje buvusi prokurorė, teisėja, o dabar advokatė Aušra Ručienė (62) prisipažįsta nebijanti gyvenime nieko. Kaunietė, atstovavusi milijardieriams, nusikalstamų grupuočių nariams ir ne vienam įtakingam visuomenės veikėjui, ne kartą atsidūrė kraują stingdančiose situacijose – stojo akistaton su turto prievartautojais, buvo priversta ginti savo namus ir yra tapusi negailestingų šeimų dramų liudininke.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, praplečiantys ir konkretizuojantys susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Anot VDI, šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.

36-erių Marija Špokaitė gimusi Vilniuje, tačiau dirbusi bei gyvenusi yra ne vienoje šalyje. Išnaršiusi pasaulį moteris suprato, kad dirbti gerai apmokamo, tačiau rimto mokslininkės darbo ji nebenori, todėl padarė tai, apie ką svajoja dažnas, tačiau išdrįsta retas – metė darbą ir nusprendė siekti savo svajonės: žiesti puodus bei iš to pragyventi. Kaip Marija pati teigia, ją labai dažnai lydi nuotykiai.

Pernai nemaža dalis įmonių stabdė plėtrą, mažino darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Tikėti, kad ir šiemet kai kurios įmonės patirs sunkumų. Taigi specialistai įvardijo, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos duomenimis gruodžio 1 d. šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

Artėjant Naujiesiems metams, darbuotojams primenama – iš darbo turite išeiti valanda anksčiau. Jei to padaryti neįmanoma, jums turi sumokėti daugiau. Pagal galiojantį Darbo kodeksą švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Nors daug kas linkęs įsivaizduoti, kad darbe perdegti labiau linkę aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau šią sritį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad taip toli gražu nėra. „Mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai kai kuriais atvejais patiria didesnę perdegimo riziką“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie reikšmingus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Šie pokyčiai apima tiek darbuotojų teisių apsaugos stiprinimą, tiek darbo santykių skaidrumo užtikrinimą. Pagrindiniai nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pakeitimai: · Smurto ir priekabiavimo sąvokos patikslinimas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, kurie praplečia ir konkretizuoja susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Pranešime spaudai nurodoma, kad šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.

Žiemos švenčių laikotarpiu į darbo dienas įsiterpia net keletas laisvadienių. Šiemet Kalėdų savaitę įprastu grafiku dirbantys darbuotojai turės 3 laisvas dienas gruodžio 24–26 dienomis. O Naujųjų metų savaitę vieną laisvadienį – sausio 1 d. Nemažai darbuotojų šiuo laikotarpiu ima atostogas ir poilsiauja savaitę ar dvi. Tačiau dalis darbdavių tarpušvenčiu stabdo veiklą ir varo darbuotojus atostogauti ne savo noru.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie darbo laiko trumpinimą prieššventinėmis dienomis ir apmokėjimo tvarką už darbą švenčių dienomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo kodeksas numato, kad Kūčios (gruodžio 24 d.), Kalėdos (gruodžio 25 ir 26 d.) ir Naujieji metai (sausio 1 d.) yra švenčių dienos, per kurias įprastai nedirbama.

Naujoji valdžia žada, kad gyvenimas Lietuvos gyventojams toliau gerės. Tačiau naujausi duomenys apie nedarbą ir pranešimai apie darbuotojų atleidimus mažų mažiausiai verčia atsargiai vertinti artimiausias perspektyvas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų. O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.

Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis trečiąjį šių metų ketvirtį išliko mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, išreikštą visų laisvų darbo vietų ir visų darbo vietų ekonomikoje santykiu. Tai rodo ES statistikos agentūros (Eurostat) pirmadienį paskelbti palyginamieji duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 2,1 proc. – tiek pat kaip ir balandį-birželį. Šis rodiklis visoje ES nukrito nuo 2,4 proc. iki 2,3 proc., o vien tik euro zonoje – nuo 2,6 proc.

Darbas Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje – ne iš lengvųjų. Medikams tenka susidurti su stresinėmis, greitos reakcijos reikalaujančiomis situacijomis, o kartais net ir pavojingais pacientais. Visgi interviu herojė šių sunkumų nebijo ir visai neseniai tapo viena iš pirmųjų GMP vairuotojų moterų Lietuvoje. Lapkričio 6 dieną Greitosios medicinos pagalbos tarnyba savo „Facebook“ puslapyje pasidalino įrašu, jog prie Kauno miesto komandos jungiasi nauja darbuotoja.

Moterų sveikatos programėlė „Flo Health“ praneša apie planus plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šių metų liepą vienaragio statusą įgijusi bendrovė šalyje ketina įkurti 130 naujų darbo vietų, teigia tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. „Lietuva užima pirmąją vietą ES, vertinant moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį ir jaunų, į IRT sektorių įžengiančių specialistų skaičių.

 Diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje bei pasaulyje vis atsinaujina. O tai dažniausiai kyla iš visuomenėje didėjančio poreikio lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Natūralu, vieni ekspertai pasisako „už“ šios idėjos įgyvendinimą, o kiti – „prieš“. Politinių partijų nariai ne išimtis – taip pat turi savo nuomonę dėl keturių darbo dienų savaitės realizavimo perspektyvų Lietuvoje.

Paprastai darbo diena trunka 8 val. Tačiau ne visą šį laiką darbuotojai privalo dirbti. Jie gali ilsėtis pertraukėlių metu. Darbo teisės specialistai pažymi, kad jeigu darbuotojas visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterių ekranų, kas valandą turi teisę daryti 10 minučių pertraukėles. Taigi, per įprastą 8 val. darbo dieną galima ilsėtis bent 80 minučių arba beveik 1,5 val.

Vokietijos darbo rinkos perspektyvos blogėja: Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto mėnesinis užimtumo barometras ketvirtadienį nusmuko iki žemiausio lygio nuo pat pandemijos įkarščio 2020-ųjų viduryje. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, rodiklis sumažėjo ne tiek ir daug (0,2 punkto iki 93,4), tačiau tai buvo jau šeštas sumažėjimas iš eilės. „Vis daugiau įmonių stabdo naujų darbuotojų paiešką, – sakė „ifo“ apklausų vadovas Klausas Wohlrabe.

Technologijoms vis tobulėjant, o darbo laikui vis trumpėjant baiminamasi, kas bus, kai ims sparčiai mažėti darbo vietų ir vis daugiau darbų atliks robotai. Dėl to pasaulyje vis daugėja eksperimentų, tiriančių universaliąsias bazines pajamas (UBP). T. y. pajamas, kurios gyventojams būtų mokamos be jokių išlygų, nepriklausomai nuo amžiaus ar darbo. Apie tai, kad visiems žmonėms kada nors ateityje galėtų būti garantuotas pragyvenimas, buvo kalbėta dar 16 amžiuje.

Technologijų bendrovė „Johnson Matthey“ paskelbė ženkliai plečianti savo veiklą Lietuvoje. Per ateinančius metus bendrovė planuoja sukurti 100 naujų darbo vietų verslo paslaugų centre Vilniuje, beveik padvigubindama 140 darbuotojų komandą, rašoma „Investuok Lietuvoje“ pranešime žiniasklaidai. Beveik prieš metus pradėjusi veikti Lietuvoje „Johnson Matthey“ orientuojasi į globalių finansų, žmogiškųjų išteklių, pirkimų ir IT paslaugų tobulinimą.

Darbo aplinkoje dažnai kyla įtampų, o darbuotojai kartais jaučiasi priversti pasidalinti savo nuomone apie vadovus ar kolegas. Tačiau viena moteris, pasivadinusi Natalie ir pasidalinusi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, įspėjo, kad tokie neatsargūs pokalbiai gali turėti rimtų pasekmių. Natalie prisiminė, kaip 2019 metais ji ir visa jos komanda buvo atleista po to, kai jų grupiniai pokalbiai buvo aptikti.

Nuo lapkričio 1 d. griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Nuo šiol už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra dabar, bet ir darbdaviai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad darbdaviai privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką, sieksiančią 3, 6 arba 9 minimalių mėnesinių algų dydį.

Moteris už krovininio automobilio vairo, rodos, jokia naujiena moderniame amžiuje, tačiau smalsuolių akis toks reginys vis dar traukia. Dėl to išvydus 26-erių Kaune gyvenančią marijampolietę, tolimųjų reisų vairuotoją Viktoriją Kasparavičiūtę, daugelis nustemba ir klausia, kodėl ji pasirinko tokį darbą. Pokalbio metu Viktorija papasakojo, kas lėmė šios profesijos pasirinkimą ir atskleidė, kokių iššūkių kasdienybėje kyla.

Po Covid-19 pandemijos dalis darbuotojų dirbti į biurus taip ir negrįžo. O tai patinka ne visiems darbdaviams – tokius darbuotojus jie atleidžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdaviai tam tikrais atvejais turi tam teisę. O darbo paieškos specialistai stebi priešingą tendenciją – vis mažiau žmonių nori dirbti namuose. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad dėl skirtingo požiūrio į nuotolinį darbą tenka išeiti ir ieškoti kito darbo.

Prekybos tinklų parduotuvėse dirba tūkstančiai darbuotojų. Dalis jų neturi pastovios darbo vietos, žmonės dirba skirtingose parduotuvėse ar netgi skirtinguose miestuose. Anot prekybos tinklų, taip daroma, kad darbuotojai nebūtų be darbo ir už tai jiems mokamas papildomas priedas.  Prekybos tinklas „Lidl“ neseniai darbo paieškos portaluose pasidalijo skelbimais, kad ieško mobilių darbuotojų.

71 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas, į kurias sunku rasti darbuotojų Lietuvoje, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Šių metų liepos mėnesį atliktoje apklausoje buvo teiraujamasi apie imigrantus, kurie atvyko ne iš Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu ES gyvena legaliai.

„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė net vaistų nuo depresijos. Visgi suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms. Tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo „Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo.

Darbuotojus darbe motyvuoja įvairūs dalykai. Vieniems svarbiausia didelė alga, kiti nori papildomų naudų ar dovanų, dar kiti – lankstumo ir dirbo nuotoliu. Specialistai tikina, kad į darbuotojų norus būtina atsižvelgti. Tačiau už tai jie turi dirbti daugiau ir didinti savo produktyvumą, kuris Lietuvoje auga lėčiau nei atlyginimai.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ne tik šalies gyventojų amžiaus statistikoje. Mažėja natūralus gyventojų prieaugis – amžėja šalies darbo rinka. 44 – toks Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria spalio pradžioje trijose Lietuvos įmonėse įvykusius tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad šiuos incidentus sieja svarbi aplinkybė – visus juos daugiau ar mažiau lėmė nukentėjusiųjų veiksmai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja darbuotojų atleidimų. Kai kurių sričių įmonės keičia, mažina veiklos apimtis ir mažina darbuotojų skaičių, o dalis – bankrutuoja. Jeigu apie atleidimus darbdavys nepraneša darbuotojui iš anksto, jie išeina iš darbo ne tuščiomis, o su 13 tūkst. eurų išeitinėmis. Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad nuo metų pradžios (per 2024 m. I–III ketv.

Visi darbuotojai už savo darbą gauna atlyginimus. Tačiau nusprendę įdarbinti naujus darbuotojus, dalis darbdavių apmokymų metu pinigų jiems nemoka. Darbo teisės specialistai įspėja, kad toks elgesys pažeidžia darbo kodeksą. Todėl ragina žmones nedirbti už dyką. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta pasakojo, kad jos vyras neseniai vienoje įmonėje įsidarbino kurjeriu. „Po darbo pokalbio vyrą išsiuntė važinėti su kitu kurjeriu, kad pažiūrėtų, kaip atrodo darbas ir ar sugebės jį dirbti.

Viena skaitytoja liko pasipiktinusi, kai bandė įsidarbinti ir tik atvykus į darbo vietą sužinojo, kad gautų daug mažesnį atlyginimą, negu buvo skelbta. Ekspertai nurodo, kad taip daryti negalima, tačiau egzistuoja išimtys. Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.

Užsidirbti savų pinigų ir išbandyti įgūdžius įvairiose profesijose svajoja daugelis paauglių, deja, ieškant darbo, dažnai tenka nusivilti. Darbdaviai vis dar vengia priimti moksleivius, ypač 14-16 metų, esą per daug atsakomybės ir jaunimas ne itin motyvuotas. O savo įmonių duris atvėrę verslininkai dalijasi visai kitokia patirtimi. Moksleiviai taip pat džiaugiasi ir buvusiomis pareigomis, ir oficialia alga. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau negirdėtų ir dažnai net susiimti už galvos priverčiančių profesijų. Nuo moteriškumo architekčių, gyvenimo režisierių, vyriškumo mokytojų iki medaus arba vandens someljė arba netgi pinigų terapeutų. Šių profesijų atstovai aiškina, kad tai ne įmantrūs pavadinimai, o ypač retos specialybės, reikalaujančios ypatingų žinių. Ir priduria, kad jų paslaugos sulaukia neįtikėtinai didelio susidomėjimo ir klientų paklausos. Reportažas skirtas tik suaugusiems.

Lietuvoje daugėja egzotiškų ir keistų darbo pasiūlymų. Štai viena kepyklėlė Vilniuje ieško kruasanų ragautojo, kuris kasryt testuotų pirmąją kruasanų partiją ir visą darbo dieną galėtų mėgautis gardžiais kepiniais, bendrauti su klientais bei pasakoti jiems kruasanų atsiradimo istoriją. O štai kita pozicija skamba kaip tikra „geimerių“ svajonė – įmonė ieško vaizdo žaidimų testuotojo. Na, o mėgstantys stovyklauti taip pat už tai gali užsidirbti atlyginimą.

Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą policija fiksavo dešimt prorusiškų pažiūrų atvejų tarp darbuotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – tris, o du pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Apie tai antradienį skelbė portalas „15min“. Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Vienintelė komercinės šaldymo įrangos gamintoja visose Baltijos šalyse „Freor LT“ kreipėsi į teismą dėl neva be pagrindo skirtų valstybės baudų ir sankcijų už karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimą. Įmonė teismui apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimus, kuriuose bendrovė ir jos vadovas kaltinami nelegaliu verslu.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje fiksuojamas 13,6 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir šis skaičius beveik nesikeičia dešimtmečius.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.