Lietuvoje vis dar daug žmonių savo namų ūkyje sukauptas nuotekas renkasi tvarkyti individualiai. Žinoma, toks pasirinkimas yra tinkamas, jei tai atliekama laikantis nustatytų reikalavimų.
Dažniausiai pasitaikanti klaida – aplaidumas
Dauguma apklaustųjų teigia žinantys, kad nevalytos nuotekos negali būti išleidžiamos į aplinką, tačiau Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas tvirtina, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai buitinės atliekos ne tik patenka į aplinką, bet ir nėra tinkamai išvalomos.
„Taip dažniausiai atsitinka dėl gyventojų aplaidumo ar net dėl atitinkamos informacijos nežinojimo: tvarkytojai netinkamai prižiūri savo valymo įrenginius ir nuotekų surinkimo rezervuarus arba paprasčiausiai nežino, kaip tai daryti saugiai ir teisingai“, – pabrėžia specialistas.
Būtent dėl šios priežasties gyventojai raginami prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo ir tvarkymo tinklų. Deja, tokios galimybės gali neturėti gyvenantieji kaimo vietovėse, sodų bendrijose ar kitose nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės nuotekas tvarkyti taip, kad šios nedarytų jokios žalos aplinkai.
Būtina nuolat prižiūrėti ir laikytis reikalavimų
Kad tai būtų pasiekta, pasak D. Žilėno būtina nepamiršti, kad nuotekas reikia tvarkyti saugiai, atsakingai ir laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų. Todėl svarbu atkreipti gyventojų dėmesį į nuotekų laikymą, kaupimą ir transportavimą.
„Esama kelių individualaus nuotekų tvarkymo būdų. Pirmasis – įsirengti biologinius valymo įrenginius. Tačiau tai nereiškia, kad tada jau galima ramiai atsipūsti, juk įrangą būtina nuolat prižiūrėti: išvalyti, saugoti nuo gedimų ir eksploatuoti vadovaujantis valymo įrenginio gamintojo instrukcijomis. Antras būdas – nuotekų kaupimo rezervuarai, bet jis tinka tik tais atvejais, kai nėra galimybės įsirengti biologinio valymo įrenginio. Kaupimo rezervuarai privalo būti uždari ir sandarūs, kad sukauptos nuotekos nepatektų į aplinką. Ir, žinoma, tvarkytojai privalo periodiškai ir laiku jas išvežti bei turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus“, – pasakoja pašnekovas.
Nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai – būtini
Rugpjūčio mėnesį Aplinkos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad net daugiau kaip 63 proc. apklaustųjų nežino, jog nuotekų rezervuaruose sukauptos nuotekos privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis bei renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.
Žinoti apie tokį reikalavimą, anot D. Žilėno, būtina kiekvienam individualiai tvarkančiam nuotekas, nes tai – vienas svarbiausių įrodymų, kad surinktos nuotekos yra išvežamos ten, kur joms ir vieta.
„Šie dokumentai mums patvirtina, kad gyventojai tvarkosi tinkamai, o jie gali būti ramūs, nes jų sukauptos nuotekos patenka į saugias rankas ir yra nugabenamos į vietą, kur tinkamai išvalomos. Deja, pasitaiko situacijų, kai žmonės susitaria su nuotekų vežėjais, kurie iš tiesų net neturi reikiamos kvalifikacijos, o surinktas nuotekas išveža ir išpila bet kur. Vadinasi, tuomet gyventojas vienaip ar kitaip, net jeigu ir netiesiogiai, prisideda prie aplinkos teršimo ir aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo“, – konstatuoja Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
