Sveikata

Beveik pusė šalies gyventojų per pastaruosius metus nėra atlikę lipidogramos – tyrimo, nustatančio cholesterolio koncentraciją kraujyje, rodo bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa. Šis tyrimas padeda nustatyti ir įvertinti galimą širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), kurios yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirčių priežastis, riziką. Vien tik 2023 m. šios ligos pareikalavo 19,2 tūkst. gyvybių. Dėl cholesterolio nesityrė 48 proc.

Šventinis laikotarpis daugeliui visuomet siejasi su skaniu maistu – ir tai juk tradicija, kurios išsiginti nebūtina. Tikrai nereikėtų atsisakyti savo nuo seno mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu jausti saiką, kad šventės netaptų kančia, tikra neganda ir skausmingu vartymusi ant sofos. Kaip sau padėti nepersivalgyti ir ką daryti, jei taip jau nutiko? Kuo sveikatai pavojingas persivalgymas? Persivalgymas dažniausiai yra tik neilgai trunkantis negalavimas.

Sloga – dažnai pasitaikanti liga, mat suaugusiems ja normalu sirgti iki šešių kartų per metus, o vaikams – net iki dvylikos kartu per metus. Vis dėlto šio nemalonaus viršutinių kvėpavimo takų susirgimo pasireiškimo dažnį galima veiksmingai sumažinti taikant tam tikras prevencijos priemones.

Raumenų skausmas atpažįstamas gana nesudėtingai – jam būdingi nemalonūs pojūčiai ir raumenų jautrumas, kurie gali atsirasti ne tik judinant pažeistus raumenis, bet net ir ramybės būsenoje.

Intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus tiek dėl juntamo kvapo, tiek dėl matomų drėgnų dėmių ant drabužių. Tai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali lemti nepasitikėjimą savimi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė teigia, kad toks prakaitavimas gali būti hiperhidrozės – būklės, kai prakaitavimas tampa pernelyg intensyvus ir nepriklauso nuo oro sąlygų ar fizinio aktyvumo – požymis.

Balandžio mėnuo – sėklidžių vėžio žinomumo mėnuo. Antrus metus  Lietuvos urologų draugija pristato jauniems vyrams skirtą edukacinę kampaniją „Check your balls“, kurios tikslas atkreipti jaunų vyrų dėmesį į lytinę sveikatą ir, pajutus neįprastus pokyčius organizme, laiku kreiptis į gydytojus urologus.

Paskelbus apie galimybę gyventojams vaistinėse atsiimti kalio jodido tabletes, kaip prevencinę priemonę dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, ligonių kasos gauna gyventojų klausimų dėl įrašų e. sveikatos portale apie tai, kad jiems suteikta nuotolinė konsultacija (apsilankymas) gydymo įstaigoje, nors tokios paslaugos jie negavo.  Ligonių kasos informuoja, kad pastaruoju metu gydymo įstaigos gyventojams automatiniu būdu išrašo e. receptus kalio jodidui.

Jogilė tapo pirmąja paciente, kuriai Kauno klinikose vienos operacijos metu buvo atlikta ir kepenų transplantacija, ir skrandžio mažinimo operacija. Pacientė sirgo nutukimu, kurį lydėjo cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas bei su metaboliniais sutrikimais susijusi steatozinė kepenų liga (MSKL), kuri sukėlė kepenų cirozę.

Prasidedant pavasariui verta pakalbėti apie alergini rinitą. Pasirodo, kad tai viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų ir ja paprastai sergama visą gyvenimą.

Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai, o rimtos ligos simptomų nebuvo jokių ir nėra iki pat šiol. Viskas prasidėjo nuo keistų skausmų. „Keliu kepurę prieš Šiaulių gydytojus, kurie įsigilino į mano situaciją ir pasiuntė į Vilnių, kur galiausiai patekau į Nacionalinį vėžio centrą“, – sako vyras.

Itin varginantis aftų arba burnos žaizdelių bruožas yra tas, kad jos linkusios kartotis ir susiformuoti vėl, ir vėl, ir vėl. Pirmasis burnos žaizdelių susiformavimas gali įvykti dar vaikystėje ar net paauglystėje, vėliau jos pasireiškia suaugus – vieniems rečiau, kitiems dažniau. Šiaip ar taip, burnos žaizdelės yra vienas nemaloniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali trukdyti ne tik valgyti, gerti skysčius ir valytis dantis, bet ir kalbėti ar net tinkamai pailsėti naktį.

Antradienio popietę sutriko e.sveikatos sistemos veikla. Kaip skelbiama e.sveikatos tinklalapyje, dėl sistemos trukdžių pacientai šiuo metu negali prisijungti prie savo paciento paskyros. Sutriko ir duomenų mainai tarp E. sveikatos sistemų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų institucijų naudojamų sistemų. Tuo metu gydytojai, kol nebus atstatyta sistemos veikla, negali išrašyti elektroninių receptų, o pacientai atsiimti receptinių vaistų vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje paskelbtas sąrašas vaistinių, kuriose gyventojai, turintys el. receptą, gali nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Du vaistinių tinklai tablečių išdavimą pradeda šiandien, dar du prisijungs per artimiausią savaitę. Vaistinių sąrašą rasite čia. „Norėtume padėkoti vaistinių tinklams, kurie geranoriškai ir neatlygintinai sutiko dalyvauti paskirstant kalio jodido tabletes gyventojams, sudarydami galimybę jas atsiimti patogiai ir arčiau namų.

Su pirmaisiais šiltesniais saulės spinduliais į gamtą traukia poilsiautojai, tačiau kartu bunda ir mažieji, bet pavojingi kenkėjai – erkės. Nors apie jų platinamas ligas kalbama kasmet, statistika rodo, kad daugelis vis dar nesiėmė veiksmų, galinčių apsaugoti gyvybę. Erkinis encefalitas – viena pavojingiausių erkių platinamų ligų – kasmet paliečia šimtus žmonių Lietuvoje.

Remiantis pasauline statistika, sergamumas pirminiais pilvaplėvės piktybiniais navikais siekia vos kelis atvejus milijonui gyventojų. Deja, ši onkologinė liga dėl specifinių požymių stokos dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai jau būna pažengusi, o tai neigiamai paveikia gydymo galimybes ir paciento prognozę. „NVC duomenimis šių navikų dažnis Lietuvoje atitinka pasaulinę statistiką“, – teigia Nacionalinio vėžio centro (NVC) abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Giedrė Rudinskaitė.

Plastikos chirurgija yra kur kas platesnė sritis, nei vien estetinė plastikos chirurgija. Tai, kaip jos susijusios ir gali būti praktikuojamos keliose srityse dirbančio mediko pasakoja plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius. Darius Radzevičius pasakoja, kad jo gydytojo karjera prasidėjo nuo rekonstrukcinės plastikos chirurgijos, tad ir iki šiol jis padeda vaikams, kurių plaštakos nepakankamai išsivysto – mažuosius pacientus operuoja kiekvieną pirmadienį Santaros klinikose.

Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 13-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1218,8 atvejo 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pirmadienį paskelbė apie naujus pokyčius, kaip nuo šiol bus galima nauju būdu užsiregistruoti pas gydytojus. Kaip pranešė ministrė, sukurta pirma nemokama sveikatos mobilioji aplikacija-programėlė, kuri pirmiausia pasitarnaus pacientams. „Jos ypatumai – tai patogiausias įrankis pacientui užsiregistruoti pas gydytoją.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre pirmadienį atidaromas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Veiklą pradedantis biobankas – tai licencijuota, strategiškai svarbi mokslo infrastruktūra, jame bus kaupiama, saugoma ir tyrinėjama biologinių mėginių kolekcija ir kita sveikatos informacija. Atidarymo renginio metu bus paimti pirmieji populiacinio biobanko dalyvių kraujo mėginiai.

Ligoninių vadovams skundžiantis, kad paslaugų apmokėjimo pokyčiai galimai vers mažinti paslaugų apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad beribio pinigų katilo neturime. Aiškinama, kad kai kurios procedūros yra nepagrįstos ir perteklinės, o taip įstaigos siekia tik didesnio lėšų įsisavinimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau.

„Jei vaistas stalčiuje, deja, jis neveikia“, – skleisdami tokią žinutę gydytojai dega pavojaus signalą. Pasirodo, net kas antras pacientas vaistų nevartoja taip, kaip turėtų. To pasekmė – ne tik auganti infarkto, insulto, širdies ar inkstų nepakankamumo rizika, bet ir milijoninės išlaidos valstybei. Gydytojams didelį nerimą kelia tai, kad daug pacientų nelinkę laikytis jiems paskirto gydymo, kai kurie gavę receptą apskritai net nenueina iki vaistinės.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

Nors apie tai galima nė neįtarti, daugelio žmonių skrandyje gyvena Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri daliai gali sukelti skrandžio uždegimą, gastritą, opaligę, opas, o kai kuriais atvejais – net skrandžio vėžį. Apie tai plačiau papasakojęs Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, profesorius habil. dr.

Ar kada susimąstėte, kad tinstančios kojos, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą? Gydytoja kardiologė atskleidė, kaip atpažinti širdies nepakankamumo diagnozę bei kada privalote kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Nors kolonoskopija – vis dar mitais stipriai apipintas ir nemažai lietuvių vengiamas atlikti tyrimas, medikai konstatuoja, kad būtent jis jau aptikus slapto kraujo išmatose riziką numirti dėl bet kurios priežasties sumažina net du kartus. Tuo metu saugantis storosios žarnos vėžio gydytojas ragino vietoj alkoholio rinktis pieną bei valgyti daugiau viso grūdo produktų.

Ar prie mobiliųjų ekranų daugiausia laiko praleidžia vaikai? Naujausias atliktas tyrimas atskleidžia kiek kitokią realybę. Daugiau kaip pusę apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys. O gydytojai šiurpsta nuo vaizdų ligoninėse, kai pasiligojusius vaikus pas gydytojus atvežę tėvai daugiau dėmesio skiria savo telefonui, o ne vaiko savijautai.

Inkstai – be galo svarbus organizmo filtras, kuriam sutrikus nukenčia visa jo veikla. Didžiausia bėda, pasak medikų, kad signalų apie sutrikusią inkstų veiklą žmogus sulaukia gana vėlai, kai netrukus jau tenka galvoti apie transplantaciją. Kalbėdamas apie tai, kas labiausiai kenkia inkstams ir dėl ko išsivysto jų nepakankamumas, VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius išskyrė kelias esmines priežastis.

Kas antras lietuvis nevartoja vaistų tinkamai ir nesiklauso gydytojų rekomendacijų. Vieni pamiršta, kiti užsiima savigyda – patys nusprendžia, kokią dozę medikamentų reikia išgerti. Medikai įspėja – dėl netinkamai vartojamų medikamentų didėja rizika patirti infarktą, insultą. Negana to, Lietuva vis dar pirmauja Europoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau nei pusė moterų ir kiek mažiau nei pusė vyrų.

Globalaus IKEA tyrimo apie miegą duomenimis, 4 iš 10 žmonių Lietuvoje taip mėgsta miegoti, kad poilsio labui mielai praleistų renginius ar kitas vakarines veiklas. Tačiau beveik trečdalis pripažįsta, kad vis tiek nubunda pavargę bent tris ar keturias dienas per savaitę. Kineziterapeutų teigimu, poilsio kokybė dažnai priklauso ne tik nuo to, kiek valandų miegame, bet ir kokioje padėtyje, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos. Dalinamės ne tik pasveikusiųjų istorijomis – kaip jie jaučiasi įveikę ligą ir sugrįžę į kasdienybę, bet ir pasakojame apie vaikus, kurie vis dar kovoja su liga, bei jų artimųjų išgyvenimus. Ši publikacija skirta paaiškinti genetinių sindromų įtaką vėžinių susirgimų rizikai. Kai kurie genetiniai sindromai lemia didesnę piktybinių ir nepiktybinių navikų išsivystymo riziką.

Du kartus per metus persukame laiką – rudenį laikrodžių rodyklės pasislenka valanda atgal, pavasarį – į priekį. Jau visai netrukus, kovo 30 d., pereisime prie vasaros laiko. Nors iš pirmo žvilgsnio laiko persukimas atrodo menkas pokytis, kai kurie tyrimai rodo, kad būtent pavasarį, persukus laiką, padidėja širdies priepuolių ir insultų skaičius, o didžiausia rizika kyla širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių sveikatai.

E. sveikatoje pradėti formuoti el. receptai, kurie leis gyventojams nuo balandžio 1 d. vaistinėse nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Receptai bus suformuoti visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams – iš viso 1 mln. žmonių. Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Su nevaisingumu susiduriančioms Lietuvos poroms pagalbinio apvaisinimo paslaugos kasmet tampa prieinamesnės. Pernai vaisingumo specialistų pagalbos sulaukė 3 270 žmonių, t. y. kone 2,5 karto daugiau nei prieš aštuonerius metus, kai šios paslaugos buvo pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Per šį laikotarpį pagalbos į gydytojus kreipėsi daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, o paslaugoms ir vaistams kompensuoti prireikė 21,9 mln. eurų fondo lėšų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad šį pavasarį Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje gali padaugėti susirgimų tymais skaičius. Kaip būti tikriems, kad imunitetas nuo šios ligos vis dar saugo? Plačiau situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė nurodė, kad nors šiemet Lietuvoje fiksuotas tik vienas tymų atvejis, pernai metų situacija kelia nerimą.

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos organų. Žarnyno mikrobiota – trilijonų mikroorganizmų bendruomenė – vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą, daro įtaką bendram organizmo atsparumui ligoms ir net emocinei būsenai.

Nors jauna medicinos gydytoja Shadi Fallahradeh Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba tik nuo parėjusių metų gegužės mėnesio, jau teko išgelbėti ne vieno paciento gyvybę. Kaip ir visiems šio skyriaus medikams, taip ir jai, kasdien tenka girdėti pacientų padėkos žodžių, klausytis priekaištų.

Valdančiajai koalicijai siūlant vadinamuoju cukraus mokesčiu apmokestinti saldintus gėrimus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad svarstoma apmokestinti ir kitus saldžius produktus. „Svarstome, diskutuojame apie cukraus mokesčio įvedimą ne tik saldiems gėrimams. Kalbame ir apie platesnį cukraus mokesčio taikymą kituose maisto produktuose“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė M. Jakubauskienė.

Ką tik savo 8-ąjį gimtadienį atšventusi Kamilė šiandien turi kuo džiaugtis – metų pradžioje ji išgirdo pačią geriausią žinią: intensyvus gydymas baigtas, kraujo vėžys įveiktas! Tačiau Kamilė puikiai supranta, ką reiškia ši žinia – tai dar ne pabaiga, gydymas tęsiamas toliau, tiesiog kur kas mažiau laiko teks leisti ligoninėje ir kur kas daugiau namuose, su artimaisiais.

Arbata – vienas populiariausių gėrimų, kurį galima rasti bene kiekvienuose namuose. Negana to, arbatų nauda buvo stebima jau labai seniai – archeologai Kinijoje rado net 2200 metų senumo arbatos lapelių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Operacinio anesteziologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Diana Bislienė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirba beveik 27 metus. Karjerą pradėjo kaip pooperacinės palatos slaugytoja, vėliau dirbo anestezijos slaugytoja operacinėje, o dabar pagrindinės jos pareigos – vyresnioji slaugytoja. Ji pasakoja, kad anestezijos slaugytoja yra dešinioji gydytojo anesteziologo reanimatologo ranka ir vienas be kito nelabai gali dirbti.

Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų, tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto. Kaip sako BIOFIRST klinikos gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas, pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės. Vienas iš būdų kaip jas galima aptikti, tai profilaktinė echoskopija.

Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos išvakarėse – trečiadienį – medikai pristatė su verslu kovo viduryje pasirašytą susitarimą dėl skatinimo atsakingai vartoti medikamentus. Anot jų, tai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę Lietuvoje.

Atėjus pavasariui, daugelis džiaugiasi vis ilgėjančiomis dienomis, saule ir šiltesniais orais. Tačiau kartu su gamtos atbudimu padidėja susirgimų peršalimo ir virusinėmis ligomis rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl pavasarį lengviau susirgti, ir kaip sustiprinti organizmą, kad ligos mus aplenktų. Kodėl pavasarį lengviau susirgti? „Pavasaris – itin permainingas metas. Ryte gali lyti, dieną šviesti saulė, o vakare užklupti stiprus vėjas ar net šlapdriba.

Keturių mėnesių Motiejus, sergantis reta genetine liga achondroplazija, kuri sutrikdo kaulų augimą ir lemia daugybę sveikatos iššūkių, tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus medikamentinis gydymas. Gydymas naujos kartos vaistu vosoritidu šia liga sergantiesiems reguliuoja kaulų augimą ir mažina ligos komplikacijas.  Achondroplazija – itin reta genetinė liga, pasitaikanti maždaug vienam iš 25 tūkst. naujagimių.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Paskutinį kovo savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai su sukami valanda į priekį, taigi pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, tarsi „prarandame“ valandą miego. Tačiau nemažai žmonių rytinis pabudimas yra tikras iššūkis bet kuriuo metų laiku, ypač kai suskambus žadintuvui norisi dar bent kelias minutes pasilikti lovoje.