Sveikata

Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.

7 metus ieškojusi, kodėl jos vaikus nesiliauja varginti nemalonūs simptomai, gydytoja Indrė Misiūnienė atrado netikėtą dalyką. Ji teigė atradusi, kad sveikatos sutrikimus nulėmė toksinių metalų susikaupimas organizme. Retai diskutuojamas, bet šiandienos pasaulyje itin aktualus klausimas – sunkieji metalai žmogaus organizme. Tokie metalai kaip švinas, gyvsidabris, kadmis gali patekti į mūsų organizmą pačiais įvairiausiais būdais – per maistą, vandenį, orą ar net kosmetiką.

Nors stuburo išvarža anksčiau dažniau buvo nustatoma vyresnio amžiaus ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms, gydytojai konstatuoja, kad laikai keičiasi. Vis dažnesni svečiai jų kabinetuose jauni pacientai, kurie išvaržas „užsidirba“ kaip tik pakankamai nejudėdami. Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Jevgenijus Skuryginas, dabar būtent dirbantieji sėdimą darbą sudaro net didesnę pacientų dalį.

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu sieks susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius bei šiuo metu neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pritraukti daugiau šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių.

Medikai įspėja – vis daugiau nerūkančių žmonių suserga plaučių vėžiu. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 20–30 metų didžioji dalis šia onkologine liga sergančių žmonių bus nerūkantys. Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.

Atėjus kalendoriniam pavasariui gyventojai vaistinėse vis dar įsigyja preparatų nuo peršalimo ir gripo. Nepaisant to, daugelį kamuoja ir energijos trūkumas, lėtinis nuovargis, mieguistumas bei nuotaikų svyravimai – vaistininkai tvirtina, kad gyventojai artėjant šiltesniems orams pamiršta rūpintis savo imunitetu, todėl pasireiškia avitaminozė.

Smurto aukas ginantys nevyriausybininkai pratrūko – kiek gali tęstis netvarka su teismo psichiatrų ekspertizėmis? Seksualinę prievartą ar smurtą patyrę vaikai teismo psichiatro ekspertizės laukia nuo kelių mėnesių iki metų. Per tą laiką ir svarbias detales pamiršta, ir apgijusias dvasios žaizdas po metų atėję pas ekspertą iš naujo turi draskyti. Ekspertizes atliekančios tarnybos vadovas teisinasi – trūksta darbuotojų, o jiems samdytis nėra pinigų.

Ar prie šeimos gydytojų bei specialistų kabinetų nusidriekusias ilgas eiles išgelbės nuotolinės pacientų konsultacijos ir gydytojo skambučiai? Naujoji sveikatos apsaugos ministrė, sako, kad telemedicina sumažintų eiles iki 70 procentų. Opozicija atsikerta, jog vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga naudotis technologijomis, o telemedicina neatstos gyvo kontakto su pacientu. Marijampolės poliklinikoje šurmuliuoja pacientai, laukia savo eilės pas gydytojus specialistus ir šeimos gydytojus.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – nematomas, bet kelia labai didelį pavojų. Skaičiuojama, kad dėl ilgalaikio jų poveikio Lietuvoje vidutiniškai miršta 77 asmenys 100 tūkst. gyventojų. Gydytojai gi įspėja, kad augantis oro užterštumas stipriai prisideda prie ligų paūmėjimo ir išsivystymo.  Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, kurio metu buvo prarastas asmenų, kurie 2021 m. ir 2022 m. sirgo užkrečiamosiomis ligomis, duomenų konfidencialumas. Pažeidimas įvyko 2023 m. kovo mėnesį. Šiuo pranešimu viešai informuojami asmenys apie šį pažeidimą, kylančią riziką bei priemones, kurių jie turėtų imtis, kad sumažintų galimas neigiamas pasekmes. Individualūs pranešimai asmenims nebus siunčiami.

Tam, kad nepakenktume sau ir greičiau pasveiktume, vaistus būtina vartoti racionaliai, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kartu ji pasidalino pagrindiniai patarimais, kaip tą daryti. „Vaistus žmonės vartoja dėl įvairių aplinkybių – vieniems vaistai yra etapas, kuris įveikus ligą pasibaigs, kitiems tai paskutinis šiaudas, susidūrus su skausmu, o dar kitiems, deja, neapgalvotas sprendimas, ypač jei nesilaikoma rekomendacijų, kaip, kiek ir ko vartoti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Retų ligų dieną, minimą paskutinę vasario dieną, primena apie retas užkrečiamąsias ligas, kurios paplitusios kai kuriose pasaulio šalyse. Dauguma retų ligų yra genetinės ir jomis sergama visą asmens gyvenimą, net jei simptomai atsiranda ne iš karto. Tačiau į retų ligų sąrašą patenka ir kai kurios retos įvežtinės užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama keliaujant, pavyzdžiui, maliarija ar dengės karštligė.

Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių ketvirtadienį buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip rašoma agentūros „Facebook“ puslapyje, taip pat fiksuotos gana aukštos smulkesnių, sveikatai pavojingesnių kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracijos. „Vis dar vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Pietinėje Sudano dalyje per praėjusią savaitę nuo choleros mirė mažiausiai 70, o šia liga apsikrėtė dar daugiau nei 2 200 žmonių, remdamasi sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis ketvirtadienį pranešė „Save the Children“. Protrūkis Baltojo Nilo valstijos sostinėje Kosti prasidėjo po to, kai nepilotuojamasis orlaivis pataikė į Um Dabakaro jėgainę, esančią už 275 kilometrų į pietus nuo Chartumo, ir buvo sutrikdytas švaraus vandens tiekimas.

Žmonės neretai ieško natūralių būdų, padėsiančių pagerinti savijautą, sustiprinti organizmą ir ilgiau išsaugoti jaunystę. Vienais dažniausių jų pasirinkimų tampa antioksidacinėmis ir prieuždegiminėmis savybėmis praturtinti maisto produktai ar papildai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pastebi, kad vis daugiau pacientų teiraujasi apie kvercetino naudą ir kaip jis gali prisidėti prie ilgaamžiškumo (angl. longevity) propagavimo, rašoma pranešime spaudai.

Pasibaigusio galiojimo maisto produktai, pelėsis ant sienų, pjaustymo lentelių, higienos stoka – tokia situacija ir dar daugiau pažeidimų užfiksuota UAB „Pajūrio senelių namai“ patikrinimo metu, Kretingoje, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimą, atliko neplaninį patikrinimą, po kurio priimtas sprendimas stabdyti maisto tvarkymo veiklą.

Magnis yra vienas svarbiausių mineralų mūsų organizmui, turintis didelę įtaką nervų sistemai, raumenų funkcijai ir bendrai sveikatai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis žino apie magnio trūkumo simptomus, tačiau ne visi susimąsto, kad šio mineralo galima suvartoti ir per daug. Taigi, vaistininkė pataria, kaip teisingai vartoti šį mineralą, rašoma pranešime spaudai.

Šaltuoju metų laikotarpiu, gerokai išaugus sergamumui gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ženkliai sumažėjo kraujo donorų aktyvumas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) planuojant atlikti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) auditą, pati organizacija tokį siekį sako palaikanti. Tarnybos atstovų teigimu, šis patikrinimas ne tik sumažintų spekuliacijas dėl tikslingo lėšų panaudojimo, bet ir leistų pamatyti realius organizacijos poreikius. „Tarnyba pritaria tokio audito būtinumui ir ragina steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją, jį atlikti kaip galima greičiau.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia, kad jo padaliniuose sparčiai senka kraujo atsargos, jo netrukus gali  pradėti trūkti.  Centro duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A-, A+, 0+ grupių kraujo. Sumažėjęs kraujo donorų aktyvumas labiausiai pastebimas pajūrio regione. Skaičiuojama, kad šių kraujo grupių atsargų turėtų užtekti 2 dienoms, teikiant kraujo komponentus įprastu režimu gydymo įstaigoms.

Nuo vasario 26 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministrės įsakymo pakeitimams dėl greitosios medicinos paslaugų iškvietimų įvertinimo, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka. Planuojama, kad Tarnyboje įdiegti pokyčiai padės tiksliau įvertinti greitosios medicinos pagalbos poreikį, o taip pat suteiks daugiau galimybių reaguoti į atvejus, kai pacientams reikia pagalbos nedelsiant.

Dar nemažėjant sergamumui gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų skelbia apie laikinus ribojimus. Ketvirtadienį apie juos pranešė Klaipėdos universiteto ligoninė. „Atsižvelgiant į blogėjančią gripo ir COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją, Klaipėdos universiteto ligoninės Vidaus ligų klinikos Gastroenterologijos skyriuje nuo vasario 26 d. iki kovo 13 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Teksase nuo tymų mirė vaikas, trečiadienį pranešė valstijos sveikatos apsaugos departamentas – tai pirmoji gyvybė, kurią nusinešė šiuo metu prasidėjęs ir daugiau nei 130 žmonių susargdinęs protrūkis. „Luboke į ligoninę buvo paguldytas neskiepytas mokyklinio amžiaus vaikas, kuriam diagnozuoti tymai“, – nurodoma departamento pranešime spaudai.

Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Projekte numatoma šiuos įgyvendinti iki 2027 metų ketvirto ketvirčio.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Nors kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines dienas, sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis taip greitai neslopsta. Siekdama išvengti gripo protrūkio VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinus ribojimus. Kaip nurodė įstaiga, kuriam laikui ribojamas pacientų lankymas dar viename iš skyrių.

Nepriklausomai nuo diagnozės Lietuvoje pacientams, sergantiems tiek dažnomis, tiek retomis ar labai retomis ligomis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2018–2024 m. labai retomis ligomis sergančių pacientų, gavusių gydymą, skaičius nuosekliai augo.

Kauno klinikose atliktas pirmasis Baltijos šalyse unikalus pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET/KT) tyrimas vaikui, sergančiam įgimtu hiperinsulinizmu, atveria naujas galimybes retų ligų diagnostikoje. Sausio mėnesį Kauno klinikų gydytojų komanda, pasitelkusi pažangiausias genetinių, molekulinių ir vaizdinimo tyrimų technologijas, penkių metų berniukui padėjo tiksliai nustatyti insulino pertekliaus šaltinį kasoje ir sudaryti individualų gydymo planą.

Nors erkės įprastai gamta trukdo mėgautis šiltuoju metų laiku, šiltėjant klimatui pastebime, jog šie parazitai neretai nubunda dar net neprasidėjus kalendoriniam pavasariui. Nesvarbu, jog šaltuoju sezonu erkių koncentracija kur kas mažesnė nei vasarą, itin pavojingas ligas gali pernešti net ir vienas parazitas. Ekspertai pataria, kada verta pradėti rūpintis apsauga nuo erkių. „Erkės – ne tik nemalonūs parazitai, bet ir rimtų ligų platintojos.

Ponia Birutė, sutikusi pasidalyti savo ligos istorija, sako, jog yra nusivylusi dėl negerėjančio žmonių sąmoningumo: jie tikrai nepasidarė sąmoningesni ir profilaktiškai nesitikrina. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas teigia, jog tik profilaktika gali pagelbėti storosios žarnos vėžį nustatyti anksti ir sėkmingai jį gydyti.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) aptars šalies regionuose dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų organizavimo kylančias problemas. Komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės teigimu, buvo gauti GMP tarnybos teritorinių padalinių darbuotojų bei juos atstovaujančių organizacijų skundai. Juose, anot politikės, keliamos abejonės dėl GMP tarnybos pajėgumų sklandžiai organizuoti darbą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per  praėjusius 20 metų pasaulyje trečdaliu sumažėjo tabako vartotojų skaičius. Tai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių, sakė PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovė Adriana Blanco Marquizo. Konvencijai šią savaitę sueina 20 metų. Šiandien konvencijai priklauso 183 šalys. Sutarties tikslas yra sumažinti tabako vartojimą bei žalą sveikatai ir aplinkai. Tabako vartojimas be rūkymo apima ir tabako kramtymą bei uostymą.

Gripo ir peršalimo ligų sezonas dar nesibaigė, bet jis jau pažymėtas kaip nusinešęs rekordiškai daug gyvybių. Nuo gripo šią žiemą mirė 41 žmogus, šimtai atgulė į ligonines. Ekspertė paaiškino, kuo šie metai išskirtiniai ir ko dar laukti prasidedant pavasariui. Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.

Maudynės žiemą tampa vis populiaresnės – kiekvieną savaitgalį ežerų pakrantės nusėtos būriais sveikuolių, kurių negąsdina atšiaurios sąlygos, o socialiniai tinklai mirga nuo filmukų, vaizduojančių tokių maudynių akimirkas.

Lietuvos moksleivių sveikatos būklę beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo stebintis profesorius Arūnas Emeljanovas perspėja, kad jaunų žmonių sveikata prastėja. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, vis daugiau jaunuolių patiria stresą, dažniau susiduria su fizinio pajėgumo bei kitomis sveikatos problemomis.  Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr.

Penkias gyvybes pernai nusinešusi legioneliozė sugrįžo ir šiemet. Nuo metų pradžios susirgo 5 žmonės, 2 iš jų pateko į reanimaciją. Laimė, šįkart gydytojams pavyko visus išgelbėti. Nors kasmet nuo legioneliozės miršta keli žmonės, kai kurie gyventojai aplaidžiai žiūri į ligos prevenciją – nenuleidžia vandens, kai komunalininkai specialiai pakelia temperatūrą, kad išnaikintų legioneles.

Jau ilgiau nei dešimtmetį privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės šalyse. Kaip ir iki šiol, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų lietuviai linkę vykti į kaimynines šalis. Pernai dažniausiai keliauta dėl medicininės reabilitacijos į Lenkiją.

Lytinė sveikata išlieka tema, apie kurią daugelis vis dar nedrįsta kalbėti atvirai, tačiau klausimų kyla nuolat. Viena iš vietų, kur žmonės ieško atsakymų ir patarimų, yra vaistinės. Meilės mėnesiu vadinamą vasarį su lytine sveikata susijusių klausimų skaičius išauga.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams be gretutinių ligų yra normalu sirgti po 8-12 kartų per metus. „Jeigu tai yra elementari sloga, viena dvi dienos temperatūros, viena dvi dienos namuose ir vaikas pradeda sveikti, vėl pradeda lankyti kolektyvą, tai yra normos variantas.

Priešpaskutinę kalendorinės žiemos savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst.

Nors kalendorinė žiema – jau į pabaigą, virusinės ligos vis dar neduoda ramybės. Apie naujus draudimus siekiant suvaldyti jų plitimą pranešė ne viena ligoninė. Pirmadienį VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinai įvedamus ribojimus. „Siekiant suvaldyti blogėjančią gripo epidemiologinę situaciją I-ame Kardiologijos skyriuje iki kovo 3 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu“, – socialiniame tinkle paskelbė įstaiga.

Dėl išaugusio viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir gripo atvejų skaičiaus Rokiškio rajono ligoninėje laikinai uždraustas pacientų lankymas, praneša gydymo įstaigos administracija. „Lankymas leidžiamas tik išskirtiniais atvejais, gavus skyriaus vedėjo leidimą“, – rašoma ligoninės pranešime. Pranešama, jog siuntinius pacientams bus galima perduoti per skyriaus personalą, iškviečiant skambučiu, esančiu prie skyriaus durų.

Apie pusei gyventojų nepasitikint medikų įgūdžiais veikti ekstremalioje situacijoje, jų bendruomenė Kaune pabrėžia praktinių gebėjimų stoką, akcentuoja asmeninę sveikatos sistemos darbuotojų iniciatyvą ruošiantis potencialiam veikimui karo sąlygomis. Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu šių metų sausį atliktos reprezentatyvios „Spinter“ apklausos duomenimis, apie 20 proc. gyventojų visiškai pasitiki gydytojų pasirengimu suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle „Tik tok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame LSMU Kauno ligoninėje pacientas apšlapina kitą fizinio suvaržymo priemonėmis prie lovos fiksuotą pacientą. Ekspertai aiškinasi, ar tai sistemos skylės neleido užkirsti kelio šiam incidentui, ar gydymo įstaigos darbuotojų aplaidumas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos. Lietuvoje ši problema taip pat didėja – net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių. Ekspertai kraipo galvas girdėdami, kaip pacientai be priežasties gydytojų reikalauja antibiotikų, nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijų.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.