Sveikata

Šiuolaikinė medicina leidžia ne tik gydyti sunkiausias ligas, bet ir suteikia žmonėms naujų galimybių savo noru koreguoti savo kūną. Garsus plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Rytis Rimdeika jokiu būdu nesmerkia net, atrodytų, beprotiškiausių žmonių sumanymų, tačiau neslėpė, kad pats imasi ne visų operacijų.

Nemalonus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač po dešiniuoju šonkaulių lanku, dažnai įspėja apie tulžies pūslės akmenligę – būklę, kuri gali išsivystyti tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Negydoma tulžies akmenligė gali komplikuotis į mechaninę geltą, tulžies latakų uždegimą ar net ūmų pankreatitą. Vienas efektyviausių būdų išvengti pasikartojančių skausmų ir galimų komplikacijų – tulžies pūslės šalinimo (cholecistektomijos) operacija.

Kauno klinikų gydytojai pirmieji Baltijos šalyse atliko kateterinę širdies triburio vožtuvo korekciją. Ši procedūra išskirtinė ir tuo, kad jos metu pacientui vienu metu buvo sėkmingai gydytas ir dviburio vožtuvo nesandarumas. Toks sudėtingas dviejų širdies vožtuvų gydymas vienu metu – itin retas net pažangiausiuose Europos širdies centruose. „Tai – istorinis įvykis mūsų komandai ir visam regionui. Vienos intervencijos metu pavyko pašalinti dviejų skirtingų vožtuvų pažaidą.

Premjeras Gintautas Paluckas kritiškai vertina naują Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą eilių mažinimo priemonę. Pasak jo, tvarka, pagal kurią vizito laikas būtų paskiriamas priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, Lietuvoje turėtų būti taikoma kuo mažiau.  „Mes kalbame, matyt, apie medicininį terminą, triažą, kai yra pasveriama, kam labiausiai reikia tam tikrų paslaugų ir kaip greitai“, – trečiadienį Seime sakė Vyriausybės vadovas.

Antakalnio poliklinika informuoja, kad nuo birželio 25 d. prasidės registratūros atnaujinimo darbai. Jų metu bus uždarytas visas pagrindinio pastato pirmasis aukštas. Pacientų maloniai prašoma būti atidiems, sekti nuorodas, nurodančias, kaip patekti į polikliniką ir pasiekti reikiamą kabinetą.  „Atkreipiame dėmesį, kad, priklausomai nuo darbų eigos, įėjimai ir judėjimo maršrutai poliklinikoje gali keistis. Apie pokyčius nuolat informuos informaciniai ženklai, schemos bei nuorodos.

Netrukus Seimui sprendžiant dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, dalis medikų organizacijų skambina pavojaus varpais – ruošiantis apmokestinti savanorišką sveikatos draudimą jie įžvelgia nemažai rizikų. Pasak jų, toks sprendimas tik sumažintų pacientų sveikatos prieinamumą ir padidintų asmenines gyventojų išlaidas.

Hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, įprastai laikomas keliautojų į labiau egzotinius kraštus infekcija. Vis dėlto visuomenės sveikatos specialistai stebi pavojingą situaciją – užkratas pastaruoju metu išplito 4 Europos valstybėse. Kaip skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau nei įprastai hepatito A atvejų.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ plačiau pasakoja Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė. Laidoje taip pat savo aborto istorija dalijosi Vilma Ramašauskaitė.  Kai sužinojo, kad laukiasi, gyvenime darbo neturėjusiai studentei Vilmai atrodė, jog nebėra jokios išeities.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 700 naujų inkstų vėžio atvejų – pagal sergamumą šia liga ir mirtingumą esame tarp pirmaujančių šalių pasaulyje. Ši onkologinė liga, kol nėra pažengusi, dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, vis tik pastebima, kad inkstų vėžys dažniausiai diagnozuojamas pirmojoje stadijoje.

Gydytojai perspėja – šylant orams ir žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, erkės nesnaudžia, platina ligas ir guldo žmones į ligonines. Pacientai pasakoja, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu, temperatūra gali šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi keletą dienų. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima ne tik miškuose, bet ir daugiabučių kiemuose.

Vasara – tai ne tik saulė, atostogos ir aktyvus gyvenimo būdas, bet ir rimtas iššūkis mūsų organizmui. Karštomis dienomis gausiai prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir gyvybiškai svarbių mineralų. Vienas jų – magnis, kurio trūkumas gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo nuovargio iki raumenų mėšlungio ar net širdies ritmo sutrikimų.

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai. Apie tokius kūno paradoksus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis Laimo ligos atvejų skaičius – nuo beveik 3 tūkstančių susirgimų 2023-iaisiais iki daugiau nei 15 tūkstančių 2024 metais, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Viena pagrindinių priežasčių – visus metus aktyvios erkės ir vis dar per menkas visuomenės budrumas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei iš esmės pritarti parlamentarų siūlymui atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skolų tuos šalies gyventojus, kurie ilgiau negu šešis mėnesius Ukrainoje teiktų savanorišką pagalbą.  SAM, be kita ko, pasigedo detalesnės informacijos, tiek dėl problemos mąsto, tiek dėl ją sąlygojančių priežasčių, taip pat įvertinimo, ar nėra kitų, alternatyvių sprendimo būdų. Todėl Vyriausybei siūloma į šį aspektą atkreipti dėmesį.

Nors orai ilgai šykštėjo gausesnės šilumos, prasidėjęs oficialus maudymosi sezonas prie atvirų vandens telkinių privilioja vis daugiau poilsiautojų. Šiemet jų laukia patogi naujovė – pasitikrinti vandens kokybę realiuoju laiku nuo šiol kiekvienas galės modernioje švieslentėje. Specialistai kasmet įspėja, kad ne visos maudyklos yra vienodai švarios, todėl sezono metu reguliariai atlieka vandens kokybės tyrimus ir apie jų rezultatus informuoja visuomenę.

Jei lankėtės pas psichiatrą privačiai ir tikėjotės, kad jūsų diagnozė išliks anonimiška, Sveikatos apsaugos ministerija tokią tvarką žada keisti. E. sveikatoje ministerija ruošiasi įdiegti psichikos sveikatos posistemę, kurioje tiek privačios, tiek viešos gydymo įstaigos privalės įrašyti paciento psichikos sveikatos diagnozę, tokią kaip depresija, nerimas, nemiga ir kitos.  Specialistai sunerimę – baiminasi, kad tokia tvarka žmones įbaugins ir jie nebesikreips pagalbos į psichiatrus.

Odos priežiūra – tai ne tik grožio, bet ir sveikatos klausimas. Kasdien oda susiduria su daugybe aplinkos veiksnių – nuo saulės spindulių iki užterštumo, todėl tinkamas jos valymas yra būtinas siekiant išlaikyti sveiką ir spindinčią odą. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių.  Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Vazektomija Prancūzijoje sparčiai populiarėja kaip vyrų kontracepcijos metodas, rodo naujausias Prancūzijos Nacionalinės vaistų ir sveikatos produktų saugos agentūros (ANSM) ir Nacionalinio sveikatos draudimo fondo (CNAM) tyrimas. Šių procedūrų skaičius šalyje per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai išaugo – nuo 1 940 atvejų 2010 metais iki daugiau kaip 30 tūkst. 2022-aisiais.

Nors ne vienas tautietis pagalvoja, kad geresnės medicinos paslaugų galėtų tikėtis išvykęs į ekonomiškai pajėgesnę nei Lietuvą šalį, pasirodo, ją pačią galima laikyti tam tikrų operacijų meka. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo prof. dr. Ryčio Rimdeikos teigimu, privačios įstaigos Lietuvoje šiandien estetinę mediciną sugebėjo išvystyti iki medicinos turizmo lygio.  „Mūsų specialistai žinomi visoje Europoje.

Santaros klinikos ir Nacionalinio kraujo centras įspėja – šiuo metu trūksta kraujo, ypač pirmos ir antros grupės. Birželio 10-ąją pakviesti į kraujo centrus rinkosi žmonės priduoti kraujo. Donorais tapę gyventojai atvirauja, kad labiausiai juos gąsdino adatos, tačiau dėl kilnaus tikslo pasiryžo imtis šio žingsnio.  43-ejų Vidmantas donoro kėdėje toli gražu ne pirmą kartą – vilnietis jau yra pridavęs apie 80 litrų kraujo.  „Šitas kartas 97-tas, berods, tiek kiek rašo ant juostelės.

Šiandien kaip niekada daug kalbama apie ilgaamžiškumą ir kaip jo būtų galima siekti. Profesorius Albertas Skurvydas patarimų kišenėje neieško ir teigia, kad karalius numeris vienas čia yra fizinis aktyvumas. Deja, daugelis tautiečių juo užsiima nepakankamai. Lietuvos sporto mokslininko teigimu, ilgas užsisėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ne tik blogina nuotaiką ir savijautą, bet ir atveria vartus daugybei lėtinių ligų.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 88 erkinio encefalito atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tarp užsikrėtusiųjų – 16 vaikų ir 72 suaugusieji.  „NVSC duomenys rodo, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje kasmet išlieka aukštas, o beveik visi susirgusieji buvo nepasiskiepiję“, – rašoma penktadienį NVSC išplatintame pranešime.  Pažymima, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis.

Šiltuoju metų laiku, kada daugiau laiko praleidžiame gamtoje, iškylaujame ir rečiau plauname rankas, rizika užsikrėsti žarnyno parazitais – spalinėmis kirmėlėmis – gerokai padidėja. NVSC duomenimis, enterobioze kasmet suserga milijonai pasaulio gyventojų, dažniausiai vaikai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip atpažinti, kad žarnyne veisiasi parazitai ir kokių veiksmų imtis, kad užkirstume tam kelią ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikisi, kad suteikus daugiau teisių slaugytojų padėjėjams ir išsamiau reglamentuojant slaugą bei slaugytojų padėjėjų veiklą, pagerės slaugos ir akušerijos paslaugų prieinamumas, kokybė bei šių profesijų patrauklumas. Taip ji sakė Vyriausybei trečiadienį pritarus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams.

Planuojant išvyką į gamtą svarbu ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir tinkamai pasirūpinti maistu. Teisingas produktų pasirinkimas, saugus maisto laikymas ir higienos taisyklių paisymas padeda išvengti apsinuodijimų, rėmens ir kitų sveikatos problemų. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė dalijasi naudingais patarimais, kaip gamtoje saugiai laikyti ir vartoti maistą bei ką daryti, jei suvalgius pasireiškia nemalonūs simptomai.

Ilsintis prie jūros, pietų kraštuose ar tiesiog darbuojantis sode kaitinant saulei, net ir keliolika minučių be tinkamos apsaugos gali pridaryti rimtų problemų sveikatai. „Saulės poveikis odai sumuojasi visą gyvenimą. Užtenka vos vienos valandos kaitrioje saulėje be tinkamos apsaugos, kad oda jį prisimintų“, – sako gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė. Ji primena, ką daryti, kad savo oda pasirūpintumėte tinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmos instancijos teismui nusprendus, kad Konkurencijos taryba 2022 metų gruodį nepagrįstai skyrė beveik 73 mln. eurų baudų Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) ir aštuonioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms, tiek premjero atstovas, tiek sveikatos apsaugos ministrė siūlo neskubėti vertinti tokio sprendimo.

Tinimas – dažnas, bet dažnai nuvertinamas simptomas, kuris gali reikšti ne tik per didelį druskos suvartojimą ar ilgą stovėjimą. Kojų ar veido pabrinkimas gali būti susijęs su kraujotakos sutrikimais, limfos tėkmės sulėtėjimu, inkstų ar širdies veiklos pokyčiais. Kai kuriais atvejais tinimą sukelia net ir netinkamai parinkti vaistai ar hormonų disbalansas. Svarbu atskirti, kada tinimas yra laikinas reiškinys, o kada – signalas apie rimtesnes organizmo problemas.

Populiarėjant aštraus maisto kultūrai, daugelis žmonių ryžtasi išbandyti patiekalus, gardintus skirtingų rūšių pipirais. Socialiniuose tinkluose taip pat vis dažniau atsiranda drąsuolių, nepaisančių įspėjimų ir ragaujančių vienus aštriausių maisto produktų pasaulyje.

Šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą. Į ją įeina tiek šeimos gydytojo komandos paslaugos, tiek ligoms nustatyti ir gydyti reikalingi tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojas, rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime spaudai.

Ekspremjeras Saulius Skvernelis antradienį teisme liudijo, kad per karantiną  įsigyjant priemones, skirtas valdyti koronaviruso pandemiją, pagrindinis kriterijus buvo ne kaina, o prekių kiekis ir jų pristatymo greitis. Taip jis kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių. Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Dažnai klaidingai manoma, jog pirmieji saulės spinduliai yra ne tokie pavojingi, todėl apsaugos nuo saulės priemonės dar guli giliai stalčiuje. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, vasaros pradžioje saulės spinduliai gali būti itin intensyvūs, o oda – dar nepasiruošusi jų poveikiui. Rezultatas? Paraudusi, jautri, skausminga, perštinti oda, kuri ne tik kelia diskomfortą, bet ir liudija apie jau padarytą žalą.

Sepsis – gyvybei itin pavojinga būklė, kuri per kelias valandas gali lemti ir mirtį. Kodėl jis toks klastingas ir kas labiausiai rizikuoja susirgti? Plačiau apie sepsio priežastis ir gydymą papasakoję VUL Santaros klinikų Klinikinių tarnybų klinikinės grupės vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas doc. Mindaugas Šerpytis priminė, kad šios ligos istorija siekia labai senus laikus.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar pasiglemžia daugiausiai lietuvių gyvybių, tačiau dar ne visada jas mokama laiku atpažinti bei stengtis jų išvengti. Kardiologas Pranas Šerpytis įspėja, kad nėra stebuklingo preparato, kuris „išvalytų“ kraujagysles, tačiau įvardijo aukso vertės patarimus, kas išties veikia.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas prof.

Tvarka gydymo įstaigose, panašu, kad greit pasikeis, tik ne būtinai į gera. Seimas ėmėsi naikinti papildomas priemokas už sveikatos paslaugas. Sveikatos ministrė sako, kad sistema bus skaidresnė, o paslaugos – prieinamesnės. Tačiau siūlymą kritikuoja tiek žmonės, tiek įvairios organizacijos ir privačios įstaigos, sakančios, kad situacija gali išvis tapti nevaldoma, eilės valdiškose ligoninėse gali gerokai išaugti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad naujoji psichikos sveikatos duomenų tvarkymo sistema, pagal kurią paciento psichikos istorija turės būti įrašoma į E. sveikatą, įsigalios šių metų rudenį.  „Tada, kai bus užbaigti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) darbai. Tikimės, kad tai bus dar šiais metais, rudenį“, – rašoma Eltai pateiktame atsakyme.

Vasara lietuviams – tai ne tik atostogų sezonas, bet ir pastovus tautiečių zyzimas, kokia ji trumpa. Tuo skundžiasi tiek ūkininkai, tiek Palangos verslininkai. Žmonės nori taip greitai pasidžiaugti vasara, kad skubėdami pernelyg atsipalaiduoja ir pridaro kvailysčių, o vieni pavojingiausių vabzdžių Lietuvoje – erkės – to ir telaukia.

Ar esate kada nors matę, kaip gydytojas perka perpjautą arbūzą saulėkaitoje ar vakuume supakuotus šašlykus? O gal baltą mišrainę su majonezu iš parduotuvės? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad retas specialistas tą padarytų dėl pavojų sveikatai.

Pernai liepą startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga neištempė nė metų – baigiasi suplanuoti milijonai. Nuo šiol nemokamai į gydymo įstaigas veš tik gulinčius ligonius ir tuos, kurie vyksta į transplantacijas. Ministerija teisinasi – ankstesnė valdžia vežioti apsiėmė per plačią pacientų grupę ir neįdėjo saugiklių. Daugiausia pinigų išvažinėjo ne regionų žmonės, o didmiesčių, kur viešasis transportas veikia geriausiai.

Rajoninių ligoninių vadovai gali trumpam atsikvėpti – reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriams Vyriausybė atidėjo metams. Vis tik jie konstatuoja, kad įstaigos regionuose išgyvena ne geriausius laikus – specialistus tenka viliote vilioti, paslaugų spektras mažinamas, infrastruktūra sensta. „Į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime, o rajonuose irgi verda gyvenimas“, – sako jie.

To Kauno klinikose dar nebuvo. Po angies įgėlimo į ligoninę atvykęs vyras atsivežė ir pačią gyvatę, kurią sugavęs įgrūdo į stiklainį. Medikai sako, kad vyrui rimtesnės pagalbos neprireikė, žaizdą tik dezinfekavo ir išleido namo. Tačiau kartais angies įgėlimas gali baigtis net reanimacijoje. Roplių žinovai primena, kad gyvatės kanda, kai ginasi, tad jų tiesiog nereikia erzinti ir gaudyti. Kauno klinikose neeilinis vizitas. Į medikus kreipėsi pacientas, kuriam įgėlė angis.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ragina politikus pritarti jos siūlomiems sveikatos sistemos pokyčiams, nes vėliau gali būti per vėlu. Parlamentas antradienį pradėjo svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės parengtą siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Prasidėjus vasarai nemažai žmonių mano, kad organizmas reikalingą vitamino D kiekį pasisavins iš saulės. Visgi, nors šiltasis sezonas išties lepina didesne šiluma ir saulėtomis dienomis, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė paaiškina, kad norint iš saulės spindulių gauti tinkamą šio svarbaus vitamino kiekį, turėtume nemenkai rizikuoti savo sveikata.

Didžiąją dalį Ukrainoje karių patiriamų sužeidimų sudaro dronų sukeltos traumos, sako iš stažuotės šioje šalyje grįžęs LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Alfredas Smailys. Jis taip pat pažymėjo, kad civilinėmis sąlygomis veikiantys Lietuvos sveikatos specialistai neturi patirties dirbti su tokiais sužeidimais, ir ragino vykti semtis patirties į Ukrainą. „Manau, nepameluosiu, apie 90 proc.

Atostogų metu pasikeičia ne tik dienos ritmas, bet ir mityba, klimatas, fizinis aktyvumas – visa tai turi tiesioginės įtakos virškinimo sistemai. Būtent todėl kelionėse dažnai pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skrandžio skausmai. Prieš keliones gyventojai vis dažniau teiraujasi apie preparatus, galinčius apsaugoti žarnyną nuo nemalonių netikėtumų.

Tęsiantis diskusijoms dėl pirmą žingsnį Seime įveikusio siūlymo naikinti papildomas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – socialiniu jautrumu prisidengianti reforma yra apgaulinga. „Manau, kad tai labai ydingi pakeitimai, ydinga ši reforma. Teigiama, jog mažės eilės, bet pacientų, medikų organizacijos vienu balsu sako, kad nėra jokių prielaidų, jog eilės mažėtų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atlikta itin reikšminga operacija – keturių dienų naujagimiui, gimusiam su reta ir gyvybei pavojinga kvėpavimo takų yda, vadinama abipuse choanų atrezija, sėkmingai atlikta chirurginė intervencija.