Sveikata

Pasaulinę maliarijos dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai ragina imtis veiksmų – keisti požiūrį ir veikti ryžtingai. Per pastaruosius 20 metų buvo išvengta milijonų susirgimų ir mirčių, tačiau pažanga sustojo – kas minutę nuo maliarijos miršta vienas žmogus, daugiausia Afrikoje.

Lietuvoje ėduonis tarp vaikų jau ne vienerius metus laikomas tylia epidemija. Vos poros metų sulaukusiems mažyliams tenka gydyti net ir ne po vieną sugedusį dantį, o nemažai daliai atliekamas chirurginis dantų šalinimas. Viso to galima išvengti itin paprastomis priemonėmis, todėl Vilniaus „InMedica” gydytojos vaikų odontologės Justė Aleksiukienė ir Emilija Šermukšnytė-Sutkienė atskleidžia esmines klaidas ir dalijasi svarbiomis įžvalgomis apie vaikų dantų sveikatą ir priežiūrą.

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga endokrininėmis ligomis, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į aplinkoje esančias medžiagas, galinčias sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokios medžiagos gali būti maisto priedai (skonio stiprikliai, konservantai), pesticidai ir herbicidai, patenkantys į organizmą su maistu, taip pat plastikas, kosmetikos ir buities valymo priemonės, kuriose gausu cheminių junginių – kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ar antibakterinių medžiagų.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis, daugiau nei pusė šalies gydymo įstaigų neatitinka net minimalių prieinamumo reikalavimų, praneša LRT. Agentūros atstovės Anos Staševičienės teigimu, blogiausiai asmenims su negalia pritaikyti slenksčiai, koridoriai.

Balandžio 24–30 dienomis visame pasaulyje minima Pasaulinė imunizacijos savaitė. Šia proga Valstybinė ligonių kasa praneša jau nupirkusi gripo vakcinų, skirtų 2025–2026 metų sezonui.  Šiemet sutartis sudaryta dėl 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos. Šios vakcinos įsigytos už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų – tai 17 proc. mažesnė kaina nei pernai už tokį patį vakcinų kiekį. Lietuvoje net 97 proc.

Profilaktiniai krūtų tyrimai – vienas svarbiausių žingsnių siekiant anksti diagnozuoti krūties vėžį ir gerybines krūtų ligas. Vis dėlto dauguma moterų jų imasi tik pajutusios pirmuosius simptomus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Krūtų ligų (mamologijos) centro gydytoja mamologė Julija Vitko sako, kad šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti net ir 4–6 mm dydžio pakitimus, todėl laiku atliktas, jis gali padėti laiku pradėti gydymą ir išsaugoti gyvybę.

Įsibėgėjus pavasariui vis dažniau žmonės skundžiasi peršalimo simptomais, tokiais kaip sloga ir perštinti gerklė. Šiuo metų laiku sunku atskirti, ar tai peršalimas, ar jau prasidėjusi sezoninė alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis nustemba sužinoję, kad sezoninė alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje – net ir tiems, kurie niekada anksčiau su ja nesusidūrė.

Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse.

Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet septynių vaikų ligų gydytojų pritraukimui ir išlaikymui numatė skirti 305 tūkst. eurų.  „Savivaldybė deda dideles pastangas, kad vaikų ligoninė išliktų savarankiška ir teiktų aukščiausio lygio paslaugas. Jokia kita Klaipėdos ligoninė šiuo metu neturi nei reikalingos infrastruktūros, nei specialistų ar finansinių galimybių perimti šias funkcijas“, – pranešime cituojamas meras Arvydas Vaitkus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo suteikti daugiau galimybių medikams teikti nuotolines paslaugas. Kaip trečiadienį pranešė SAM, teikiamuose įstatymų pakeitimuose numatyta tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams. „Dabartinė tvarka numato, kad gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai paslaugas gali teikti tik konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Regionų administracinį teismą pasiekė pacientes slapta filmavusio akušerio-ginekolgo Vytauto Abraičio skundas – vyras prašo sugrąžinti jam galimybę užsiimti darbine veikla. Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas sprendimas sustabdyti jo medicinos praktikos licenciją.  Kaip Eltą informavo Regionų administracinio atstovės spaudai Sigita Gamulėnienė, antradienį teisme išnagrinėtas V. Abraičio skundas.

Sergamumo sezonui einant pabaigos link, 16-ąją šių metų savaitę (balandžio 14–20 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dar šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei pernai tokiu pat metu, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 16-ąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (15-ą savaitę buvo 1295,2 atvejo 100 tūkst.

Šventiniai ilgieji savaitgaliai neapsieina ir be įvairių sveikatos sutrikimų. Vilniuje medikams jis buvo gana intensyvus – nors į šiais metais pradėjusį veikti skubios pagalbos kabinetą skubėjo įprastas pacientų skaičius, ligoninės priėmimo skyriuje dirbantiems specialistams teko labiau paplušėti. Ilgieji šventiniai savaitgaliai ligoninių dažnai tampa didesniu iššūkiu, kaip organizuoti Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus darbą.

Po Europą per mokinių Velykų atostogas keliaujantiems Lietuvos piliečiams ligonių kasos primena, kad pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jie gali savarankiškai susiformuoti šią kortelę pakeičiantį sertifikatą.  Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra reikalinga ir populiarėja tarp keliautojų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai išduota beveik 33 tūkst.

Valdžia brandina nauja planą – siekiant valdyti eiles pacientams gali būti nebeleidžiama rinktis konkretaus gydytojo, bet jis būtų užregistruotas pas bet kurį jam reikiamos srities specialistą.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 68 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

Krūtinės ląstoje yra ne vienas organas – plaučiai, širdis, stemplė, tarpuplaučio ertmė, todėl panašūs simptomai kitą kartą gali signalizuoti skirtingas ligas. Neretai joms gydyti pasitelkiami krūtinės chirurgai, tačiau ne visada iškart yra rekomenduojama operacija.

Vis daugiau Lietuvos gydymo įstaigų imasi iniciatyvos pačios ruoštis galimiems pavojams – tvarkosi rūsius, vandentiekius, įrenginėja vietas darbuotojams ir pacientams pasislėpti. Tačiau ir specialistai, ir politikai pripažįsta – iki tinkamo pasirengimo dar toli. Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pavojingasis erkinis encefalitas į ligonines jau guldo pirmuosius pacientus. O vien per tris šių metų mėnesius infektologai užregistravo dešimt susirgimų erkiniu encefalitu. Ir įspėja – klimatas šyla, erkės žiemomis beveik nemiega, tad keliaudami į gamtą turim būti itin budrūs. O bene geriausia apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Į Lietuvą grįžo pirmoji medikų komanda, kuri stažavosi Ukrainoje. Lietuviai ne tik talkino ukrainiečiams gelbėti sužeistuosius, bet ir sėmėsi patirties, kaip organizuojamas ligoninių darbas. Parvežtomis žiniomis medikai dalinsis su kolegomis ir prisidės prie savo ligoninių pertvarkos, kad jos būtų pasiruošusios gelbėti žmones karo ar kitos krizės atveju.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiuo metu dažnas pacientas, kuriam atliekami tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, diskelį ar USB atmintinę su įrašyta tyrimo kopija pats turi pristatyti gydytojui. Dėl tokios tvarkos laukia pokyčiai. Sena ir, atrodo, sunkiai išsprendžiama problema – gydymo įstaigos vis dar negali tarpusavyje keistis rentgenologinių tyrimų vaizdais. Kaip aiškėja, laukia pokyčiai – nuo kitų metų balandžio, planuojama, tokia galimybė pagaliau atsiras.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) Lietuvoje yra net 2,3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Medikai apgailestauja, kad beveik pusė šalies gyventojų vis dar neatlieka paprasto, bet labai svarbaus tyrimo – cholesterolio kiekio kraujyje. Jau daugelį metų pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje išlieka ŠKL. Tyrimai rodo, kad 2023 m. vien ŠKL pareikalavo daugiau nei 19 tūkst. gyvybių.

Prieš tris savaites startavusią mobiliąją E. sveikatos programėlę iki šiol parsisiuntė maždaug 42 tūkst. gyventojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šios aplikacijos veikimą pacientai vertina teigiamai. „Šiuo metu jau matome, kad vartotojai aplikacijų parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“ palieka teigiamus atsiliepimus, džiaugiasi programėlės funkcionalumu, paprastumu ir greitaveika“, – Eltai nurodė ministerija.

Diskusijos apie siūlymą naikinti priemokas gydymo įstaigose įgauna pagreitį. Kol vieni pacientai piktinasi neteisėtu įstaigų lupikavimu, kiti gi nuogąstauja, kad prieinamos taps tik bazinio lygio paslaugos. Pozicija „viskas arba nieko“ kelia klausimų ir patiems medikams, mat valstybė ir taip nepakankamai finansuoja medicinos paslaugas.

Kraujo liga hemofilija daugybę metų buvo laikoma tik vyrų liga, vis tik 2021 m. tarptautiniu mastu pripažinta, kad ja serga ir moterys. Gydytoja išvardijo simptomus, kurie gali išduoti hemofiliją.  Santaros klinikų Hemofilijos ir krešėjimo sutrikimų kompetencijos centro koordinatorė gydytoja vaikų onkohematologė Sonata Šaulytė-Trakymienė sako, kad dabar nuo hemofilijos kenčiančių moterų ieškoma proaktyviai – pirmiausia per jau šią ligą turinčius vyrus, teiraujantis dėl jo giminaičių.

Nuo sausio pasikeitė tvarka, kur gyventojai ūmiai susirgę turėtų kreiptis pagalbios po poliklinikos ar šeimos gydytojo kabineto darbo laiko. Dalyje didžiųjų miestų jau įsteigi nauji skubios pagalbos kabinetai, kiti gyventojai kaip anksčiau bus nukreipiami į ligonių skubios pagalbos skyrius. Naujoji tvarka numato, kad šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.

Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė užsimojo uždrausti parduoti cigaretes jaunuoliams iki 21 metų – sako, kad taip sieks gerinti visuomenės sveikatą. Negana to, parlamentarė siūlo bausti ir tuos, kurie rūko automobilyje prie asmenų, jaunesnių nei 21 metų. Po tokių siūlymų pasipylė kritikos lavina: kai kurie parlamentarai aiškina, kad valdžia negali kontroliuoti suaugusio žmogaus.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – ir nors tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių, valstybė už tai sumoka tik tuomet, kai kyla pavojus vaisiaus arba mamos gyvybei. Visais kitais atvejais moterys turi pačios susimokėti už abortą, kurio kaina gali siekti ir 800 eurų. Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.  Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų.

Endometriozė – skausminga lėtinė uždegiminė liga, kuria serga apie 10 proc. moterų. Ši būklė yra ne tik labai varginanti, bet ir turi grėsmingų pasekmių – galimas nevaisingumas.  Pasak Santaros klinikų gydytoju akušerio ginekologo Ernesto Frolovo, endometriozė yra ganėtinai sudėtinga liga. Pagrindinė jos priežastis – endometro gleivinė, esanti ne gimdoje, kitaip sakant – ektopinė gleivinė.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs pasvarstymą, kad elektroninės cigaretės – sveikesnė alternatyva įprastoms cigaretėms. Mokslininkai turi blogų žinių – elektroninėse cigaretėse nikotino gali būti net daugiau, bet jo efekto nepajaučiama. Be to, nerimą kelia nauja tendencija – rūkyti pradeda daugiau mergaičių ar iki tol nerūkusių vyresnių žmonių.

Prasidėjo sodo ir daržų sezonas – pavasarinei saulei lepinant, skubame darbuotis lauke. Nors pavasarinė šiluma neretai būna apgaulinga, dažnai dirbame išsirengę, o dėl netaisyklingų pozicijų ar per didelio krūvio kenčia nugara, raumenys ir sąnariai. Pavasarinių negandų puokštę papildo ir žiedadulkės, kurioms dažnas yra alergiškas.

Aktyvintosios anglies, įprastai vadinamos tiesiog „angliuku“, tikriausiai galima rasti bene kiekvienų namų vaistinėlėje. Mediciniškai aktyvintoji anglis yra naudojama jau daugybę metų, ypač patiriant virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, viduriavimas, nevirškinimo jausmas bei apsinuodijus.

Pavasarį daugelis žmonių susiduria su nuovargiu, silpnumu ar prasta savijauta, tačiau ne visada supranta tikrąją priežastį, kodėl taip jaučiasi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pastebi, kad po žiemos daugeliui trūksta geležies. Anot jos, apie šio mikroelemento trūkumą gali įspėti įvairūs simptomai, o taip pat svarbu žinoti, kaip teisingai geležį vartoti. „Geležis – svarbus mikroelementas, reikalingas deguonies pernešimui organizme.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Artėjant Velykoms, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ragina gyventojus tapti kraujo donorais. NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- grupių kraujo, taip pat sparčiai senka A+ ir O+ sukauptos kraujo atsargos. „Prasidėjus didžiosioms metų šventėms, įprastai gerokai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis, nors kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse nemažėja ir išlieka toks pat. Tad NKC kviečia šalies gyventojus nelikti abejingais: artėjant Šv.

Prekyba maisto papildais – populiarus pasirinkimas pradėti savo verslą. Tačiau šis sektorius – vienas griežčiausiai reguliuojamų, o rizikų daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Nuo sausio 1 dienos pasikeitus skubios ambulatorinės pagalbos teikimo tvarkai Vilniuje pasikeitė ir tokių paslaugų gavimo vieta. Vietoj daugeliui įprastos buvusios budinčio gydytojo tarnybos Centro poliklinikoje jau beveik 4 mėnesius veikia naujas skubios pagalbos kabinetas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Nuo sausio 1 dienos pasikeitė reguliavimas – jei iki tol šeimos gydytojai turėjo užtikrinti pagalbą visą parą ištisus metus, nuo sausio 1 dienos tokios prievolės nebeliko.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

Medikų bendruomenėje – skaudi netektis. Kaip skelbiama, balandžio 15 d. mirė gydytoja gastroenterologė Saulė Brašiškienė. Žinia apie tai pasidalino Lietuvos gastroenterologijos draugija. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2025 m. balandžio 15 d. mus paliko visų labai mylima gydytoja gastroenterologė Saulė Brašiškienė (1962–2025). Saulė buvo išskirtinio jautrumo, nuoširdumo ir profesionalumo žmogus.

Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių, susidūrusių su antsvoriu ar nutukimu, patyrė žemą savivertę ir savigraužą dėl savo išvaizdos, tačiau 51 proc. jų taip pat susidūrė su rimtomis fizinėmis problemomis. Ši statistika atskleidžia, kad antsvoris nėra tik vizualinis nepatogumas – jis tiesiogiai veikia tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) uždarame posėdyje ketina ai6kintis, kaip šalies gydymo įstaigos yra pasiruošusios veikti ekstremalių situacijų metu. Kaip Eltai aiškino komiteto pirmininkė, „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, posėdį inicijavo Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos – siekiama aptarti Ukrainos sveikatos įstaigų patirtį karo metu.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Migrenos simptomai apsunkina kasdienę veiklą ir dažnai priverčia atsitraukti nuo įprastų darbų. Jos sukeltas skausmas paprastai būna stiprus, pulsuojantis, vienpusis, dažnai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ar garsui. Medikai įspėja, kad ignoruojant pirmuosius migrenos simptomus, ilgainiui gali išsivystyti lėtinė forma, kurią gydyti bus gerokai sudėtingiau. Migrenai diagnozuoti neurologai remiasi Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos nustatytais klinikiniais kriterijais.

Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kalbas apie tai, kad gydytojai uždirba nepakankamai, girdime dažnai. O kaip yra Lietuvoje palyginus su kitomis šalimis? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare. Darbo užmokestis, matyt, yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių kaip valstybė vertina konkrečią profesiją, jos svarbą ir reikalingumą šaliai.

Sveikatai ir jos stiprinimui skiriamas dėmesys kartais klaidingai siejamas su didelėmis išlaidomis vaistams, maisto papildams, medicinos, grožio bei kitoms prekėms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad pacientai tikrai gali įsigyti reikalingų preparatų, neišleidžiant tam daug pinigų. Jis pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės pasirūpinti savo sveikata gerokai sutaupant.