aplinkos ministerija

Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tokią sumą Kolumbijoje vykstančioje 16-ojoje Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 16) įvardijo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. Lietuva taip pat prisijungė prie pasaulinės Taikos su gamta koalicijos.

Aplinkos ministerijos siūloma akcizų lengvata biodujoms laikytina valstybės pagalba, todėl galėtų būti taikoma tik gavus Europos Komisijos (EK) pritarimą, teigia Konkurencijos taryba.  „Institucija pritarė jau anksčiau Finansų ministerijos teiktai nuomonei, kad minėta akcizų lengvata gali būti laikoma valstybės pagalba, todėl jai būtina gauti EK pritarimą, ir tik jį gavus siūlomi pakeitimai galėtų įsigalioti“, – ketvirtadienį pranešė taryba.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kuriomis būtų išplėstos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, paspartintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija, pataisose siūloma pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę į aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, prioritetą teikti prevencinei veiklai – teritorijų apžiūrai, asmenų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui.

Verslui bus skiriama 11,6 mln. eurų parama elektra arba vandeniliu varomoms sunkiosioms (N3 klasės) transporto priemonėms įsigyti.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę patvirtino netaršiems automobiliams įsigyti skirtos paramos sąlygas.  „Ši valstybės skirta pagalba padės užtikrinti, kad ir krovinius pervežančios įmonės daugiau dėmesio skirtų taršos mažinimo problemoms”, – pranešime pirmadienį sakė ministras Simonas Gentvilas.

Patvirtinus naujus reikalavimų pakeitimus, bus keičiama tvarka dėl tekstilės atliekų rūšiavimo.  Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Aplinkos ministras patvirtino Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimus, kurie papildyti tekstilės atliekų tvarkymui skirtu nauju skyriumi.

Aplinkos ministerija patvirtino finansavimą stumbrų perkėlimo projektui iš Kauno rajono į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą. Šiam projektui suplanuota skirti 65 tūkst. eurų.   Skelbiama, kad Stumbrų apsaugos plane numatoma, jog Lietuvoje turi būti išlaikoma ne mažiau nei 180 individų populiacija, išsidėsčiusi įvairiose vietovėse. „ (...) tai, kad esame penktoje vietoje Europoje pagal stumbrų skaičių, rodo mūsų sėkmę atkuriant šią rūšį.

Aplink didžiuosius miestus ir netgi jų teritorijose yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių ištakos siekia dar sovietinius laikus. Nemažai gyventojų ten įsirengė ne tik vasarnamius, bet ir gyvena visą laiką. Tad dalis sodų bendrijų ilgainiui tapo tiesiog miestų kvartalais, nors infrastruktūra tam ir nepritaikyta. Vis dėlto jau netrukus bendrijoje pasistatyti namą, kuriame būtų patogu gyventi, bus gerokai sunkiau.

Aplinkos ministerija teikia derinti Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, kuriomis siūlo kaimiškų teritorijų žemės valdymą patikėti šalies savivaldybėms. „Šių metų pradžioje sėkmingai perdavėme savivaldybėms valdyti žemes, esančias miestų ir miestelių teritorijose.

Rudenį lauko darbai nesibaigia. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti, ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija siūlo leisti steigti bendrijas visų pastatų, patalpų, žemės ir sodo sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų paskirties. Ministerija parengė ir antrą kartą teikia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, išplėsiančias nekilnojamojo turto (NT) savininkų galimybes valdyti jų bendro naudojimo erdves, pranešė ministerija.

Aplinkos ministerija, įvertinusi grupės parlamentarų pataisas, siūlo griežtinti medžioklės teisės ir ploto paveldėjimo tvarką. Dėl to savo išvadą pateiks Vyriausybė, o po to ją svarstys Seimas.     Seimo nariai Medžioklės įstatymo pakeitimais siekia numatyti liberalesnę tvarką – mirus medžioklės ploto savininkui, siūlo leisti jam priklausiusiuose plotuose medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojams keliamus reikalavimus.

Už augalų naikinimą jau greitai bus galima sulaukti ir pinigų. O kol ministerija skaičiuoja, kokias sumas išmokės, gyventojai raginami pasižvalgyti į invazinių rūšių paplitimo žemėlapį ir įsivertinti, ar ir jūs galėsite gauti pinigų.

Aplinkos ministerija primena individualių nuotekų valymo įrenginių savininkams, kad nuo 2030 m. pradžios nuotekose, išleidžiamose iš šių įrenginių, turės būti valomas fosforas ir azotas. Tokia tvarka nebus taikoma rezervuaro tipo individualiems nuotekų tvarkymo įrenginiams, nes jie neišleidžia nuotekų į aplinką, ir septikams.  Tai numato jau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojančios Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos.

Vyriausybės sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje įsteigti du naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose sukėlė šio regiono gyventojų, ypač ūkininkų, pasipiktinimą, nes pablogės ūkininkavimo sąlygos. Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsimojo per artimiausią dešimtmetį apsaugoti 10 kartų daugiau miškų nei yra saugoma dabar. Tokiuose miškuose planuoja uždrausti ūkinę veiklą, o tūkstančiai hektarų miškų taptų neliečiami, užaugę medžiai virstų ne baldais, o tiesiog būtų paliekami supūti, miškai galiausiai užželtų krūmais. Medienos pramonės atstovai sako, kad toks įstatymas griauna šalies verslą, kurio sumokami mokesčiai sudaro dešimtadalį šalies ekonomikos.

Aplinkos viceministrė atsakinga už atliekų tvarkymą ir taršos prevencijos politiką Raminta Radavičienė palieka postą, ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Labai dėkoju R. Radavičienei už visą atliktą darbą. Su geriausiomis emocijomis išsiskyrėme. Bet į kadencijos pabaigą, kad profesionalai gauna pasiūlymus ir būna apsisprendimai“, – Seimo posėdžio metu teigė S. Gentvilas.

Mažiau nei po metų, nuo 2025 m. gegužės 1 d., Lietuvoje įsigalios draudimas viešojo maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes, praneša Aplinkos ministerija. Tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurias iniciavo grupė parlamentarų, ketvirtadienį priėmė Seimas. Pakeitimais nustatyta, kad draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes tik tada, kai jose pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai.

Po vakar praūžusios stiprios audros Lietuvoje specialistai ragina savo valdose apsižiūrėti medžius. Anot jų, svarbu susitvarkyti savo kiemą tinkamai, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių ar nuostolių. „Nors krušos šiandien išvengėme, tačiau škvalo – ne. Vis kartojama, kad apsižiūrėkit savo kiemuose esančius medžius.

Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoje. Renginyje dalyvavę apie 40 bendruomenės ar ją palaikančių asmenų mano, kad ministerijos pataikavimas verslui prives prie Lietuvos geriamųjų išteklių sunaikinimo.

Dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybės artėja prie stichinės nelaimės ribos. Aplinkos ministerija penktadienį pranešė, kad šių savivaldybių teritorijose kenkėjų pažeistų medynų tūris siekia atitinkamai apie 19 tūkst. ir apie 20 tūkst. kubinių metrų. Stichinė nelaimė skelbiama, kai pažeistų eglynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų. „Eglynai Lietuvoje sudaro 400 tūkst. ha ir jiems kyla labai didelis pavojus.

Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų skelbiama stichinė nelaimė, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo miškuose priemonės. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, minėtų savivaldybių teritorijose dėl kenkėjo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglynų tūris sudaro atitinkamai 31,4 tūkst. ir 25,3 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą.

Visai tautai išsigandus automobilių taršos patikrinimų Seimas švelnina bausmes vairuotojams už taršą. Politikai nuolaidžiauti nusprendė sulaukę vairuotojų nepasitenkinimo lavinos, esą inspektoriams gatvėse pradėjus tikrinti mašinų taršą, vairuotojams teks ilgai vaikščioti pėsčiomis. Taigi už oro taršą pirmą kartą inspektoriai galės skirti tik įspėjimą, o mašinos techninės apžiūros talonas galios dar savaitę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo gegužės įsigaliojo naujas įstatymas servisams, tad pokyčiai palies kiekvieną vairuotoją. Štai jeigu paaiškėtų, kad jūsų automobilyje buvo atlikti tam tikri pakeitimai, susiję su išmetamųjų dujų įranga, techninės apžiūros „žalias lapas“ negalės būti suteikiamas. Tuo metu aplinkosaugininkai įspėja – bus vykdomi patikrinimai, grės ir tūkstantinės baudos.  Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo sugriežtini aplinkosauginiai reikalavimai.

Šių metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge pirmą vietą užima Panevėžio miestas, po jo rikiuojasi Vilniaus miesto ir Utenos rajono savivaldybės. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija, Prezidentūroje vykusiuose apdovanojimuose apdovanota ir Jurbarko rajono savivaldybė, ji, lyginant su pernai metais, padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 34 pozicijas.

Pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN) pasirašius sutartį dėl Vokietijos amunicijos gamyklos „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros, toliau laukiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sprendimo dėl sklypo Baisogaloje perleidimo. Pasak LSMU atstovų, šį klausimą universitetas planuoja svarstyti birželio 13-ąją vyksiančiame neeiliniame tarybos posėdyje.

Lietuvos gyventojai jau netrukus galės pildyti paraišką ir gauti 726 eurus, o už šiuos pinigus taip pat leis nusipirkti ir elektrinę viryklę. Viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų kiek anksčiau nugriaudėjo sprogimas. Paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Daugiau kaip 50 tūkst. žemės sklypų faktinės ribos yra ne ten, kur turėtų būti, todėl ir jūsų namas, lauko virtuvėlė ar garažas galbūt stovi kaimyno teritorijoje. Jei sklypo riba iš tiesų nėra tiksli, kyla rizika, kad susipykus su kaimynu dėl sklypo ribų turėsite tokį statinį nugriauti. Problemos atsirado per daugelį metų  Registrų centras skelbia, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 50 tūkst.

Lietuvos geologijos tarnyba primena: ir tą vandens gręžinį, kurį patys įsirengėte sode, privaloma registruoti Žemės gelmių registre (ŽGR). Įteisinti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržams laistyti gręžinius. Taigi registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. Vis dėlto aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė Eltą patikina, kad kol kas konkrečių siūlymų ar projektų, kurie nacionaliniu lygmeniu imperatyviai reguliuotų pavojingų veiklų, objektų vietų parinkimą, šiuo metu nėra.

Vairuotojams primenama, kad nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Tačiau, jeigu jūsų automobilio padangos yra dygliuotos ir jų nepakeitėte, policijos pareigūnai turi teisę skirti baudą.  Lietuvoje padangas reikia keisti du kartus per metus – keičiantis sezonams. Štai vasarinės padangos keičiamos į žiemines kasmet iki lapkričio 10 dienos.

Kompensacijoms iš verslinės žvejybos upėse, ežeruose ir mariose pasitraukiantiems žvejams valstybė skirs 1,5 mln. eurų arba daugiau, jeigu reikės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, Europos Komisija (EK) pritarė tokioms kompensacijoms – EK praėjusį ketvirtadienį pateikė išvadą, kad išmokos suderinamos su Europos Sąjungos (ES) vidaus rinka.

Sekmadienį baigėsi vilkų medžiojimo sezonas, per jį  sumedžiota 280 vilkų, mažiau ministro nustatytas leidžiamas skaičius, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Dar devynis vilkus partrenkė automobiliai arba jie sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimus, kurie numato, kad rūsio patalpų pritaikymas priedangai būtų įtraukiamas į pastato atnaujinimo priemonių, finansuojamų suteikiant lengvatinį kreditą, sąrašą.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos apie juos dažnai randa internete, kur rūšių pasirinkimas labai didelis. Aplinkos ministerija ragina žmones būti atsargiais ir įsitikinti, kad augalai, kuriuos augina, parduoda ar ketina įsigyti nėra invaziniai. Taip pat, ar tai ne invaziniai augalai, kurių naudojimo apribojimai atidėti tam tikram laikotarpiui.

Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Aplinkos ministerija siūlo griežtinti įmonių, atliekomis tešiančių aplinką, atsakomybę – jei tam bus pritarta, bus konfiskuojamas bet koks turtas, naudojamas tokiai veiklai.    Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, tokias Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Ministrų kabinetas svarstys kitą savaitę, po to jos bus teikiamos Seimui.      „Pagrindinis dėmesys skiriamas juridinių asmenų atsakomybės peržiūrai.

Įstatymas numato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. Valstybinė miškų tarnyba primena, kaip tai padaryti tinkamai, mat kitu atveju gali grėsti ir bauda. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per tris metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių.

Savivaldybės turės registruoti gyventojų turimas kompostines, taip pat jau parengti Aplinkos ministerijos (AM) reikalavimai, kaip jas įrengti namų ūkiuose ir bendruomenių daržuose. Nauja tvarka kurpiama paskubomis Liberalo Simono Gentvilo vadovaujama AM pasiūlė įteisinti, kad savivaldybės registruotų visas gyventojų turimas kompostines – gautas iš savivaldybių ir įsigytas pačių gyventojų.

„Pagaliau“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas ilgą laiką Aplinkos ministerijos rengtas ir ketvirtadienį pristatytas taisykles dėl priedangų įrengimo naujos statybos pastatuose. Šalies vadovas tikisi, kad naujasis reglamentas bus įgyvendinamas ir leis paspartinti priedangų tinklo plėtrą.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje organizuojama spaudos konferenciją, kurioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys statybos techninį reglamentą dėl reikalavimų priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Konferencijoje taip pat dalyvaus aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Aplinkos ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurių rūšių dideles žuvis. Tai, anot ministerijos, siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50-80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuojamos metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos Kretingos arba Akmenės rajone poveikio aplinkai vertinimą (PAV) turės atlikti dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei, sako Aplinkos ministerijos atstovė.  „Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija.

„Lietuva – tavo kaimas miršta“. Savo plakatuose prieš kelias savaites rašė protestavę ūkininkai. Ir iš tiesų Lietuvoje ūkių kiekvienais metais mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 230 tūkst. registruotų ūkių, 2020 m. – 132 tūkst. Daugiausia iš mūsų horizonto išnyko smulkių ūkių. Iš mūsų agropolitokos formuotojų dažnai girdisi kalbos, kad svarbu remti vidutinius ir šeimos ūkius, investuoti į mažus, tačiau inovatyvius ūkius.

Aplinkos ministerija kurpia naują planą – naujus butus siūlo pardavinėti tik su vieta automobiliui požeminėje aikštelėje. Viceministrė sako, kad dabar plėtotojai atskirai nuo būsto pardavinėdami požemines aikšteles neblogai uždirba. O žmonės, pasak ministerijos, neturėdami, kur statyti automobilio, dėl to užkiša miestų gatves, neprivažiuoja ugniagesiai-gelbėtojai, greitoji pagalba. Nekilnojamojo turto vystytojai atkerta, kad nieko nemokamo nėra.

Dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų kaltės yra sustoję medžiapjūtės darbai trečdalyje šalies miškų, teigia Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys. Anot jo, iškilo reali grėsmė nepateikti medienos žaliavos pramonei, o tai atsilieps darbo vietoms įmonėse ir valstybės iždui. Miškų ūkio rūmų atstovaujamos asociacijos pirmadienį šių klausimų susitinka aptarti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs – jis vyksta per lėtai, procedūros klampios ir gyventojams nesuprantamos, be to, namų renovavimui trūksta finansavimo. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK) po diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais paruošė siūlymus, kurie artimu metu bus teikiami Aplinkos ministerijai.

Lietuvos gyventojai jau nuo šiandien gali pildyti paraišką ir vėliau pasiimti 726 eurus. Už šiuos pinigus jiems bus leista nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.