Tarptautinis bankas “DnB Nord", galimai dėl kurio kaltės Lietuvos investuotojai prarado, o gal praras dešimtis ir netgi šimtus milijonų litų ar net paskutinį turimą nekilnojamąjį turtą, pasirodo, jokios kaltės nejaučia.
Bankas apsimetė kurčias
Šnekėdamas su savo galimai apgautais klientais “DnB Nord" naudoja keistą taktiką. Tuo įsitikino ir “Respublikos" žurnalistas, pateikęs bankui konkrečių klausimų. Juos rengėme pirmiausia pasiremdami garsaus Lietuvoje verslininko dr. Antano Boso publikacijoje “Bankų padorumas ir prestižas" (“Respublika", 2010 10 29) išdėstytais konkrečiais faktais. Tačiau iš “DnB Nord" sulaukėme, švelniai tariant, labai aptakių atsakymų.
- Verslininkas A.Bosas tvirtina, kad bankai sugeba įvertinti visus rizikos faktorius ir apskaičiuoti, ar gaus planuojamas pajamas, ar grįš paskolintos lėšos. Skirtingai, A.Boso tvirtinimu, nei paprasti piliečiai. Ar tikrai “DnB Nord" gali garantuoti, kad jis taip informavo savo klientus ir kad jie iš tiesų žinojo, kuo ir kaip rizikuoja? - klausėme tarptautinio banko.
- Priešingai nei išsakyti teiginiai, banko “DnB Nord" su akcijų ar žaliavų rinkų indeksais susietos obligacijos yra saugi investicija, nes net ir dėl pasaulinės finansų krizės susidarius nepalankiai situacijai rinkoje jų savininkams bankas išmokėjo ar išmoka visą nominalią investicijos sumą kartu su nustatytu investiciniu prieaugiu (palūkanomis). Bankas nuosekliai vykdė ir vykdo visus savo sutartyse su investuotojais numatytus įsipareigojimus visa apimtimi.
- A.Bosas tvirtina, kad dėl piliečių, neturinčių specialių investavimo žinių, visoje ES įdiegta direktyva atitinka bendrus standartus, taikomus visoje ES. Vienas šios direktyvos uždavinių yra investuotojų apsauga. Ar tikrai bankas, teikdamas lėšų neturintiems žmonėms paskolas, kurios vėliau buvo investuotos, laikėsi ES direktyvos reikalavimų?
- Nesame sulaukę nė vienos pretenzijos dėl investicinių paslaugų kokybės, kai investicija į banko vertybinius popierius buvo pelninga. Jūsų minimi atvejai yra susiję tik su finansinio sverto panaudojimu ir tik tuomet, kai investicija į šias obligacijos neatneša pelno, kuris būtų pakankamas mokėtinoms palūkanoms už paskolą padengti. Finansinis svertas - tai investavimo būdas, kuris leidžia rinkai kylant žymiai padidinti vertybinių popierių savininko pelną, tačiau rinkos tendencijoms pasikeitus įpareigoja jį sumokėti palūkanas už paskolą.
- A.Bosas banką “DnB Nord" kaltina neprofesionalumu, neprofesionalių klientų viliojimu į abejotinus sandėrius. Įdomu, ką apie tokį įvertinimą mano “DnB Nord" vadovai?
- Kategoriškai atmetame bet kokius teiginius dėl sąmoningo investuotojų klaidinimo ar kokių nors neskaidrių schemų taikymo. Tai netiesa.
Tarptautinis bankas visiškai neatsakė į tokius klausimus: ar galėtų “DnB Nord" pasakyti, kas yra idėjos įdarbinti klientų iš Lietuvos turtą autorius? Ar “DnB Nord" galėtų pasakyti, į kokius konkrečiai fondus, į kokias šalis buvo investuoti Lietuvos piliečiams paskolinti pinigai? Ar galėtų bankas pasakyti, kiek piliečių dalyvavo “DnB Nord" paskelbtoje akcijoje “Įdarbinkite savo turtą", kiek jie pinigų skolinosi, kiek uždirbo ir kiek prarado ar dar gali prarasti? Kiek žmonių gali prarasti savo nekilnojamąjį turtą?
Bankas neturi argumentų
A.Bosas “Respublikai" tvirtino ir nesitikėjęs, kad kada nors tarptautinis bankas “DnB Nord" pripažins, kokią sukurpė piramidę. “Tikrai bankai leidžia obligacijas ir tai yra normalus verslas. Klausimas tik ar visi klientai supranta, kada kokio rizikingumo obligacijas bankas jiems įsiūlo", - dienraščiui tvirtino uostamiesčio verslininkas.
Pasak jo, įdomu tai, kad bankas pripažįsta, jog buvo panaudotas “finansinis svertas". “Nagrinėdamas investavimo vadovėlius randi formules, kurios parodo, kaip tą svertą apskaičiuoti: visas skolas padalink iš nuosavo kapitalo. Taip pripažįstama, jog naudodamas skolintas lėšas gali padidinti savo turtą. Tačiau atsiranda ir priklausomybė. Finansinė padėtis vertinama gerai, jei finansinio sverto rodiklis yra mažiau nei 30 proc. Geriausias modelis - kai naudoji tik vieną trečdalį skolintų lėšų. Ar šiuos verslo modelius bankas taikė visiems klientams? Ar išaiškino, kas bus, jei obligacijų vertė, priklausanti nuo akcijų ir žaliavų indeksų vertės pasaulyje, nukris? Kiek žmonių suprato, kurios vertės vertė vertesnė? Ir apskritai ar paprastas investuotojas galėjo suprasti, ką visa tai reiškia? Aišku, kad ne", - retoriškai klausė ir atsakė A.Bosas.
Faktai
• 2007 m. tarptautinis bankas “DnB Nord" paskelbė akciją “Įdarbinkite savo turtą". Kaip sako banko atstovai, joje buvo naudojamas mažai kam žinomas “finansinis svertas".
• Apie 600 Lietuvos investuotojų, patikėję banko pažadais apie gerus uždarbius, įkeitė savo turtą ir pasiskolino apie 1,4 mlrd. litų trejiems metams. Skolintasi nuo kelių dešimčių tūkstančių iki 32 mln. litų.
• Keista, bet buvo išduodamos 1,5 ar netgi 2 kartais didesnės vertės paskolos nei įkeisto turto vertė. Manoma, kad šitaip investuotojai norėjo užsitikrinti kuo didesnes palūkanas, o nesėkmės atveju - atimti kuo daugiau klientų turto.
• “DnB Nord" už paskolas prašė 5 proc. metinių palūkanų, kurios esą bus atimtos iš tų palūkanų, kurias uždirbs obligacijos. Buvo tikinama, kad jos uždirbs nuo 6 proc. iki 8 ar 20 proc., atskirais atvejais - netgi iki 40 proc. investuoto kapitalo.
• Skolintų lėšų investuotojai negavo - bankas “DnB Nord" jas investavo į rizikingas su akcijomis susietas obligacijas.
• Prasidėjus krizei akcijų vertė pradėjo kristi, kol tapo nulinė. Šiandien bankas nereikalauja grąžinti paskolų, tiktai tuos 5 proc. palūkanų, kurias esą būtina sumokėti už kreditą. Šitaip apskaičiuotas banko uždarbis gali sudaryti net iki kelių šimtų milijonų litų.
• Kadangi ne visi investuotojai sugeba grąžinti palūkanas, iš jų gali būti atimtas įkeistas nekilnojamasis turtas, kartais - net paskutinis būstas.
• Nemaža dalis investuotojų mano, kad jie buvo apgauti, mat jiems bankas nepasistengė išsamiai paaiškinti, kas bus, jei investicijas ištiks nesėkmė. Kai kurie jų kreipėsi į teismą.
