obligacijos

Bendrovė „SBA Furniture Group“, kuriai priklauso 5 SBA baldų gamybos įmonės ir logistikos centras Lietuvoje, investuotojams išplatino 2 m. trukmės obligacijų emisijos pirmąją dalį – 2,7 mln. Eur – su fiksuota 8 proc. metinių palūkanų norma. „Nuosekliai įgyvendiname savo strateginę kryptį – diversifikuoti naudojamus finansavimo instrumentus ne tik nekilnojamojo turto, bet ir tradicinėje industrijoje – gamybos pramonėje.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ anksčiau nei numatyta išpirko 250 tūkst. eurų obligacijų emisiją, neviešai išplatintą 2021 metų birželio 25 dieną. Bendrovė ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą paskelbė išpirkusi 10 vnt. obligacijų, kurių vienos nominali vertė – 25 tūkst. eurų.  Obligacijas buvo numatyta išpirkti šių metų birželio 25 dieną.

Nekilnojamojo turto vystytojas „Releven“ naujausiam Vilniaus Senamiesčio projektui „Sanguškų parkas“ finansuoti pradeda viešą 5 mln. eurų 2,5 metų trukmės obligacijų emisijos platinimą. Obligacijos užtikrintos projekto nekilnojamuoju turtu. Platinimas vyks viešai per „Nasdaq Vilnius“. Obligacijas bus galima įsigyti per Šiaulių banką ir per kitus finansų maklerius, kurie yra „Nasdaq Vilnius“ nariai. Platinimas vyks nuo vasario 27 d. iki kovo 8 d., minimali investavimo suma – 10 tūkst. eurų.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijomis skolinasi 8 mln. eurų, penktadienį pranešė įmonė.  Pritrauktas lėšas fondas skirs Rygos verslo centro „Verde" plėtrai.  „Verde“ komplekso lokacija, architektūra jau yra pelnę tarptautinių kompanijų pasitikėjimą, pastatas įvertintas ir BREEAM „Excellent“ tvarumo sertifikatu.

Šiaulių bankas iki šių metų pabaigos ketina išleisti naują 50 mln. eurų obligacijų emisiją.  Ji bus leidžiama pagal 2021 metais patvirtintą 250 mln. eurų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, kad būtų tenkinami tinkamų įsipareigojimų (MREL) reikalavimai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Banko investicijų valdymo tarnybos vadovas Tomas Varenbergas teigė, kad ši emisija bus skirta instituciniams ir profesionaliems investuotojams.

Pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų įmonių grupių Baltijos šalyse „Civinity“ pasirašė sutartį su Šiaulių banku dėl naujos viešos obligacijų emisijos platinimo, kuris, planuojama, prasidės šių metų rugsėjo pabaigoje, penktadienį pranešė įmonė.  „Civinity“ akcininko ir valdybos pirmininko Deivido Jackos teigimu, ir toliau bus koncentruojamasi  į plėtrą, paslaugų spektro plėtimą bei kokybės gerinimą.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ sėkmingai išplatino dvejų metų trukmės antrąją neviešos obligacijų emisijos dalį.  Emisijos vertė – 810 tūkst. eurų, ją išpirko devyni privatūs investuotojai neviešo platinimo būdu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pritrauktos investicijos bus naudojamos plėtoti visas „NEO Finance“ valdomas verslo kryptis ir siekti didesnių pardavimų apimčių augimo.

Šiaulių bankas tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatino 50 mln. eurų vertės 10 metų trukmės subordinuotų obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 10,75 proc. metinės palūkanos. Subordinuotos obligacijos įskaičiuojamos į antro lygio kapitalą, tad išnaudojant didesnę jo bazę bankas turės daugiau galimybių augti bei didinti grąžą akcininkams, penktadienį pranešė bankas.

Šiaulių bankas ketina išleisti 100 mln. eurų subordinuotųjų obligacijų emisiją.  Banko valdyba ir Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas birželio 13 dieną patvirtino šių obligacijų programą ir jos bazinį prospektą, pranešė bankas.  Šiaulių bankas anksčiau skelbė iki šių metų pabaigos ketina išleisti dvi naujas obligacijų emisijas. Banko valdyba gegužės pradžioje nusprendė inicijuoti galimybių analizės ir pasiruošimo procesą, siekiant pritraukti lėšų kapitalo rinkose.

Investicijų grupė „Zabolis Partners“ sėkmingai išplatino 6 mln. eurų jos valdomos technologinių verslų platformos „Snowball.xyz“ obligacijų emisiją, skirtą 2021 metų „Snowball“ obligacijoms refinansuoti. Pritrauktos lėšos ir toliau bus naudojamos apyvartiniam kapitalui bei trumpalaikiams investicijų projektams, pranešė įmonė.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ valdomos bendrovės „Mundus“ skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ už 7 mln. eurų įsigis Latvijos vartojimo paskolų įmonės „Finto Capital“ obligacijų.  Įmonės pasirašė trejų metų trukmės sutartį ir fondas jau įsigijo 830 tūkst. eurų vertės obligacijų, teigiama „INVL Asset Management“ pranešime.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

Šiaulių bankas išleido 85 mln. eurų obligacijų emisiją, skirtą priežiūros institucijų nustatytiems minimaliems nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimams (MREL) vykdyti.  Ja papildoma pernai išleista 75 mln. eurų ketverių metų trukmės emisija, už kurią mokamos 1,047 proc. metinės palūkanos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Papildomos obligacijos išplatintos 6,4 proc.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Bankas „Luminor“ išleido dvejų metų trukmės 300 mln. eurų pirmenybinių privilegijuotųjų skolos vertybinių popierių (angl. senior preferred notes) tipo obligacijų emisiją. „Luminor“ emisiją išplatino rugpjūčio 18 dieną. Vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą, gauta daugiau nei 70 Europos investuotojų paraiškų, pranešė bankas. „Didelis susidomėjimas rodo, kad investuotojai gerai vertina „Luminor“ banko padėtį ir perspektyvas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos. Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ priklausančios bendrovės „Mundus“ valdomas skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ išpirks „Modus group“ 4 mln. eurų vertės obligacijų. Lėšos bus skirtos automobilių nuomos platformos „CityBee“ plėtrai – naujiems automobiliams įsigyti.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

Dėl koronaviruso uždarytos šalių sienos ir paskelbti karantinai jau smukdo pasaulio ekonomiką. Ligos protrūkiui persikėlus į Europą ir JAV, buvo stebimas staigus akcijų kainų kritimas ir atsirado norinčių pasinaudoti šia proga nusiperkant akcijų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – pradedantys investuotojai neišvengia klaidų.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose platina naujas penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas. „INVL Asset Management“ fondų valdytojas Regimantas Valentonis prognozuoja, kad priklausomai nuo paklausos, gali būti pasiskolinta iki 1 mlrd. eurų. „Emisijų apimtys priklausys nuo obligacijų paklausos, tačiau jos neturėtų būti mažesnės kaip po 300 mln. eurų. Todėl pasiskolintų lėšų suma turėtų prasidėti nuo 600-700 mln. eurų, o jei bus didelė paklausa – iki 1 mlrd.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Nors iki lemtingo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimo liko daugiau nei mėnuo, finansų rinkų dalyviai jau dabar užgniaužę kvapą dėlioja ateities scenarijus. Nerimauti juos verčia per paskutinį susitikimą paskelbta naujiena apie sąlyginai greitai prasidėsiantį 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų balanso mažinimą. Iki šiol tokio precedento, kuomet iš rinkos ištraukiama tokia didelė suma, istorijoje nebuvo.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, penktadienį vidaus ir užsienio rinkose pradėjo platinti iki 300 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų emisiją, BNS patvirtino „Lietuvos energija“. „Bendrovės sprendimas padidinti obligacijų emisijos dydį nuo 200 mln. eurų iki 300 mln.

  Lietuvos Vyriausybė penktadienį tarptautinėse rinkose pradėjo platinti dvi obligacijų emisijas - 10 ir 30 metų trukmės. Kokia bus emisijų apimtis, kol kas neaišku. 30 metų obligacijas Lietuva platina pirmą kartą. Finansų ministerija informacijos apie platinamas obligacijas kol kas nekomentuoja. DNB banko Įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovas Mindaugas Matulaitis BNS sakė, kad indikuojamas 10 metų obligacijų emisijos pajamingumas yra apie 1,1-1,15 proc., o 30 metų - 2,2 procento.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

SEB bankas nuo šių metų vasario 6 dienos pradeda platinti dvi naujas obligacijų emisijas litais, o nuo vasario 13 dienos platins vieną obligacijų emisiją eurais. Emisija eurais bus platinama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Visų trijų emisijų „SEB pasaulio titanai 2“ pelningumas priklausys nuo dešimties pasaulio įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos iki šių metų kovo 17 dienos.

 Akcijų „Finasta“ Rusijos TOP20 subfondui ir obligacijų „Finasta“ besivystančios Europos obligacijų subfondui nepriklausoma reitingų agentūra MORNINGSTAR skyrė maksimalų penkių žvaigždučių reitingą. Dar du aktyviai valdomi „Finastos“ fondai turi keturias MORNINGSTAR žvaigždutes. MORNINGSTAR vertina ir reitinguoja ne mažiau kaip tris metus rinkoje veikiančius fondus pagal jų rizikos ir grąžos santykį bei lygina su keliasdešimties panašios strategijos fondų grupe.

Kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s” trečiadienį išleistai 10 metų trukmės Lietuvos euroobligacijų emisijai suteikė BBB reitingą (atitinkantį šalies reitingą). Toks pat reitingas buvo suteiktas Vyriausybės vidutinės trukmės vertybinių popierių programai, pagal kurią emisija buvo išplatina. „Standard&Poor’s” akcentavo, kad šis reitingas atspindi palankiai vertinamą šalyje vykdomą viešųjų finansų valdymo politiką.

Trečiadienį Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Vakar išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.

Trečius metus iš eilės „SEB gyvybės draudimas“ klientams pristato atnaujintą investicinį gyvybės draudimą „Investicija solidiems“, kurį kviečiami pasirinkti vyresnio amžiaus gyventojai. Klientų, pasirinkusių šį draudimą, lėšos bus investuojamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas litais arba eurais. Sudaryti draudimo „Investicija solidiems“ sutartį gyventojai gali iki gruodžio 23 dienos.

SEB bankas nuo šių metų spalio 18 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Europos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų lapkričio 4 dienos.

Šiuo metu viso pasaulio dėmesys yra nukreiptas į geopolitinius neramumus Artimuosiuose Rytuose. Vyraujant netikrumui dėl pasaulio geopolitinio saugumo, investuotojai standartiškai yra linkę kreipti lėšas į saugius finansinius instrumentus, tokius kaip aukštą kredito reitingą turinčių valstybių obligacijas. Deja, bet šiandien tai nėra panacėja tarp investuotojų.

Šią savaitę kompanija „OCZ Technology“ pranešė, kad išplatino obligacijų, kurių dėka ketina pasiskolinti apie $13 mln. Už jas kasmet bus mokamos 9% palūkanos, o po metų obligacijas bus galima konvertuoti į akcijas po $1,70 už vieną vienetą. Papildomi garantiniai popieriai leis obligacijų savininkams po penkerių metų įsigyti „OCZ“ akcijų po $0,75 už vienetą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Išsivysčiusių valstybių akcijos brangsta jau ketverius metus. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad nors pastaraisiais mėnesiais akcijų kaina kyla ypač sparčiai, investuotojai šio kainų augimo iki galo neišnaudoja - pinigų srautai iš saugiomis turto klasėmis įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai.

Baltijos indeksai sekė Vakarų Europoje vyravusias tendencijas ir dieną užbaigė sumažėję (OMXV -0,49 proc., OMXR -0,23 proc., OMXT -1,11 proc.). Pastarąsias tris dienas vyravęs neigiamas sentimentas pagaliau ryškiau atsispindėjo ir mūsų regiono įmonių kainose.

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė "Snoro" obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Naujausi Lietuvos finansų rinkos duomenys rodo, kad rinkos dalyviai teigiamai įvertino Lietuvos banko pasirinktą Ūkio banko problemos sprendimo būdą. Rinkos dalyvių vertinimus apie šalies finansinį stabilumą atspindintis rodiklis – 10 m. Vyriausybės obligacijų palūkanos, — šoktelėjusios po to, kai buvo sustabdyta Ūkio banko veikla, netrukus stabilizavosi, o kovo 19 d. grįžo į lygį, buvusį prieš banko veiklos sustabdymą.