pinigai

Turtingiausi pasaulio žmonės turi keletą bendrų bruožų, tačiau vienas iš svarbiausių yra tas, kad 10 turtingiausiųjų turi sukaupę daugiau nei 100 mlrd. dolerių turtą. Patys turtingiausieji turi daugiau nei 200 mlrd. dolerių. Šias sumas sudaro ne banke laikomi grynieji pinigai, o daugiausia investicijos, dažnai kai kurių didžiausių viešai kotiruojamų bendrovių, į kurias gali investuoti net plačioji visuomenė.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkšytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė 39-ąjį metinį pasaulio milijardierių reitingą. Nepaisant pasaulinio nestabilumo ir geopolitinės rizikos turtingiausiems pasaulio žmonėms pastarieji metai atnešė didžiulę sėkmę: bendras milijardinį turtą turinčių žmonių skaičius padidėjo 247 ir perkopė 3000, o jų bendras turtas pasiekė rekordinę 16,1 trilijono JAV dolerių (apie 15 trln. eurų) sumą. Pirmą kartą istorijoje 15 žmonių turi 100 mlrd. dolerių ar didesnį kapitalą – dar 2017 m. tokių žmonių apskritai nebuvo.

Sunkiai pragyvenantys lietuviai kas 12 mėnesių gali gauti tikslinę pašalpą, siekiančią ir 9,3 tūkst. eurų. Savivaldybės gali skirti pinigų ne tik būtiniausiems baldams, buitinei technikai, krosnių įrengimui ar stogo remontui, bet ir medicininėms išlaidoms, gydymui padengti. Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos.

Sukčiai iš Vilniaus ir Šilutės gyventojų apgaule išviliojo 20 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Anot policijos, penktadienį 14.32 val. į Šilutės rajono policiją kreipėsi vyras, gimęs 1952 metais, kuris pareiškė, kad vasario 14-ąją ir kovo 7-ąją būnant namuose per „Telegram“ programėlę jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris apgaulės būdu išviliojo bendrai 10 tūkst. eurų. Tuo metu 18.13 val.

Seimui svarstant iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.  Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotam Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisų projektui.

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla, kurioje įmonės direktorius kaltinamas neapskaitęs ir nedeklaravęs per 82 tūkst. eurų iš automobilių prekybos gautų pajamų ir nesumokėjęs beveik 30 tūkst. eurų mokesčių valstybei. Kaip trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tokių pat kaltinimų sulaukė ir bendrovė, kuriai jis vadovavo.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuva suinteresuota pasinaudoti didesnėmis skolinimosi gynybai galimybėmis ir nedels jomis pasinaudoti. „Lietuva suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms“, – pirmadienį Taline per bendrą spaudos konferenciją su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Politikams svarstant padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 10 tūkst. arba 15 tūkst. eurų Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad tai sumažintų šešėlį. „Ribos (atsiskaitant grynaisiais – BNS) praplėtimas, manau, sumažintų šešėlį“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Čibirienė. Anot jos, „šešėliui“ skirtumo tarp atsiskaitymo grynaisiais ar per banką nėra.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

50 pensų moneta „Triušis Piteris“ nelaikoma reta, tačiau kolekcininkas, pastebėjęs ant monetos gamybos klaidą, nutarė ją parduoti „eBay“ ir už ją gavo didžiulę penkiaženklę sumą. Atrodo, kad prie triušio kojos pritvirtintas metalo gabalėlis pavertė šią monetą tikru lobiu. Dėl šios atsitiktinės klaidos pardavėjas monetą pardavė už stulbinančią 25 086,72 svarų sterlingų (29 849,94 eurų) sumą, rašoma mirror.co.uk.

„Man patinka matyti, kaip iš kažkokio purvino, negražaus daikto galima padaryti gražų, tvarkingą ir padidinti jo vertę“, – pasakojo verslininkas, investuotojas, daugiau nei 30 nekilnojamojo turto (NT) objektų Vilniuje turintis Gediminas Kundrotas. Jis prisipažino, kad pirmosios mintys apie investavimą į NT atėjo tuomet, kai suprato, kad gyvenime galima atlikus tam tikrus veiksmus gauti pasyvias pajamas. „Prieš pradedant investuoti į NT, aš išbandžiau keliolika skirtingų veiklų.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Ukrainai išmokėjo 1 mlrd. eurų siekiančią išimtinės makrofinansinės pagalbos paskolos dalį. „Šiandien sumokėdami 1 mlrd. eurų, dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą Ukrainai. Padedame šalies ekonomikai išlikti stabiliai ir atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri nukentėjo dėl Rusijos agresijos. Remsime Ukrainą tol, kol reikės“, – EK atstovybės Lietuvoje pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart iki 15 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, premjeras Gintautas Paluckas abejoja dėl siūlomos sumos ir mano, kad reikėtų ją suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) standartu. „Europos Sąjungoje ta riba yra 10 tūkst. eurų, mes buvome nusistatę 5 tūkst. eurų. Buvo tam tikrų įdomių situacijų, kai kiekvienas keliaudamas galime 10 tūkst. eurų grynais vežtis, turėti, išleisti. Tuo metu atsivežus 10 tūkst. eurų į Lietuvą jų išleisti negalima.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dviem kauniečiams N. B. ir R. M. bei vilniečiui P. P. pareikšti kaltinimai dėl kontrabandos. Minėtam vilniečiui P. P. ir Vilniuje gyvenančiai G. P. šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai sukčiavimu bei dokumentų klastojimu pareikšti sostinės gyventojui, apgaule pasisavinusiam beveik 700 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 1984 metais gimęs M. T., neturėdamas teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, internete talpino skelbimus apie parduodamas patalpas bei žemės sklypą.

Sukčiai iš trijų gyventojų išviliojo beveik 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Anot jo, pirmadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi 1983 metais gimęs vyras, kad nuo sausio 21 dienos iki kovo 12 dienos Marijampolėje nepažįstamas asmuo per „WhatsApp“ ir „Tinder“ programėles apgaulės būdu iš jo išviliojo 15 tūkst. 476 eurų.  Antradienį apie 11 val.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rudenį paskelbė, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priskiriami 930-2200 eurų „į rankas“ uždirbantys asmenys arba maždaug pusė šalies gyventojų. Šių sumų sukeltą diskusijų audrą paaiškina kitas tyrimas: pasirodo, tik 11 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai saugūs. Būtent finansinis saugumas turėtų būti gyventojų ir visos šalies siekiamybė, o jis priklauso ne vien nuo pajamų. Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn.

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų.

Seimo socialdemokratai siūlo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti ir šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Jurgita Šukevičienė kartu su kitais šios partijos nariais.  Politikės teigimu, pritarus projektui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik savo atžaloms, bet ir paaugliams.

Šeštadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri pareiškė, kad iš jos pavogti 8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, 1967 metais gimusi moteris teisėsaugai nurodė, kad iš Rodūnios kelyje esančios spintelės nuo vasario iki kovo 8 dienos buvo pavogti 8 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Visuomenės dėmesį patraukusi lietuvio Aurimo Mockaus gelbėjimo operacija prie Australijos krantų atskleidė svarbų aspektą – kaip teisiškai reglamentuojamos tokios gelbėjimo operacijos ir kas už jas turi sumokėti. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Manto Baigio teigimu, tokios gelbėjimo operacijos yra itin aiškiai reglamentuotos tarptautiniais teisės aktais.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų.

Jau nuo gegužės mėnesio Lietuvoje bus naikinamos monetos po 1 ir 2 euro centus. Specialistai pateikia informaciją, kaip tuomet atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinamos sumos. Taip pat paaiškinta, kada apvalinimas nebus taikomas. Parodė, kaip vyks pinigų apvalinimas Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pasidalijo įrašu apie tai, kaip nuo gegužės 1 dienos bus apvalinami pinigai, panaikinus 1 ir 2 euro centų monetas.

Praėjusiais metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, o nukentėjusiems – grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta ataskaita.  Centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas, sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Ypač ryškiai sukčiavimo atvejų skaičius išaugo paskutinįjį metų ketvirtį.

Lietuvos sporto padangė vėl skrieja žiežirbos. Keturios olimpinės sporto šakos – lengvoji atletika, dviračių sportas, biatlonas ir tenisas negaili priekaištų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), tačiau šis žeria kaltinimus atgal ir skyrė federacijoms įspėjimus. „Tenka apgailestauti, kad olimpinis komitetas nevienija visas sporto organizacijas, o bando skaidyti ir skaldyti“, – sakė teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.

Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas UEFA solidarumo lėšų paskirstymas klubams už 2024 metus. Verta paminėti, kad šiemet UEFA solidarumo lėšų skaičius Lietuvos klubams dar kartą ženkliai išaugo ir jau siekia beveik tris milijonus eurų. Visi dešimt praėjusiais metais aukščiausioje šalies lygoje žaidusių klubų sulauks solidžios injekcijos, kuri sieks 246 585 eurus. Palyginimui, už 2022 ir 2023 metus išmokos siekė 144 800 eurų per sezoną.

Kiekvienais metais Kaune vis mažėja laisvų plotų – kiekvienas žemės lopinėlis išperkamas, o vėliau ir užstatomas. Tad portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kam gi Kauno apskrityje priklauso didžiausios vertės nekilnojamas turtas (NT). Paprastai žurnalistams nėra teikiama sugrupuota NT statistika – galima tikrinti tik konkrečių sklypų ir pastatų registrus.

Paprastai, mirus vienam iš sutuoktinių, kitam lieka pusė jo turto, nebent testamente nurodoma kitaip. Vis tik sunkumų iškyla, jei pora kartu gyveno nesusituokę – tokiu atveju net jų bendrai vienoje sąskaitoje kauptais pinigais likęs sugyventinis laisvai naudotis negali. Su tuo susidūrė vilnietė Rima, kuri nesusituokusi kartu su vyru pragyveno 14 metų. Ji nurodė, kad jie pinigais dalijosi draugiškai: abu bendrai už viską mokėjo ir abu kažkiek jų taupė.

Sukčiams vis labiau įžūlėjant ir ieškant būdų, kaip iš gyventojų išvilioti dideles sumas pinigų, Vilniaus apskrities policija skelbia apie dar vieną jų strategiją. Šįkart apgaulės būdu sukčiai pasitelkia naujienų tinklalapius. Socialiniuose tinkluose dalijamasi nauja sukčiavimo schema. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus apskrities policija pasidalijo pranešimu, įspėjančiu gyventojus apie naują sukčiavimo schemą.

Ar kada pagalvojote, kad turtingoje, viskuo aprūpintoje šeimoje, vienam iš sutuoktinių vis tiek gali tekti gyventi nuo algos iki algos, negalint leisti sau nei skaniau pavalgyti, nei gražiau apsirengti? Tokiu atveju specialistai pataria kreiptis į teismą, kuris daugiau uždirbantį sutuoktinį gali įpareigoti ne tik jus išlaikyti, bet ir apmokėti jūsų pramogas. Su tuo susidūrė vilnietė Greta, kuri papasakojo, kad dirba mėgstamą darbą, tačiau uždirba nedaug – apie 1 tūkst. eurų į rankas.

Technologijų pasaulyje, kur naujovės keičia viena kitą žaibišku greičiu, senesni įrenginiai dažnai nugula stalčiuose, pamiršti ir nenaudojami. Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad pirmosios kartos „iPhone“ telefonai tampa itin vertingais kolekciniais objektais, kurių vertė gali siekti net 27 000 eurų. Kolekcininkų aistra pirmiesiems modeliams 2007 metais pristatytas pirmasis „iPhone“ sukėlė revoliuciją mobiliųjų telefonų rinkoje.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, susitikęs su rinkėjais skelbė, jog bus įveiklinami gyventojų indėliai gynybos finansavimo didinimui bei kitą dezinformaciją. Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas dalinosi, kaip šie pasisakymai paveikia žmonių mąstymą ir kaip tam tikros institucijos turėtų reaguoti. B. Ivanovas pripažįsta, kad R. Žemaitaičio pasisakymai gali skambėti šokiruojančiai.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi prekybininkai bei paslaugų teikėjai, įskaitant teikiančius viešąsias paslaugas, turės apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą, kai vartotojas ją norės sumokėti grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas bus taikomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, parduodantiems prekes ir paslaugas.

Vilniuje pasidarbavo sukčiai – penktadienį ir šeštadienį iš trijų asmenų iš viso išviliojo 34 700 eurų.  Kaip skelbia policija, penktadienį, vasario 7 d., apie 15 val. Vilniuje, būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę policijos pareigūnais ir banko darbuotojais, iš 1974 m. gimusio vyro banko sąskaitos apgaule išviliojo 17 200 eurų. Tuo metui šeštadienį, vasario 8 d., Vilniaus apskr.

56 metų vyrui, kuris kruiziniame laive buvo partrenktas automatinėmis slankiojančiomis durimis, buvo priteista įspūdinga 21,5 mln. JAV dolerių (daugiau nei 20,5 mln. eurų) suma. Tačiau teismo procesas užtruko ilgiau nei tikėtasi – po pirminio nuosprendžio byla buvo peržiūrėta dėl galimo įrodymų slėpimo.

Lietuvoje užvirė mūšis tarp valdžios ir pensijų fondų, kurie kaltina valdančiuosius griaunant kelis dešimtmečius sėkmingai veikusią antrosios pensijų pakopos sistemą. Verslas prognozuoja, kad antrąją pakopą paliks šimtai tūkstančių jos dalyvių, kurių senatvės pensijos sumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dalis Lietuvos gyventojų laukia, kol galės pasiimti savo sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos: „Ar kaupiate antroje pensijų pakopoje? – Turbūt kaupiu.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi prekybininkai bei paslaugų teikėjai, įskaitant teikiančius viešąsias paslaugas, turės apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą, kai vartotojas ją norės sumokėti grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas bus taikomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, parduodantiems prekes ir paslaugas.

Lietuvoje įprasta manyti, kad saugiausia investicija – nekilnojamjo turto (NT) įsigijimas. Tačiau sričių, kur būtų galima investuoti laisvus pinigus, yra ir kitų. Pavyzdžiui, kupiūrų ar monetų kolekcionavimas. Gali būti, kad už kai kurias jų dabar gautumėte šimtus ar tūkstančius eurų.  Ne vienas lietuvis prisimena dar 2022 m. vasarą užklupusią infliacijos bangą, kurią daugiausiai lėmė Rusijos pradėta plataus masto karinė invazija Ukrainoje.

Sutuoktinių porą sulaukė kritikos iš internautų, kai jie iš svečių už dalyvavimą savo vestuvėse paėmė po beveik 2 000 svarų sterlingų (apie 2,4 tūkst. eurų). Be to, žmonės turėjo sumokėti už maistą ir gėrimus bei palikti 200 svarų sterlingų (apie 240 eurų) arbatpinigių. Nuotaka ir jaunikis buvo žiauriai pasmerkti internete, nes už dalyvavimą savo vestuvėse svečių paprašė susimokėti po daugiau nei 2 tūkst. Maistas ir gėrimai į kainą nebuvo įskaičiuoti, rašo mirror.co.uk.

Vilniuje sukčiai iš gyventojų pasisavino daugiau kaip 36 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1958 m.), kuri pareiškė, kad sausio 31 d., dienos metu, Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstama moteris.  Prisistačiusi „SEB“ banko darbuotoja, skambinusioji apgaulės būdu iš jos išviliojo elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir pasisavino 24 159 eurus.

Vilniuje iš moters ir vyro sukčiai išviliojo po 11,7 tūkst. ir 17 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį, 13.53 val., į pareigūnus kreipėsi 1973 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad sausio 16 d. jai paskambino banko ir policijos darbuotojais prisistatę sukčiai ir taip apgaulės būdu išviliojo 11,7 tūkst. eurų. Tuo metu sausio 31 d., apie 12.18 val. į pareigūnus pasikreipęs 2005 m. gimęs jaunuolis pranešė, kad sausio 24 d. iš jo nepažįstamieji išviliojo 17 tūkst. eurų.

Grupei parlamentarų pasiūlius dar labiau didinti šiemet jau padidintas laidojimo pašalpas, Seimas paprašė, kad Vyriausybė dėl šio klausimo pateiktų savo išvadą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Finansų ministerija nesutaria, ar realu, kad iki 560 eurų šiais metais padidėjusios laidojimo pašalpos galėtų dvigubėti ir augti iki 1 120 eurų, t. y. nuo aštuonių iki šešiolikos bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių, juolab kad kasmet Lietuvoje miršta apie 40,1 tūkst. žmonių.

Žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis išreiškė savo nuomonę apie plastikinių maišelių branginimą nuo gegužės 1-osios dienos.  A. Užkalnis įvardija, kaip tokie sprendimai, dėl pinigų apvalinimo ir plastikinių maišelių branginimo, padarys lietuvius ubagais.

Ne vienas taupantis pinigus žino, kad sąskaitos už elektrą gali būti išties nemažos. Vis tik tam, kad jos būtų kuo mažesnės, yra keletas prietaisų, kuriuos visada turėtumėte nenaudodami išjungti iš elektros lizdo. Vienas iš dalykų, kuris trukdo sutaupyti pinigų, yra tam tikrų buitinių prietaisų palikimas budėjimo režime. Kai kurie prietaisai, palikti prijungti prie elektros tinklo, gali vartoti daug elektros energijos net ir tuomet, kai jie neįjungti ir nenaudojami, rašoma express.co.uk.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad sausį įsigaliojo atnaujintos Energetikos ministerijos finansavimo sąlygos gyventojų saulės elektrinių plėtrai. Patvirtintos paramos sąlygos tiek įsirengiantiems saulės elektrines namų ūkiuose, tiek perkantiems dalį elektrinės iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Patvirtinta ir būsimiems kvietimams skiriama lėšų suma – apie 50 milijonų eurų.

Nuo gaisro namuose nėra apsaugotas nė vienas, tad svarbu žinoti, kaip iš anksto apsaugoti savo turtą nuo ugnies. Specialistai pasidalijo patarimais, kur laikyti pinigus namuose, kad šie nesudegtų ir įspėjo, kur jų šiukštu nelaikyti, nes galite prarasti akimirksniu. Ugniagesiai pasidalijo naudingais patarimais, kur laikyti pinigus, kad, nelaimės atveju, neliktumėte be nieko – įsidėmėkite ir nekartokite kelių klaidų.

„Žmogus yra pats didžiausias savo finansų vagis, nes jeigu elgiasi emocingai ir priima desperatiškus sprendimus, susijusius su pinigų švaistymu, pats save labiausiai ir apvagia. Kol gyvenimas teka įprasta vaga, esi laimingas ir gyveni stabiliai, dažnai sau leidi gerokai per daug, o kai ištinka nelaimė, pavyzdžiui, skyrybos ar netektis, lieki be nieko, nes taip ir nesusikūrei finansinio gerbūvio.

Ne paslaptis, kad dalis gyventojų Lietuvoje bankais bent iš dalies nepasitiki. Juos pykdo tai, kad bankams reikia mokėti papildomai, kai nori pasinaudoti savo pačių pinigais, pvz., juos pervesti ar išsigryninti. O būna ir tokių atvejų, kai prie savo pinigų klientai išvis nebegali prieiti. Į tokią situaciją pakliuvo viena „Luminor“ banko klientė, kuri socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad negali pasiekti nei savo asmeninės, nei verslo sąskaitų.