pinigai

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų vėl išviliojo dideles pinigų sumas – įvairiose šalies vietose žmonės neteko beveik 120 tūkst. eurų. Didžiausią sumą – 44 tūkst. eurų – prarado du Vilniaus gyventojai. Ketvirtadienį, 13 val. 35 min., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) gavo 74 metų moters ir 79 metų vyro pranešimus. Jie pasakojo, kad antradienį ir trečiadienį Vilniuje, jiems būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys.

 Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.  Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.

Milijonas eurų – tokio dydžio turtą dauguma Lietuvos gyventojų įvardijo kaip tokį, kuris leistų jaustis turtingiems. Tiesa, moterys bei jaunesni asmenys linkę įvardyti kiek kuklesnes sumas. Dauguma Lietuvos gyventojų (20 proc.) turtingi pasijustų sukaupę mažiausiai 1 mln. eurų turtą, rodo „Finbee“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Kauno miesto savivaldybė šiemet skirs 100 tūkst. eurų finansavimą priedangų įrengimui daugiabučiuose namuose. „Kviečiame daugiabučių namų gyventojus aktyviai dalyvauti Kauno priedangų įrengimo programoje. Saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų, o jų įgyvendinimu padės pasirūpinti miestas, finansuodamas darbus“, – pranešime cituojama  Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą  jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė  LB vadovas Gediminas Šimkus.  „2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Nuo sausio pabaigos kibernetiniai sukčiai iš žmonių išviliojo 7 mln. eurų, bet šiuos pinigus atgauti itin sunku, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Tai yra informacija nuo šių metų sausio 27 dienos, kai jau yra (...) renkama informacija, tai iki šios dienos yra beveik 7 milijonai eurų jau yra išviliota iš žmonių“, – Žinių radijui antradienį sakė N. Grunskienė. Statistika renkama teisėsaugoje įsteigus centralizuotą kibernetinio sukčiavimo užkardymo padalinį.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjus dar vienam atvejui, kai lietuvis pralošė svetimus milijonus, lošimo organizatoriai paaiškino, kada ir kaip tikrina lošėjų pinigus bei ką daro kilus įtarimams. Anot jų, tam tikrais atvejais pinigų kilmė apskritai nėra tikrinama, kadangi to padaryti tiesiog neįmanoma.

Nuo šio penktadienio vienai dienai į Italijos Venecijos miestą atvykę svečiai turės sumokėti iki 10 eurų mokestį – dvigubai daugiau nei pernai, kai toks mokestis buvo įvestas. Šis mokestis bus imamas visomis dienomis iki pirmojo gegužės savaitgalio, o po to iki liepos galo – savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Iš viso mokėti teks 54 dienas per metus – beveik dukart daugiau nei pernai. Iki atvykdami lankytojai turės internete gauti QR kodą ir atsisiųsti jį į mobilųjį telefoną.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.

Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis. Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc.

2024–2025 metų šildymo sezono metu tarp šalies didmiesčių didžiausia šilumos kaina buvo Kaune, kilovatvalandei kainavus 7,66 cento. Tuo metu šiauliečiai už šilumą mokėjo mažiausiai – 6,44 cento už kilovatvalandę, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, Lietuvoje šildymo sezono pradžioje, 2024 m. spalio mėnesį, visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis buvo 6,46 ct/kWh, o sezono pabaigoje, šį balandį, vidurkis siekė 6,76 ct/kWh, arba buvo 4,6 proc. didesnis.

Vilniaus senamiestyje iš buto dingo 90 tūkst. JAV dolerių ir 80 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, stambi vagystė Bokšto gatvėje buvo pastebėta pirmadienį, apie 15 val. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Šiandien vis daugiau žmonių paskolas renkasi ne tik būtiniausiems poreikiams, bet ir svajonėms įgyvendinti – nuo įprasto būsto remonto iki vilos Ispanijoje ar net plastinės operacijos. Kokioms reikmėms skolinamasi dažniausiai, pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius, rašoma pranešime spaudai. Investuoja ne tik į savo, bet ir kitų gerovę Pasak eksperto, klientai dažnai ima paskolą kito turimo būsto remontui ar rekonstrukcijai.

Seime ketvirtadienį laukia paskutinis balsavimas, leisiantis pagal šalies vadovo siūlymus didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.   Seimui priėmus prezidento Gitano Nausėdos siūlomus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.

Vyriausybės prašoma skirti dar 156,6 tūkst. eurų advokatams valstybės ginče su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Susisiekimo ministerijos prašymu lėšos būtų skiriamos advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ už pernai spalį–gruodį suteiktas paslaugas, įskaitant atsiskaitymą su subteikėja – pasaulyje žinoma Londono advokatų kontora „Covington & Burling“. Dėl to trečiadienį posėdyje spręs Vyriausybė.

Vyriausybei siūloma įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų. Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.  Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. eurų.

Nuotolinių lošimų taisyklių nesilaikiusi viena didžiausių šalyje azartinių lošimų bendrovių „Topsport“, priėmusi statymus iš kliento, kuriam lošti draudžiama, turės jam atlyginti daugiau nei 43 tūkst. eurų žalą, nusprendė Klaipėdos apygardos teismas. Kaip Eltai nurodė teismas, atsakovė šioje byloje buvo būtent „Topsport“, apeliacijai teikusi pirmos instancijos apylinkės teismo sprendimą.  Juo ieškovui iš lošimų bendrovės priteista ne tik virš 43 tūkst. eurų suma, bet ir 1,9 tūkst.

Turtingiausi pasaulio žmonės turi keletą bendrų bruožų, tačiau vienas iš svarbiausių yra tas, kad 10 turtingiausiųjų turi sukaupę daugiau nei 100 mlrd. dolerių turtą. Patys turtingiausieji turi daugiau nei 200 mlrd. dolerių. Šias sumas sudaro ne banke laikomi grynieji pinigai, o daugiausia investicijos, dažnai kai kurių didžiausių viešai kotiruojamų bendrovių, į kurias gali investuoti net plačioji visuomenė.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkšytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė 39-ąjį metinį pasaulio milijardierių reitingą. Nepaisant pasaulinio nestabilumo ir geopolitinės rizikos turtingiausiems pasaulio žmonėms pastarieji metai atnešė didžiulę sėkmę: bendras milijardinį turtą turinčių žmonių skaičius padidėjo 247 ir perkopė 3000, o jų bendras turtas pasiekė rekordinę 16,1 trilijono JAV dolerių (apie 15 trln. eurų) sumą. Pirmą kartą istorijoje 15 žmonių turi 100 mlrd. dolerių ar didesnį kapitalą – dar 2017 m. tokių žmonių apskritai nebuvo.

Sunkiai pragyvenantys lietuviai kas 12 mėnesių gali gauti tikslinę pašalpą, siekiančią ir 9,3 tūkst. eurų. Savivaldybės gali skirti pinigų ne tik būtiniausiems baldams, buitinei technikai, krosnių įrengimui ar stogo remontui, bet ir medicininėms išlaidoms, gydymui padengti. Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos.

Sukčiai iš Vilniaus ir Šilutės gyventojų apgaule išviliojo 20 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Anot policijos, penktadienį 14.32 val. į Šilutės rajono policiją kreipėsi vyras, gimęs 1952 metais, kuris pareiškė, kad vasario 14-ąją ir kovo 7-ąją būnant namuose per „Telegram“ programėlę jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris apgaulės būdu išviliojo bendrai 10 tūkst. eurų. Tuo metu 18.13 val.

Seimui svarstant iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.  Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotam Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisų projektui.

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla, kurioje įmonės direktorius kaltinamas neapskaitęs ir nedeklaravęs per 82 tūkst. eurų iš automobilių prekybos gautų pajamų ir nesumokėjęs beveik 30 tūkst. eurų mokesčių valstybei. Kaip trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tokių pat kaltinimų sulaukė ir bendrovė, kuriai jis vadovavo.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuva suinteresuota pasinaudoti didesnėmis skolinimosi gynybai galimybėmis ir nedels jomis pasinaudoti. „Lietuva suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms“, – pirmadienį Taline per bendrą spaudos konferenciją su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Politikams svarstant padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 10 tūkst. arba 15 tūkst. eurų Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad tai sumažintų šešėlį. „Ribos (atsiskaitant grynaisiais – BNS) praplėtimas, manau, sumažintų šešėlį“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Čibirienė. Anot jos, „šešėliui“ skirtumo tarp atsiskaitymo grynaisiais ar per banką nėra.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

50 pensų moneta „Triušis Piteris“ nelaikoma reta, tačiau kolekcininkas, pastebėjęs ant monetos gamybos klaidą, nutarė ją parduoti „eBay“ ir už ją gavo didžiulę penkiaženklę sumą. Atrodo, kad prie triušio kojos pritvirtintas metalo gabalėlis pavertė šią monetą tikru lobiu. Dėl šios atsitiktinės klaidos pardavėjas monetą pardavė už stulbinančią 25 086,72 svarų sterlingų (29 849,94 eurų) sumą, rašoma mirror.co.uk.

„Man patinka matyti, kaip iš kažkokio purvino, negražaus daikto galima padaryti gražų, tvarkingą ir padidinti jo vertę“, – pasakojo verslininkas, investuotojas, daugiau nei 30 nekilnojamojo turto (NT) objektų Vilniuje turintis Gediminas Kundrotas. Jis prisipažino, kad pirmosios mintys apie investavimą į NT atėjo tuomet, kai suprato, kad gyvenime galima atlikus tam tikrus veiksmus gauti pasyvias pajamas. „Prieš pradedant investuoti į NT, aš išbandžiau keliolika skirtingų veiklų.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Ukrainai išmokėjo 1 mlrd. eurų siekiančią išimtinės makrofinansinės pagalbos paskolos dalį. „Šiandien sumokėdami 1 mlrd. eurų, dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą Ukrainai. Padedame šalies ekonomikai išlikti stabiliai ir atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri nukentėjo dėl Rusijos agresijos. Remsime Ukrainą tol, kol reikės“, – EK atstovybės Lietuvoje pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart iki 15 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, premjeras Gintautas Paluckas abejoja dėl siūlomos sumos ir mano, kad reikėtų ją suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) standartu. „Europos Sąjungoje ta riba yra 10 tūkst. eurų, mes buvome nusistatę 5 tūkst. eurų. Buvo tam tikrų įdomių situacijų, kai kiekvienas keliaudamas galime 10 tūkst. eurų grynais vežtis, turėti, išleisti. Tuo metu atsivežus 10 tūkst. eurų į Lietuvą jų išleisti negalima.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dviem kauniečiams N. B. ir R. M. bei vilniečiui P. P. pareikšti kaltinimai dėl kontrabandos. Minėtam vilniečiui P. P. ir Vilniuje gyvenančiai G. P. šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai sukčiavimu bei dokumentų klastojimu pareikšti sostinės gyventojui, apgaule pasisavinusiam beveik 700 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 1984 metais gimęs M. T., neturėdamas teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, internete talpino skelbimus apie parduodamas patalpas bei žemės sklypą.

Sukčiai iš trijų gyventojų išviliojo beveik 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Anot jo, pirmadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi 1983 metais gimęs vyras, kad nuo sausio 21 dienos iki kovo 12 dienos Marijampolėje nepažįstamas asmuo per „WhatsApp“ ir „Tinder“ programėles apgaulės būdu iš jo išviliojo 15 tūkst. 476 eurų.  Antradienį apie 11 val.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rudenį paskelbė, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priskiriami 930-2200 eurų „į rankas“ uždirbantys asmenys arba maždaug pusė šalies gyventojų. Šių sumų sukeltą diskusijų audrą paaiškina kitas tyrimas: pasirodo, tik 11 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai saugūs. Būtent finansinis saugumas turėtų būti gyventojų ir visos šalies siekiamybė, o jis priklauso ne vien nuo pajamų. Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn.

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų.

Seimo socialdemokratai siūlo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti ir šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Jurgita Šukevičienė kartu su kitais šios partijos nariais.  Politikės teigimu, pritarus projektui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik savo atžaloms, bet ir paaugliams.

Šeštadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri pareiškė, kad iš jos pavogti 8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, 1967 metais gimusi moteris teisėsaugai nurodė, kad iš Rodūnios kelyje esančios spintelės nuo vasario iki kovo 8 dienos buvo pavogti 8 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Visuomenės dėmesį patraukusi lietuvio Aurimo Mockaus gelbėjimo operacija prie Australijos krantų atskleidė svarbų aspektą – kaip teisiškai reglamentuojamos tokios gelbėjimo operacijos ir kas už jas turi sumokėti. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Manto Baigio teigimu, tokios gelbėjimo operacijos yra itin aiškiai reglamentuotos tarptautiniais teisės aktais.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų.

Jau nuo gegužės mėnesio Lietuvoje bus naikinamos monetos po 1 ir 2 euro centus. Specialistai pateikia informaciją, kaip tuomet atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinamos sumos. Taip pat paaiškinta, kada apvalinimas nebus taikomas. Parodė, kaip vyks pinigų apvalinimas Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pasidalijo įrašu apie tai, kaip nuo gegužės 1 dienos bus apvalinami pinigai, panaikinus 1 ir 2 euro centų monetas.

Praėjusiais metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, o nukentėjusiems – grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta ataskaita.  Centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas, sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Ypač ryškiai sukčiavimo atvejų skaičius išaugo paskutinįjį metų ketvirtį.

Lietuvos sporto padangė vėl skrieja žiežirbos. Keturios olimpinės sporto šakos – lengvoji atletika, dviračių sportas, biatlonas ir tenisas negaili priekaištų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), tačiau šis žeria kaltinimus atgal ir skyrė federacijoms įspėjimus. „Tenka apgailestauti, kad olimpinis komitetas nevienija visas sporto organizacijas, o bando skaidyti ir skaldyti“, – sakė teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.

Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas UEFA solidarumo lėšų paskirstymas klubams už 2024 metus. Verta paminėti, kad šiemet UEFA solidarumo lėšų skaičius Lietuvos klubams dar kartą ženkliai išaugo ir jau siekia beveik tris milijonus eurų. Visi dešimt praėjusiais metais aukščiausioje šalies lygoje žaidusių klubų sulauks solidžios injekcijos, kuri sieks 246 585 eurus. Palyginimui, už 2022 ir 2023 metus išmokos siekė 144 800 eurų per sezoną.

Kiekvienais metais Kaune vis mažėja laisvų plotų – kiekvienas žemės lopinėlis išperkamas, o vėliau ir užstatomas. Tad portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kam gi Kauno apskrityje priklauso didžiausios vertės nekilnojamas turtas (NT). Paprastai žurnalistams nėra teikiama sugrupuota NT statistika – galima tikrinti tik konkrečių sklypų ir pastatų registrus.