Ši opi tema dar labiau komplikavosi po to, kai šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ją susiejo su Ankaros prašymu iš savo sąjungininkės Jungtinių Valstijų gauti naikintuvų F-16.
Po to, kai Rusija praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo, siekdamos prisijungti prie JAV vadovaujamos gynybos organizacijos.
Jų paraiškoms skubiai pritarė visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Šios dvi šalys galiausiai nusileido ir balandžio mėnesį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare. Visgi Turkija ir Vengrija liko vienintelės organizacijos narės, neratifikavusios Švedijos paraiškos.
Lapkritį Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetui nepavyko susitarti dėl teksto, dėl kurio būtų galima balsuoti, todėl antradienio popietę komitetas surengė dar vieną posėdį.
„Prasidėjo komiteto posėdis. Švedijos klausimas yra dešimtoje darbotvarkės vietoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės CHP partijos įstatymų leidėjas Utku Cakirozeras.
R. T. Erdoganas liepą atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos narystės NATO po to, kai Stokholmas susidorojo su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara vadina teroristinėmis.
„Matome, kad Švedijoje keičiasi politika. Matome, kad teismai priėmė keletą sprendimų, nors jų ir nedaug“, – pirmadienį per televiziją transliuotame interviu sakė valdančiajai R. T. Erdogano AKP partijai priklausantis įstatymų leidėjas, parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Fuatas Oktay.
„Turėjome keletą prašymų imtis tolesnių veiksmų“, – pridūrė jis.
Jei komitetas pritars Švedijos paraiškai dėl narystės NATO, jis bus svarstomas parlamente, kuriame daugumą vietų turi R. T. Erdogano valdantysis aljansas.
NATO sąjungininkės spaudžia Turkiją, o Prancūzija pareiškė, kad Aljanso patikimumas atsidūrė pavojuje.
