turkija

Stambule prasidėjo Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas, rašo „Sky news“. Susitikimas šiek tiek vėluoja, anksčiau buvo pranešta, kad jis turėjo prasidėti 12:30. Prieš derybas Rusija pateikė netikėtą reikalavimą Atrodo, kad Stambule derybos buvo pristabdytos, rašo „The Guardian“. Ukrainos diplomatijos šaltinis pranešė „Reuters“, kad Rusijos delegacija pareikalavo, kad derybos vyktų tiesiogiai, be JAV ir Turkijos delegacijų dalyvavimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad su savo kolega Rusijoje Vladimiru Putinu nori susitikti „kai tik pavyks tai suorganizuoti“, nusprendė nedalyvauti penktadienį Turkijoje vyksiančiose derybose ir vietoje to grįžti į Vašingtoną, kad aplankytų savo naująjį anūką. Kalbėdamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiame renginyje D. Trumpas paskelbė, kad jo duktė Tiffany ką tik susilaukė naujagimio ir kad jis nori kuo greičiau pamatyti savo vaikaitį.

Prasidėjo pirmasis susitikimas dėl karo Ukrainoje Stambule, rašo „Sky news“. Turkijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis pranešė, kad Stambule prasidėjo JAV, Ukrainos ir Turkijos susitikimas. NEXTA skelbia, kad Ukrainos delegacija su Rusijos delegacija susitiks 12:30. Derybos vyksta Dolmabachčės rūmuose Bosforo sąsiaurio pakrantėje.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos delegacijos, kuri vyks į derybas su Rusija, sudėtį, rašo „Ukrainska Pravda“. Dekretas paskelbtas Prezidento kanceliarijos tinklalapyje.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį turėtų susitikti su Rusijos delegacija, atvykusia į tiesiogines derybas su Ukraina Stambule, pranešė atstovas spaudai.  „Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šį vakarą rūmuose „Dolmabahce“ susitiks su Vladimiro Medinskio vadovaujama Rusijos delegacija“, – nurodė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli.

Ukraina ketvirtadienį pažėrė abejonių, ar taikos derybos su Rusija Turkijoje įvyks, o vienas aukšto rango pareigūnas sakė, kad Kyjivo delegacija laukia prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymo. „Jei prezidentas nuspręs, delegacija ten atvyks“, – sakė pareigūnas naujienų agentūrai AFP, pridurdamas, kad „nėra nerealu“ tikėtis derybų ketvirtadienį, bet V. Zelenskis priims sprendimą po šiuo metu vykstančio susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Turkijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį sakė, kad prieš Stambule turinčias įvykti Rusijos ir Ukrainos derybas, kurios būtų pirmosios tiesioginės derybos per pastaruosius trejus metus, yra pagrindo vilčiai. „Jei šalių pozicijos bus suderintos ir bus pasiektas pasitikėjimas, bus žengtas labai svarbus žingsnis taikos link.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo susitikimą Ankaroje, pranešė V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. Jis žiniasklaidai patvirtino, kad susitikimas jau vyksta. Atvykęs į Ankarą, V. Zelenskis pareiškė, kad su R. T. Erdoganu derins tolesnius veiksmus dėl derybų. Gegužės 10 d. Ukraina kartu su savo sąjungininkėmis Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Lenkija pasiūlė besąlygiškas 30 dienų paliaubas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Ankarą, rašo UNIAN. Jis sako, kad šiuo metu jam oficialiai nežinomas Rusijos atsiųstos delegacijos lygis, tačiau pridūrė, kad jis atrodo „fiktyvus“. Anot jo, iš Ukrainos į Turkiją atvyko aukščiausio lygio delegacija. Jos sudėtį sudaro aukšti prezidento kanceliarijos, užsienio reikalų ministerijos pareigūnai ir visų Ukrainos žvalgybos tarnybų atstovai.

Ukraina ir Rusija atrodo yra priartėjusios prie tiesioginių derybų dėl taikos – pirmą kartą nuo pastarųjų akis į akį diskusijų, nutrūkusių prieš trejus metus. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ketvirtadienį susitikti Turkijoje derybų dėl karo užbaigimo, prieš tai Maskvai pasiūlius surengti tiesiogines derybas.  Likus mažiau nei 24 valandoms iki derybų pradžios, daug kas neaišku.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys trečiadienį išvyko darbo vizito į Turkiją, kur susitiks su NATO užsienio reikalų ministrais. Neformaliame susitikime 32 valstybių diplomatijos vadovai aptars aktualius euroatlantinio saugumo klausimus ir parengs būsimus Aljanso sprendimus, dėl kurių bus sutarta artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį po pokalbio su Ukrainos vadovu paragino šalis pasinaudoti neseniai užmegztais ryšiais ir pasiekti susitarimą dėl taikos Ukrainoje. „Norėčiau pakartoti, kad esame pasirengę prisidėti prie šių susitikimų ir mielai juos priimsime“, – sakė R. T. Erdoganas, turėdamas omenyje tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, kurios turėtų įvykti Stambule vėliau šią savaitę. „Dėl neseniai užmegztų kontaktų atsivėrė naujas galimybių langas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pirmadienį paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau susitarti dėl paliaubų prieš šią savaitę Stambule planuojamas derybas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio dalyvausi neoficialiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijoje gegužės 14–16 d., kuriame numatyta aptarti Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimą, skelbia „.Reuters“. „Artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje šį birželį, sekretorius vykdys prezidento D. Trumpo darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti, kad mūsų sąjungininkai prisidėtų teisingai prie NATO stiprinimo ir efektyvinimo“, – teigiama JAV valstybės departamento pareiškime, Aljanso valstybių ...

Žmonės suskubo girti žinių vedėją po to, kai tiesioginės transliacijos metu televizijos studiją supurtė žemės drebėjimas, o siaubą keliančios akimirkos įrašas kaip virusas išplito internete. Siaubingas įvykis nutiko tuo metu, kai žinių vedėja tiesioginiame eteryje ėmė interviu iš svečio, o Turkiją supurtė žemės drebėjimas, rašoma mirror.co.uk. Gyventojai ir turistai praėjusį trečiadienį baiminosi dėl savo gyvybių, nes prie Stambulo krantų įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas.

Stambule po žemės drebėjimo medikų pagalbos prireikė 151 asmeniui. Jie „apimti panikos šoko iš aukštai“, tinkle „X“ rašė Stambulo gubernatoriaus biuras. Sužeistųjų gyvybei pavojus negresia. Vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya platformoje „X“ teigė, kad kol kas nėra informacijos apie žuvusiuosius. Taip pat kol kas nežinoma apie reikšmingesnę žalą. Miestą nuo vidudienio supurtė keli požeminiai smūgiai, stipriausias jų siekė 6,2 balo.

Turkija ketvirtadienį paleido daugiau kaip 120 žmonių, kurie buvo sulaikyti per praėjusį mėnesį vykusius masinius antivyriausybinius protestus.  Stambulo teismas už užstatą paleido 127 sulaikytuosius, dauguma jų – studentai.  Pranešama, kad visi jie buvo sulaikyti kovo 24 dieną po to, kai dalyvavo masiniuose protestuose dėl Stambulo mero ir pagrindinio opozicijos veikėjo Ekremo Imamoglu įkalinimo.

Įkalintojo Stambulo mero ir vieno iš pagrindinių Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano konkurentų Ekremo Imamoglu advokatai pirmadienį įteikė apeliaciją dėl jo sulaikymo. Teisininkų teigimu, tyrimas E. Imamoglu atžvilgiu buvo vykdomas teisiškai nepriimtinu būdu, pranešė naujienų agentūra DHA. Advokatai reikalauja, kad E. Imamoglu skirtas ikiteisminis areštas būtų panaikintas, o meras būtų nedelsiant paleistas.

Devyni migrantai žuvo, o 25 buvo išgelbėti, kai ketvirtadienį jų valtis pradėjo skęsti prie vakarinių Turkijos krantų, pranešė pareigūnai.  Incidentas įvyko ketvirtadienio rytą ties Ayvaciko rajono krantais, pranešė vietos gubernatorius ir pakrančių apsaugos tarnyba. „Buvo imtasi paieškos ir gelbėjimo pastangų, rasti devyni kūnai, išgelbėti 25 migrantai“, – sakoma gubernatoriaus pranešime ir priduriama, kad paieška tęsiama siekiant rasti vieną dingusį migrantą.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad iš naujo įvertins savo santykius su Turkija, atsižvelgdama į susirūpinimą keliantį antivyriausybinių protestų slopinimą. Didžiausi Turkijoje per daugiau kaip dešimtmetį kilo kovo 19-ąją dėl populiaraus Stambulo mero Ekremu Imamoglu sulaikymo, atliekant tyrimą dėl kaltinimų korupcija ir terorizmo. Opozicija tai smerkia kaip politinį perversmą. Per protestus taip pat buvo sulaikyti šimtai žmonių, įskaitant studentus ir žurnalistus.

Švedijos laikraštis „Dagens ETC“, kuriame dirba Turkijoje sulaikytas žurnalistas Joakimas Medinas, sekmadienį pareiškė, kad jam pateikti kaltinimai yra absurdiški.  „Šie kaltinimai yra absurdiški. Jis yra žurnalistas (...) ir žurnalistinė praktika neturėtų būti nusikaltimas“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė „Dagens ETC“ atstovas Andreas Gustavssonas. J. Medinas buvo sulaikytas ketvirtadienį, vos atvykęs į Turkiją darbo reikalais nušviesti antivyriausybinių demonstracijų.

Turkijos prezidentūra sekmadienį patvirtino, kad švedų žurnalistas Joakimas Medinas, atvykęs į šalį nušviesti masinių protestų, buvo sulaikytas dėl kaltinimų terorizmu ir prezidento įžeidimų.

Penktadienį kelios dešimtys aktyvistų Vilniuje surengė piketą, skirtą palaikyti už demokratiją ir žmogaus teises protestuojančius turkus. Kelio dešimtys asmenų Vinco Kudirkos aikštėje rinkosi nešini Turkijos vėliavomis ir plakatais, kuriuose išreiškė pasipiktinimą dabartine Turkijos valdžia bei ragino sugrąžinti demokratiją. Iš V. Kudirkos aikštės susirinkusieji žygiavo sostinės gatvėmis iki pat Rotušės aikštės.

Švedų žurnalistas Joakimas Medinas buvo sulaikytas atvykęs į Turkiją, kur vyko nušviesti antivyriausybinių demonstracijų, penktadienį pranešė Švedijos užsienio reikalų ministrė ir jo laikraštis „Dagens ETC“. „Visada rimtai žiūrime, kai sulaikomi žurnalistai. Žinome, kad vienas švedų žurnalistas buvo sulaikytas dėl to, kad atvyko į Turkiją“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Marios Malmer Stenergard pareiškime socialiniame tinkle.

Rusijos ir Turkijos prezidentai penktadienį aptarė galimybę atkurti 2022-ųjų susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų Ukrainos krovininių laivų plaukiojimą Juodojoje jūroje, ir panaikinti Vakarų sankcijas Maskvai, penktadienį pranešė Kremlius. Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas „pasikeitė nuomonėmis dėl saugios laivybos Juodojoje jūroje iniciatyvos atnaujinimo ir kliūčių rusiškų maisto produktų ir trąšų eksportui pašalinimo“, nurodė Kremlius.

Turkijos teismas ketvirtadienį paleido naujienų agentūros AFP fotografą Yasiną Akgulą, kuris buvo sulaikytas už tai, kad fiksavo šalį krečiančius masinius protestus, pranešė jo advokatas. 35 metų Y. Akgulas buvo vienas iš septynių Turkijos žurnalistų, kurie šią savaitę buvo suimti už tai, kad rengė reportažus apie masinius protestus, kilusius kovo 19-ąją.

Turkijos transliavimo priežiūros institucija RTUK ketvirtadienį pranešė, kad 10 dienų uždraudžia opozicinio televizijos kanalo „Sozcu“ transliacijas, kaltindama jį kurstymu nušviečiant masinius protestus. „Transliuotojui (...) buvo paskirtas 10 dienų transliacijos sustabdymas“, – sakoma pranešime, kuriame minimi įtariami pažeidimai, susiję su „neapykantos ir priešiškumo“ kurstymu.

Europos Taryba (ET) antradienį paragino Turkiją nevaržyti šalies gyventojų teisės laisvai protestuoti ir išreiškė susirūpinimą dėl institucijų neproporcingo jėgos naudojimo prieš demonstrantus.  Nuo trečiadienio, kai buvo sulaikytas Stambulo meras ir opozicijos veikėjas Ekremas Imamoglu, Stambule ir kituose Turkijos miestuose kiekvieną vakarą vyksta masiniai protestai.  E. Imamoglu laikomas svarbiausiu politiniu prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu.

Vokietija pirmadienį pasmerkė Stambulo mero ir Turkijos opozicijos veikėjo Ekremo Imamoglu įkalinimą ir pareiškė, kad su dideliu susirūpinimu stebi įvykius šioje šalyje.  „Stambulo mero suėmimas ir nušalinimas nuo pareigų yra visiškai nepriimtinas. Tai turi būti paaiškinta labai greitai ir skaidriai“, – per spaudos konferenciją sakė kanclerio Olafo Scholzo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Nuo tada, kai Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pagrindinio varžovo areštas šioje šalyje sukėlė vienus didžiausių neramumų per daugybę metų, policija sulaikė daugiau kaip 1 100 žmonių, įskaitant ir žurnalistus, pirmadienį pranešė pareigūnai. Demonstracijos po Ekremo Imamoglu sulaikymo praėjusią savaitę prasidėjo Stambule ir vėliau išplito į daugiau nei 55 iš 81 Turkijos provincijos. Kilo susirėmimai su riaušių policija, o kartu ir tarptautinio smerkimo banga.

Turkijos policija sulaikė daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, dalyvavusių neramumuose, kurie kilo kovo 19-ąją dėl populiaraus Stambulo mero Ekremo Imamoglu suėmimo, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.

Nušalintąjį Stambulo merą Ekremą Imamoglu Turkijos opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) oficialiai paskelbė savo kandidatu į prezidentus 2028 metų rinkimuose, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė partijos atstovas. CHP – pagrindinė opozicinė ir antra didžiausia parlamentinė partija – sekmadienį surengė pirminius rinkimus ir vienintelis kandidatas juose buvo E. Imamoglu – svarbiausias politinis prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovas.

Turkijos valdžios institucijos paragino uždaryti daugiau kaip 700 socialinio tinklo „X“ paskyrų, sekmadienį pranešė ši interneto platforma.  „Prieštaraujame Turkijos informacinių ir ryšių technologijų tarnybos daugkartiniams teismo nurodymams blokuoti daugiau kaip 700 Turkijos naujienų organizacijų, žurnalistų, politinių veikėjų, studentų ir kitų asmenų paskyrų“, – sakoma „X“ komunikacijos grupės išplatintame pranešime.

Stambulo meras Ekremas Imamoglu sekmadienį buvo nominuotas pagrindinės Turkijos opozicinės partijos kandidatu į prezidentus, nors anksčiau tą pačią dieną jis buvo oficialiai suimtas ir įkalintas. Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Ozguras Ozelis pranešė, kad 1,6 iš 1,7 mln. partijos narių balsavo už tai, kad E. Imamoglu būtų jų kandidatas būsimuose prezidento rinkimuose.

Turkijos teismas nurodė suimti populiarų Stambulo merą, o į Turkijos miestų gatves ir vėl išėjo didelės protestuotojų minios. Protestai Turkijoje plečiasi – jau vyksta daugiau nei 50-tyje šalies provincijų ir prognozuojama, kad jie stiprės. Turkai bijo, kad šalį valdantis Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris pagal šalies įstatymus jau neturėtų kandidatuoti į prezidentus, pašalinęs pagrindinį savo varžovą gali bandyti keisti šalies konstituciją ir pratęsti savo valdymą.

Turkijos vidaus reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad nušalino opozicijos veikėją Ekremą Imamoglu nuo miesto mero pareigų po to, kai teismas jį oficialiai suėmė, vykdydamas tyrimą dėl kaltinimų korupcija.  „Stambulo miesto meras Ekremas Imamoglu (...) nušalintas nuo pareigų“, – teigiama ministerijos pareiškime.  E. Imamoglu iškart po suėmimo pareiškė, kad prieš jį nukreipti teisiniai veiksmai prilygsta jo politinės karjeros egzekucijai.

Stambulo teismas sekmadienį oficialiai suėmė miesto merą ir opozicijos veikėją Ekremą Imamoglu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas iš jo advokatų.  E. Imamoglu liks suimtas, kol vyks teismo procesas dėl kaltinimų korupcija.  Sekmadienį jo advokatų komanda nurodė, kad planuoja apskųsti šį Stambulo teismo sprendimą. Meras yra vienas iš 100 asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl korupcijos ir su terorizmu susijusių kaltinimų.

Stambulo meras Ekremas Imamoglu šeštadienį policijai pareiškė, jog kaltinimai, dėl kurių jis buvo suimtas, yra „amoralūs ir nepagrįsti“, rašoma merijos paskelbtame mero pareiškime. „Amoralūs ir nepagrįsti kaltinimai, nukreipti prieš mane.

Turkijoje, nepaisant draudimų, nesiliauja sulaikytą Stambulo merą palaikantys masiniai protestai. Į gatves ne tik Stambule, bet ir Ankaroje, ir Izmire išėjo keli šimtai tūkstančių turkų, reikalaujančių paleisti sulaikytą politiką, kuris buvo laikomas pagrindiniu oponentu, šalį jau dešimtmetį valdančiam prezidentui R. T.  Erdoganui. Tokių gausių protestų Turkija neregėjo jau dešimtmetį.

Turkijoje per masines protesto akcijas sulaikyti 343 žmonės. Tai šeštadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. „Per praėjusią naktį vykusius protestus Stambule, Ankaroje, Izmire, Adanoje, Antalijoje, Kanakalėje, Eskišehire, Konijoje ir Edirnėje buvo sulaikyti 343 įtariamieji“, – sakė Turkijos VRM vadovas. „Nebus toleruojami tie, kurie siekia trikdyti viešąją tvarką, kelia grėsmę mūsų tautos saugumui ir ramybei, kursto chaosą ir provokacijas“, – perspėjo politikas.

Turkijos opozicijos lyderis Ozguras Ozelis penktadienį pareiškė, kad prie masinių protestų Stambule, surengtų po miesto mero Ekremo Imamoglu sulaikymo, prisijungė daugiau nei 300 tūkst. žmonių. „Mūsų yra 300 tūkst. žmonių“, – priešais meriją susirinkusiai didžiulei miniai pareiškė pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis.

Po Stambulo dar keli miestai Turkijoje uždraudė demonstracijas. Sostinėje Ankaroje penkias dienas – iki antradienio imtinai – galios demonstracijų ir susirinkimų draudimas, pranešė gubernatoriaus biuras. Demonstracijų draudimas paskelbtas ir Izmire. Po Stambulo mero Ekremo Imamoglu sulaikymo čia  protestuoti draudžiama iki sekmadienio.

Turkijos policija, atliekanti tyrimą dėl įtariamos korupcijos ir ryšių su terorizmu, trečiadienį sulaikė Stambulo merą – svarbų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano  varžovą. Valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešime sakoma, kad prokuratūra išdavė arešto orderius dar maždaug 100 kitų žmonių. Pareigūnai uždarė kai kuriuos kelius aplink Stambulą ir keturioms dienoms uždraudė demonstracijas mieste, tikriausiai siekdami užkirsti kelią protestams.

Turkijos valdžia sulaikė 112 asmenų, dalyvavusių Stambule surengtose demonstracijose Tarptautinės moters dienos proga, tačiau paskiau beveik visus sulaikytuosius paleido – areštinėje liko tik vienas iš jų, sekmadienį pranešė renginių organizatoriai. Stambule jau ilgus metus draudžiama rengti šiai dienai, kuri šiemet žymima šeštadienį, skirtas demonstracijas.

Turkijoje stabiliai lėtėjant infliacijai, centrinis bankas ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą dar pustrečio procentinio punkto iki 42,5 procento. Trečią posėdį iš eilės priimtas pinigų politikos švelninimo tokia sparta sprendimas pateisino analitikų prognozes. Bazinės palūkanos nuleistos iki 2023 metų pabaigoje fiksuoto lygio.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Turkija planuoja pastatyti 8,5 kilometro ilgio tvorą prie savo vakarinės sienos, kur kaimynės Graikija ir Bulgarija jau pasistatė savo tvoras, pranešė vietos gubernatorius.  Tvora bus statoma siekiant užkirsti kelią migrantams patekti į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares.  Turkija jau yra pastačiusi tvoras pasienyje su Iranu ir Sirija.

Įkalintas uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderis Abdullah Öcalanas paragino sekėjus sudėti ginklus kovoje su Turkija.  „Visos grupės turėtų sudėti ginklus, o PKK turėtų išsiskirstyti“, – sakoma A. Öcalano pareiškime, kurį ketvirtadienį Stambule perskaitė prokurdiška Tautų lygybės ir demokratijos partija (DEM).  Partijos delegacija rytą aplankė A. Öcalaną kalėjime, esančiame Marmuro jūros Imralio saloje.

Turkija neprieštarauja Ukrainos narystei NATO, nes tai ne šiaip ukrainiečių noras gauti tokį statusą, bet galimybė užsitikrinti saugumo garantijas savo šaliai. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Turkijos užsienio reikalų ministerija. „Mes nesame prieš (Ukrainos narystę NATO), jei jie (ukrainiečiai) nori būti NATO nariai, bet turime būti  realistai.