švedija

Švedijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad po didžiausių masinių šaudynių šalyje, per kurias žuvo 10 žmonių, sustiprins saugumą mokyklose ir, be kitų priemonių, suteiks mokytojams teisę tikrinti mokinių krepšius. Mokyklose turės būti parengti ekstremalių situacijų planai smurtinėms situacijoms, į jų vidų reikės patekti su raktais, durų kodais arba ženkleliais, bus supaprastinti leidimai naudoti stebėjimo kameras, spaudos konferencijoje sakė švietimo ministras Johanas Pehrsonas.

Šaulys, įtariamas surengęs baisiausias masines šaudynes Švedijos istorijoje, paleido daugiau kaip 50 šūvių ir iki tol kelerius metus gyveno atsiskyrėliškai, antradienį pranešė policija, atskleisdama daugiau detalių apie šias žudynes. Praėjusios savaitės antradienį 35-erių vyras, kurį Švedijos žiniasklaida įvardijo kaip Rickardą Anderssoną, pateko į švietimo centrą jauniems suaugusiesiems ir paleido ugnį. Jis pražudė 10 žmonių ir, regis, vėliau atsuko ginklą prieš save patį.

Švedijos teismas antradienį nuteisė 52-ejų moterį 12 metų kalėjimo dėl kaltinimų genocidu – tai pirmoji byla šalyje dėl grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) nusikaltimų prieš jazidų mažumą. Apkaltinta 2015 metų žiemą ir pavasarį Sirijoje savo namuose laikusi jazidų moteris ir vaikus kaip vergus, ji buvo nuteista už „genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir sunkius karo nusikaltimus“, teigiama teismo pranešime.

Švedijos policija sekmadienį pareiškė, kad pareigūnai vis dar stengiasi nustatyti šaulio, surengusio baisiausias masines šaudynes šios Skandinavijos šalies istorijoje, motyvą. Antradienį šaulys pateko į „Campus Risbergska“ švietimo centrą jauniems suaugusiesiems Erebru mieste, esančiame už 200 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo, ir pražudė dešimt žmonių. Manoma, kad jis veikė vienas ir vėliau atsuko ginklą prieš save patį.

Per baisiausias masines šaudynes Švedijoje žuvo septynios moterys ir trys vyrai, penktadienį pranešė policija, kuri baigė aukų atpažinimo procesą. Šaudynės įvyko antradienį „Campus Risbergska“ švietimo centre jauniems suaugusiesiems Erebru mieste, įsikūrusiame už 200 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo Visos aukos, kurių amžius svyruoja nuo 28-erių iki 68-erių metų, gyveno Erebru, pareiškime nurodė policija. Teisėsauga neatskleidė jokių detalių apie aukų tautybę.

„Mes nekariaujame, bet nesame ir taikos būsenos“, – pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį per ceremoniją Adažių karinėje bazėje, skirtoje Švedijos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotojo pėstininkų bataliono prisijungimui prie NATO daugianacionalinės brigados Latvijoje. Premjeras pabrėžė, jog Švedijos karių dislokavimas Latvijoje yra svarbus ne tik Latvijos ir Švedijos, bet ir visos NATO saugumui, nes Švedija įstojo į NATO, kad jaustųsi saugesnė ir stiprintų Aljansą.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad didžiausių šalyje masinių šaudynių, per kurias žuvo 10 žmonių ir pats šaulys, aukos buvo „įvairių tautybių“. Žudynės įvyko antradienį į vakarus nuo Stokholmo esančiame Orebro mieste, suaugusiųjų mokymo centre, kuriame, kaip pranešama, vyko švedų kalbos pamokos imigrantams. Tyrimui vadovaujanti Anna Bergkvist sakė, kad vis dar bandoma nustatyti žudynių motyvą. „Koks motyvas?... Kol kas neturime atsakymo“, – sakė ji žurnalistams.

Švedijoje, suaugusiųjų mokymo centre, kuriame šaulys nužudė 10 žmonių, rasti keli ilgavamzdžiai ginklai, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė policijos atstovas spaudai. Trečiadienio šaudynės Orebro mieste esančioje suaugusiųjų mokykloje „Campus Risbergska“ buvo didžiausios žudynės Švedijoje.

Įtariamas šaulys, kuris paleido ugnį viename suaugusiųjų švietimo centre Švedijoje, jau buvo negyvas, kai jį rado policija, trečiadienį pranešė tyrėjai. Pareigūnai išgirdo šūvius, kai antradienį atvyko į masinių šaudynių vietą, tvirtino Erebru miesto policijos vadas Roberto Eidas Forestas. Jis teigė, kad per vėlesnę pastato apžiūrą įtariamas šaulys buvo rastas negyvas. R. Eidas Forestas negalėjo patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad įtariamasis nusižudė.

Švedijos policija įspėjo dėl melagingų pranešimų socialinėje žiniasklaidoje apie antradienio šaudynes mokykloje, praneša agentūra „Reuters“. „Norime pasakyti, kad, remiantis dabartine tyrimo ir žvalgybos informacija, nėra duomenų, rodančių, kad nusikaltėlis veikė dėl ideologinių motyvų“, – trečiadienį savo portale paskelbė policija. Erebru mieste už 200 km į vakarus nuo Stokholmo antradienį suaugusiųjų mokykloje surengtos šaudynės, per kurias žuvo 11 žmonių ir daug buvo sužeista.

Švedijoje neblaivus vyras, valdęs droną, buvo patrauktas į baudžiamąją atsakomybę. Teismas taikė tokią pačią baudą, kokia būtų taikoma vairuojant išgėrus. Pranešama, jog tai pirmasis toks atvejis šalyje, rašoma „The Independent“. Policija, skraidindama savo įrenginį tam, kad stebėtų klasikinių automobilių renginį Retviko mieste, laikinojoje neskraidymo zonoje pastebėjo dar vieną droną.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė, kad susišaudymas viename švietimo centre Erebru mieste, per kurį žuvo apie 10 žmonių, įskaitant įtariamą šaulį, buvo „baisiausios masinės šaudynės“ šalies istorijoje. „Tai baisiausios masinės šaudynės Švedijos istorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas. Jis nurodė, kad į daugybę „klausimų vis dar neatsakyta“, ir kartu paragino žmones „nespėlioti“ apie motyvą.

Stokholmo teismas pirmadienį nuteisė vyrą už etninės neapykantos kurstymą keturis kartus per protestus 2023-iaisiais, kuriuose degino Koraną. Šie incidentai sukėlė pasipiktinimą musulmoniškose šalyse. Apie tai paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po kito kaltinamojo šioje byloje Salwano Momikos (Salvano Momikos) nužudymo. 38 metų irakiečių krikščionis S. Momika buvo nušautas vėlai trečiadienį viename bute į pietvakarius nuo Stokholmo.

...

Švedijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad kažkokia užsienio valstybė galėjo būti susijusi su irakiečio pabėgėlio, kuris pakurstė tarptautinę įtampą degindamas Korano kopijas per 2023-iųjų protestus, nužudymu.

Vyras, prieš kelerius metus Švedijoje surengęs virtinę protestų, kurių metu buvo deginamas Koranas ir kurie sukėlė pasipiktinimą musulmoniškose šalyse, buvo nušautas, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. Policija patvirtino, kad vienas vyras žuvo per šaudymą ankstesnę dieną. Stokholmo teismas ketvirtadienį turėjo nuspręsti, ar Salwanas Momika, krikščionis irakietis, kuris per keletą protestų 2023 metais degino Koraną, yra kaltas dėl etninės neapykantos kurstymo.

Švedijos policija trečiadienį pranešė, kad sulaikė 50 žmonių, siejamų su nesiliaujančio smurto protrūkiu, dėl kurio kone kasdien įvyksta šaudymai ir sprogdinimai. Pastaraisiais metais Švedijai sunkiai sekasi pažaboti šaudynių ir sprogdinimų bangą, siejamą su gaujų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimu ir kova dėl neteisėtos narkotikų rinkos kontrolės.

Aplinkosaugos organizacija Pasaulio gamtos fondas (WWF) ketvirtadienį apkaltino Švediją ir Suomiją, miškingiausias Europos šalis, kad jos naudojasi įstatymų spragomis, kad galėtų kirsti miškus, kurie turėtų būti saugomi, ir nukrypsta nuo Europos Sąjungos politikos.

Lietuvių aktoriai vis dažniau vaidina skandinaviškuose filmuose ir serialuose, o Vilnius tampa Skandinavijos miestais Stokholmu ir Oslu. Šaltojo karo mini seriale „Viskis su ledu“ (angl. „Whiskey On The Rocks“), paremtame tikru diplomatiniu incidentu praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, vieną pagrindinių vaidmenų – Leonidą Brežnevą – sukūrė Kęstutis Stasys Jakštas, kapitoną Vladimirą Peskovą įkūnijo Andrius Bialobžeskis, o Andrius Žiurauskas – KBG Agentą.

Šimtai Švedijos karių šeštadienį atvyko į Latviją, kad prisidėtų prie Kanados vadovaujamos tarptautinės kovinės grupės NATO rytiniame flange. Šią misiją Švedija vadina svarbiausia savo, kaip Vakarų gynybos aljanso narės, operacija. Ankstų šeštadienio rytą į Rygos uostą atplaukė laivas su mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariais, lydimas Švedijos karinių oro pajėgų ir Švedijos bei Latvijos karinių jūrų pajėgų dalinių, sakoma švedų ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Švedija perka 44 naujus vokiškus pagrindinius kovos tankus „Leopard 2 A8“ ir planuoja modernizuoti esamą 66 tankų „Leopard 2“ parką, taip pat kitas savo arsenale turimas kovos mašinas, ketvirtadienį Stokholme paskelbė Gynybos ministerija. Naujoji NATO narė Švedija planuoja artimiausiais metais šioms priemonėms išleisti apie 22 mlrd. kronų (1,97 mlrd.

Nuo sausio 2 dienos Švedijoje pradedama vilkų medžioklė, kuria siekiama perpus sumažinti nykstančių plėšrūnų populiaciją. Aktyvistai teigia, kad pagal Europos Sąjungos nuostatas tai yra neteisėta, nes leidžiama išžudyti net penkias vilkų šeimas, rašoma „The Guardian“. Pranešama, kad Švedijos vyriausybė leido išžudyti 30 vilkų – penkias jų šeimas. Tokia medžioklė, pasak aktyvistų kampanijos dalyvių, yra neteisėta pagal Europos Sąjungos teisę.

Švedija penktadienį paskelbė siunčianti karinį laivą padėti atliekant tyrimą dėl povandeninio kabelio nutraukimo Baltijos jūroje. Ketvirtadienį Suomijos transporto agentūra nurodė, kad planuoja apžiūrėti tanklaivį „Eagle S“, kuris galimai priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir yra įtariamas dėl sabotažo prieš povandeninį kabelį.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pareiškė, kad Kinija atmetė prašymą leisti prokurorams atlikti tyrimą dėl Kinijos laivo, siejamo su dviem nutrauktais kabeliais Baltijos jūroje. „Švedijos policija buvo laive kaip stebėtoja ryšium su Kinijos tyrimu... Kartu pažymiu, kad Kinija neatsižvelgė į mūsų prašymą leisti prokurorui atlikti tyrimą laive“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Švedijos policija penktadienį pranešė, kad Noršiopingo miesto automobilių stovėjimo aikštelėje buvo nušautas vyras, o žiniasklaida nurodė, kad auka – reperis Gaboro, kuris, kaip pranešama, turėjo ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis. Socialiniuose tinkluose greitai išplito vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas nužudymas. Vaizdo įraše, kuris, panašu, nufilmuotas šaudžiusio asmens nešiojama kamera, matyti, kaip asmuo su pistoletu paleidžia kelis šūvius automobilių stovėjimo aikštelėje.

Švedija stabdo išmokas JT Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams (UNRWA) ir vietoje to ketina kitokiais būdais padėti Gazos gyventojams, pranešė vyriausybė Stokholme. Tuo pat metu Švedija tikslinės paramos nuo humanitarinės krizės kenčiančiam Gazos Ruožui ir regionui apimtis 2025 m. padvigubins iki 800 mln. kronų (70 mln. eurų), teigiama penktadienį pasirodžiusiame pranešime.

Paaiškėjo, kam šiais metais atitenka garbingas Švedijos karalienės Silvios slaugos apdovanojimas: 2024 metų laimėtoja Lietuvoje tapo 27-erių metų slaugytoja iš Kauno – Sonata Tomkevičienė.  Švedijos karalienės Silvios apdovanojimai kasmet skiriami slaugytojams už idėjas, galinčias pagerinti demencija ir kitomis ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę bei palengvinti juos slaugančiųjų kasdienybę.

Paulius Dambrauskas, buvęs profesionalus Lietuvos krepšininkas, šiuo metu dirba Švedijos čempionų Norčiopingo „Dolphins“ klube. Vyriausiajam treneriui  Mikko Riipinenui asistuojantis vilnietis Skandinavijoje gyvena jau trečius metus ir būtent su šia šalimi sieja savo ateitį. Šią savaitę savo 33-iąjį gimtadienį paminėjęs P. Dambrauskas profesionaliai krepšinio nebežaidžia nuo 2022 m., tačiau apie tai niekur nebuvo viešai paskelbęs.

Nutrauktas naujas kabelis tarp Švedijos ir Suomijos, skelbia „Svediges Radio“. Kabelis buvo Švediją ir Suomiją jungiančioje interneto linijoje.   „GlobalConnect“ pareiškime priduriama, kad kabelis buvo pažeistas dviejose skirtingose vietose, Suomijoje esama sutrikimų. Antradienio rytą tebevykdomi remonto darbai. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad pažeistas kabelis buvo sausumoje, o jūros kabeliai nebuvo pažeisti.

Penktadienio rytą nežinomas dronas praskrido virš Rusijos ambasados ​​Stokholme ir numetė dažų diplomatinės atstovybės ​​teritorijoje. Tai pranešė Švedijos policija, kuria remiasi „Ukrinform“. Policijos atstovai taip pat pažymėjo, kad „sulaikytųjų nėra, įtariamieji nenustatyti“. Tyrėjai aiškinsis, ar šis incidentas kaip nors susijęs su ketvirtadienį surengtu vandalų išpuoliu prieš Švedijos ambasadą Maskvoje.

Švedija ketvirtadienį nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl dviejų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo, sakė šalies ministras pirmininkas. „Švedija (...) nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti su Švedijos valdžios institucijomis, kad būtų aiškiau, kas įvyko.

Švedijos premjeras kviečia Kinijos laivą, kuris įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje, atplaukti į Švedijos vandenis ir padėti išsiaiškinti incidento aplinkybes. Iš Rusijos į Egiptą plaukęs krovininis laivas šiuo metu prisišvartavęs prie Danijos krantų. Krovininis Kinijos laivas prieš kelias savaites Baltijos jūroje praplaukė vietas, kur buvo pažeisti du svarbūs povandeniniai komunikacijos kabeliai, jungiantys Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją.

Po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai, ir Švedijos pakrančių apsauga ėmė stebėti kinų laivą, buvusį netoli vieno kabelių. „Galime patvirtinti, kad pasiuntėme vieną didžiausių savo laivų“, – šeštadienį pranešė Švedijos pakrančių apsauga. Kai tik laivas, kuris šiuo metu yra išmetęs inkarą Katergato sąsiauryje, pajudės, „mes jį seksime“, teigiama pranešime.

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių – atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos, rašoma „The Guardian“. Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Švedija ir Norvegija sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Baltijos jūroje pažeistų interneto ryšio kabelių. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos pažeisto kabelio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl teroro akto.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“ – nutrauktų dviejų Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija jungiančių Baltijos jūros dugne nutiestų kabelių. „Šiuo metu vykdomas nusikaltimo, kuris laikomas sabotažo aktu, tyrimas. Tyrimas išankstinis ir šiuo metu yra ankstyvajame etape.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. „Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė A. Šemeškevičius.

Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui, o kaimyninė Suomija sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę. Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Praėjus vos savaitei nuo įsigaliojusio leidimo konfiskuoti prabangos prekes be įtarimo nusikaltimais, Švedijos policija praneša konfiskavusi beveik 1 mln. eurų vertės turto. Įstatymas, priimtas spalio 2-ąją ir įsigaliojęs lapkričio 8 dieną, yra dešiniųjų valdžios kovos prieš organizuotą nusikalstamumą dalis.

Švedijoje penktadienį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį policija gali konfiskuoti prabangius daiktus iš žmonių, net jei jie nėra įtariami padarę nusikaltimą, bet negali įrodyti, kad juos įsigijo teisėtai. Šis teisės aktas, kurį parlamentas priėmė spalio 2 dieną, yra dalis dešiniojo sparno vyriausybės kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis priemonių.

 Švedijos centrinis bankas agresyviai sumažino bazinę palūkanų normą, palaikydamas šalies ekonominį aktyvumą, ir užsiminė, kad netrukus palūkanų normos bus sumažintos ir daugiau. „Riksbank“ vykdomoji valdyba nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą net 50 bazinių punktų iki 2,75 proc., nors rinkos tikėjosi ketvirčio punkto sumažinimo. Norint ir toliau palaikyti ekonominį aktyvumą, bazinę palūkanų normą teks mažinti sparčiau, nei buvo planuojama rugsėjo mėnesį.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Švedijos teismas antradienį skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę švedų ir danų dešiniojo sparno aktyvistui už etninės neapykantos kurstymą per du 2022 metų protestus, tarp kurių buvo ir Korano deginimas. Rasmusas Paludanas išprovokavo riaušes Švedijoje 2022 metais, kai išvyko į turą po šalį ir viešai sudegino kelias Korano kopijas.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami du šiauliečiai, susiję su galimai nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimu ir realizavimu, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vienas įtariamųjų I. K. taip pat kaltinamas neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų birželį kaltinamasis M. S. įgijo daugiau nei 58 tūkst.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai prekyba žmonėmis Švedijoje pareikšti dviem lietuviams ir nutarė išteisinti abu kaltinamuosius.

Šaudymo Geteborge taikinys buvo Izraelio karinių technologijų įmonės „Elbit Systems“ biuras, pranešė žiniasklaida, o Švedijos policija nurodė, kad sužeistųjų nėra. „Rytą gavome pranešimą apie šaudymą į Izraelio objektą“ Geteborge, sakoma policijos atstovo Fredriko Svedemyro pranešime.   Švedijos policija pranešė, kad įvykio vietoje sulaikytas jaunas įtariamasis, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo pasikėsinimo nužudyti ir sunkaus su ginklu susijusio nusikaltimo.