„JT įžvelgia galimą katastrofą“
Buvusio Sovietų bloko šalys, dabar jau įsitvirtinusios Europos Sąjungoje, jų istorinės sostinės, Vakarų turistus pasitinka daug svetingiau ir ištaigiau, negu kadaise. Tačiau pažvelgus iš arčiau į teritorijas kiek labiau nutolusias nuo centrinių miestų aikščių, susiduriame su kita realybe.
Anot Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento atliktos duomenų analizės, devynios rizikingiausios šalys pasaulyje pagal gyventojų skaičiaus netekimą yra iš buvusio Rytų bloko. Atviros sienos ir galimybė užsitikrinti geresnį gyvenimą Vakaruose paskatino žmones išvykti svetur.
Jų vietos neužėmė ir migrantai ar pabėgėliai. Tai nulėmė nepalanki politinė ir socialinė terpė bei pačių migrantų nenoras vykti į „beveik Vakarus“.
Blogiau – tik Ukrainai, Moldovai ir Bulgarijai
„Industrinė revoliucija“, anot buvusio Latvijos ekonomikos ministro Viačeslavo Dombrovskio, nulėmė periferijos gyventojų persikėlimą į urbanistinius centrus. Ypač nuo šio reiškinio Europoje kenčia Baltijos šalys. Latvija, šiuo metu turinti 1,96 mln. žmonių, neteko apie 25 proc. savo gyventojų po pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos 1991-aisiais. JT prognozuoja, kad 2050 metais, latviai bus netekę dar 22 proc. savo dabartinės populiacijos – nusileidžiant tik Bulgarijai – o 2100-aisiais, 41 proc.
Estija, su savo 1,32 mln. gyventojų, 2050-aisiais turės dar 13 proc. gyventojų mažiau, o 2100-aisiais estų sumažės, lyginant su dabartiniais skaičiais, 32 proc. Lietuvos skaičiai nurodomi panašūs: dabartinė 2,87 mln. populiacija iki 2050-ųjų susitrauks 17 proc. 2100-aisiais, šis skaičius išaugs iki 34 proc.
Blogiau už Baltijos šalis atrodo tik Ukrainos bei Moldovos padėtis. JT numato 36 proc. ir 51 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimą iki šio amžiaus pabaigos. Rusijai numatytas apie 13 proc. gyventojų skaičiaus kritimas iki 2100.
Gyventojų skaičiaus mažėjimo faktoriai
Visi Rytų Europoje pasireiškiantys svarbiausi depopuliacijos faktoriai, – palyginus su labiau išsivysčiusiomis ES šalimis, – pasireiškia ir Latvijoje, pažymima „Bloomberg“: žemas darbo užmokestis, menkas augimas ir stipri antiimigracinė politika. Vidutinis metinis darbo užmokestis tarp visų ES valstybių 2015-aisiais sudarė daugiau nei 24 tūkst. eurų, o Latvijoje tuomet jis siekė 6,8 tūkst.
Maža to, išvyksta jauni ir išsilavinę, sumažindami skaičių tų, kurie uždirbtų dabartiniams ir ateitis pensininkams. Latvijos demografas Mihailas Hazanas „Bloomberg“ pasakojo, kad 2014-aisiais, vienas iš trijų 25-34 metų etninių latvių – ketvirtis visų latvių su aukštuoju išsilavinimu – gyveno užsienyje. Moldovoje šis skaičius siekia daugiau nei 20 proc. Ukrainoje, su jos daugiau nei 40 mln. gyventojų, 11 proc. populiacijos gyvena svetur.
Požiūris į migrantus
Straipsnyje taip pat paaiškinama Rytų Europos šalių baimė migrantams, kurie galimai asimiliuotų į užsienį išvykstančius ir vis mažiau vaikų gimdančius vietos gyventojus.
Devynios iš 10 šalių, kurios turi žemiausią imigrantų tolerancijos lygį yra šalys iš buvusio Rytų bloko. Baltijos šalys prieš tai patyrė rusiškai kalbančių migrantų prievartinę asimiliaciją. Latvija atsidūrė antroje nuo galo vietoje Migrantų integracijos sąraše (iš 38 šalių), tik Turkija atsidūrė žemiau. Pagal gyventojų požiūrį į atvykėlius „Gallup“ sudarytame valstybių sąraše latviai taip pat pat atsidūrė ne ką aukščiau – ketvirtoje vietoje nuo pabaigos.
M. Hazanas pažymėjo kelis pagrindinius tokio negatyvaus požiūrio į atvykėlius faktorius: maži atlyginimai, žemos karjeros perspektyvos ir prastos darbo sąlygos. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad politinės tendencijos tiesiog atspindi ekonomines: jaunimui išvykstant ir pasiliekant vyresniojo amžiaus piliečiams, elektoratas konservatyvėja, tuo pačiu ir antiimigracinės nuotaikos auga.
Latvių demografas taip pat pareiškė, kad emigracija dabar yra giliai įsišaknijusi latvių kultūroje. „Tai šių laikų normalumas. Prieš dešimt metų tai vis dar buvo egzotinis sprendimas, tačiau dabar 90 proc. latvių turi draugų ar artimųjų užsienyje“, – aiškino jis.
Latvijos atstovai: persilaužti įmanoma
Latvių politikai „Bloomberg“ nupasakojo visiškai kitą paveikslą, negu JT demografijos kreivės. „2022-aisiais emigracijos srautai ženkliai sumažės, nes vidutinis atlyginimas Latvijoje pasieks minimalią tokių šalių, kaip Airija, Vokietija ar Didžioji Britanija lygį“, – pareiškė Dace Zile, Latvijos ekonomikos ministerijos analitikos skyriaus vadovė.
Vidutinis mėnesinis atlygis Latvijoje praėjusiais metais siekė 1013 eurų, o D. Zile išvardintose šalyse minimalus užmokestis siekia daugiau nei dvigubai didesnę sumą. V. Dombrovskis pažymėjo, kad 2030-aisiais gali vargiai likti vienas privataus sektoriaus darbuotojas vienam pensininkui. Tačiau ekspertas tikina, kad išsisukti iš niūraus ekonominių problemų rato būtų galima jeigu pavyktų pasiekti bent 5 proc. ekonomikos augimą bent trims metams paeiliui. 2017-ais Latvijos ekonomika augo apie 4,5 proc.
„Norint sustabdyti emigraciją, reikia ekonomikos augimo, tačiau norint pasiekti ekonomikos augimą, reikia paaiškinti užsienio investuotojams, kas bus daroma su mažėjančia populiacija“, – pasakojo jis leidiniui.
