rytų europoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo. „Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Lietuva mato Singapūrą kaip patikimą tarpininką žengiant į Pietryčių Azijos rinkas, sako šioje šalyje su verslo atstovais pirmadienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   Kaip pranešė ministerija, šio darbo vizito tikslas – gilinti politinį dialogą, plėtoti dvišalius ryšius, ypač ekonominius, su viena svarbiausių partnerių Azijoje.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau). „Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui. „Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui.

NATO plėtra į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas, sekmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė.

Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, sako pirmojo užsienio vizito į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), reaguodama į Maskvos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl Aljanso plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje. „Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Lietuvą sekmadienį atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Tai bus pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei. Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiks su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui. Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst.

FIFA ir vietos organizacinis komitetas pristatė baldų gamintoją „Dominari“ kaip pirmąjį nacionalinį 2021 metų FIFA pasaulio salės futbolo čempionato Lietuvoje rėmėją. Nuo įkūrimo 2010 metais „Dominari“ išaugo į vieną iš pirmaujančių baldų gamintojų Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. „Dominari“, turinti daugiau nei 2200 darbuotojų Lietuvoje ir maždaug 250 klientų visame pasaulyje, yra įsipareigojusi reklamuoti renginį ir salės futbolą Lietuvos visuomenei.

Baltarusijos kompiuterinių žaidimų milžinė „Wargaming“ Vilniuje įsigijo butų už maždaug 20 milijonų eurų, skelbia „Verslo žinios“. Pranešama, jog balandžio mėnesį Vilniuje savo ofisą atidariusi “Wargaming”, Konstitucijos prospekte esančiame pastate „Tower“ įsigijo net 76 butus. Primename, kad Vidurio ir Rytų Europoje savo struktūrą stipriai išplėtusios „Wargaming“ kompanijos ofisas Vilniuje veiks kaip naujų projektų plėtojimo ir leidybos padalinys.

Kipre besibazuojanti Baltarusijos kompiuterinių žaidimų kompanija „Wargaming“ šiandien atidarė savo ofisą Vilniuje. Pranešime skelbiama, jog Vidurio ir Rytų Europoje savo struktūrą stipriai išplėtusios „Wargaming“ kompanijos ofisas Vilniuje veiks kaip naujų projektų plėtojimo ir leidybos padalinys. Naujasis „Wargaming“ padalinys, kuriame per artimiausius trejus metus planuojama įdarbinti kelis šimtus žmonių ir perkelti kelis specialistus iš Baltarusijos ir kitų šalių, veiks Šnipiškėse.

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino geriau testuoti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), nes nediagnozuotų užsikrėtimo AIDS sukėlėju atvejų daugėja, ypač Rytų Europoje, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje. Ankstyvas užsikrėtimo nustatymas švelnina viruso poveikį pacientui ir užkerta kelią tolesniam plitimui.

Prieš pat Heloviną, spalio 29d. britų televizijos kanalas ITV2 pristato pirmąją siaubo komedijos „Ghost Bus Tours“ (režisierius ir vyr.prodiuseris Benas Wilsonas) seriją, rašoma pranešime spaudai. „Ieškojome Rytų Europoje aktoriaus, kuris galėtų būti ir juokingas ir baisus, meilus ir šiek tiek pašėlęs!“ – įspūdžiais apie vieno pagrindinių personažo Antono paieškas dalinosi filmavimo komanda. Lietuvių aktorius Mindaugas Papinigis kūrėjų lūkesčius ne tik pateisino, bet ir pranoko su kaupu.

Kelionės su vaikais gali būti tikras iššūkis – mažieji keliauninkai greit pavargsta, trumpai domisi vienu objektu ir netrunka įkišti nosių į išmaniuosius telefonus. Ką daryti, kad kelionė teiktų džiaugsmą ir jums, ir vaikams? Gerai apgalvoti kelionės maršrutą ir išsirinkti šaunią vietelę, kurioje neteks nuobodžiauti. Jei išsiruošėte į kelionę su vaiku, laikykitės svarbiausios taisyklės – kuo trumpesni atstumai nuo skirtingų objektų.

Pirmasis birželio savaitgalis žymi ne tik prasidėjusią vasarą, bet ir pirmąją vasarišką šventę – Tėvo dieną. Siūlome išsirinkti sau tinkamą maršrutą ir praleisti dieną su mylimu tėčiu. Medžių lajų takas Anykščiuose Tai vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Takas prasideda netoli Puntuko akmens. Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro ties medžių laja. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja 300 metrų.

Istorinė sukaktis Berlyne. Vokietija ir pasaulis mini trisdešimtąsias Berlyno sienos griūties metines. Tai istorinis įvykis, sujungęs ne tik du – Rytų ir Vakarų – pasaulius, bet ir atvedęs prie Šaltojo karo pabaigos. Siužete išvysite ne tik archyvinius Berlyno sienos griūties kadrus, bet ir tai, kaip miestas šią sukaktį mini šiandien. Lygiai prieš 30 metų pasaulį sudrebino istorinis įvykis – Berlyno sienos griūtis.

Dalis didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos grupės „Maxima grupė“ valdomo Lenkijos tinklo „Stokrotka“ darbuotojų reikalauja didinti atlyginimus. Portalo dziennikwschodni.pl teigimu, „Stokrotkos“ darbuotojų protesto akcijos prasidėjo Liubline, kur įsikūrusi bendrovės centrinė būstinė, ir vėliau išsiplėtė į kitus Lenkijos miestus.

Rudenį orų permainos tampa kaip niekada aktualios, vienas labiausia laukiamų rudens etapų – Bobų vasara. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis jau šiai savaitei turi gerų žinių. „Rudens orai būna kontrastingi, kaip įprasta Lietuvoje, ir štai šių metų ruduo, rugsėjis, irgi yra ne išimtis.

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) rengiasi žengimui į vieną iš didžiųjų pasaulio vertybinių popierių biržų ir svarsto apie Niujorko, Londono, Honkongo akcijų biržas, sako grupės direktorių tarybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.  „Darome paruošiamuosius darbus (...) Neramumai Honkonge truputį jaukia planus.

Nyderlandų mažmeninės prekybos milžinė „Spar International“ Lietuvoje registravo prekės ženklus „Eurospar“ ir „Interspar“, rašo portalas vz.lt. „Spar International“ išsamiau savo planų Lietuvoje kol kas neskelbia, paraiškas Valstybiniam patentų biurui pateikę teisininkai daugiau detalių taip pat nepateikia. „Spar International“ jungia 13,1 tūkst. „Spar“, „Spar Express“, „Eurospar“ ir „Interspar“ parduotuvių 48 šalyse ir kasdien aptarnauja per 13,5 mln. klientų.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina 52 mln. eurų mažmeninės prekybos grupei „Maxima grupė“ – lėšos bus naudojamos investicijoms į „Maximos“ parduotuvių tinklo Baltijos šalyse atnaujinimą ir energetinio efektyvumo didinimą, pranešė bankas ir grupė.

Didžiausia žiniasklaidos grupė Baltijos šalyse „All Media Baltics“ ir „Atende Software“, sutarė dėl daugiašalio bendradarbiavimo kuriant ir plėtojant naujos kartos vaizdo transliacijų internetu platformos paslaugų teikimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pažangi skaitmeninė platforma siūlys plačiausią vietinio ir tarptautinio sporto bei pramogų vaizdo turinio pasirinkimą Baltijos šalyse.

Rusijos Valstybės Dūmoje liepos 11-ąją vyko diskusija ir svarstymas, „kaip užtikrinti strateginį saugumą šalyje“. Jo metu pasigirdo siūlymų ir „griežtai perspėti Europą su JAV“, ir „nevengti smogti prevencinių smūgių“. Rusijos parlamente kalbėjęs akademikas Sergejus Rogovas aiškino, kad netrukus Rusija turės nuspręsti, kaip su Vakarais tartis dėl raketų dislokavimo. „Mūsų vertinimais, jau artimiausiais metais gali prasidėti naujos kartos amerikiečių raketų dislokavimas Rytų Europoje.

 Trečiadienį popiet sutriko feisbuko veikla: vartotojai negalėjo susirašinėti ir dalintis nuotraukomis. Lietuvoje žmonės taip pat patyrė nepatogumų. Dalis vartotojų platformoje downdetector.com skundėsi, kad negali įkelti nuotraukos (apie 40 proc.), dar 35 proc. patyrė sunkumų prisijungdami prie paskyros, likusiems apskritai nepavyko prisijungti.

Rusija ir NATO nuolat kalba apie dialogo būtinybę. Tačiau kol kas tai daugiau tik žodžiai. Iš tiesų abi pusės keičiasi kaltinimais dėl agresyvių veiksmų, kurias vadina atsakomosiomis priemonėmis. NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.

NATO imasi savo pajėgų stiprinimo Lenkijoje ir Baltijos šalyse plano įgyvendinimo. Jo metu regione bus dislokuojami tūkstančiai karių, dalis jų veiks nuolatinio rotavimo principu. Maskvos pozicija čia turėtų būti aiški – dar didesnis karinis dalyvavimas vakarinėje Rusijos dalyje, bei Baltarusijos karinių sistemų stiprinimas. Lenkija jau seniai prašo JAV sukurti nuolatinio amerikiečių dalyvavimo karines bazes jų teritorijoje, tokiu būdu garantuojant gynybą nuo Rusijos agresijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega lenkas Andrzejus Duda trečiadienį ruošiasi paskelbti apie amerikiečių karių kontingentą didinimą Lenkijoje, bet kol kas nežinoma, ar Vašingtonas, nepaisydamas Rusijos protestų, įkurs toje NATO šalyje karinę bazę.

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Birželio penktos dienos absoliutus šilumos rekordas užfiksuotas Kaišiadoryse, kur oras sušilo iki 32,8 laipsnių karščio, ketvirtadienį skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Iki šiol aukščiausia birželio penktos dienos temperatūra buvo užfiksuota daugiau nei prieš šimtą metų – 1905 metais Vilniuje, tai buvo 29,6 laipsniai karščio.

Alkoholio vartojimas pasaulyje per laikotarpį nuo 1990-ųjų iki 2017 metų išaugo dešimtadaliu, rodo tyrimų rezultatai, kuriuos skelbia britų medicinos žurnalas „The Lancet“. Remiantis duomenimis iš 189-ių pasaulio valstybių, alkoholio vartojimas, jį vertinant absoliučiu alkoholiu, per 27 metus padidėjo nuo 5,9 litro iki 6,5 litro kiekvienam 15-99 metų amžiaus gyventojui per metus.

Vilniuje viešinti Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili sako, kad narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekianti jos šalis išlieka ambicinga, bet realistiškai vertina miglotas galimybes artimiausiu metu įstoti į šias organizacijas. Ji pridūrė, kad Gruzija nerodo nuovargio ir tęsia narystei reikalingas reformas. „Sakartvelas nėra pavargęs nei siekiant narystės ES, nei NATO.

Lietuvoje kuriasi Nyderlandų įmonė „Otto Work Force“, teikianti įdarbinimo paslaugas Vakarų, Centrinėje ir Rytų Europoje. Registrų centro duomenimis, bendrovė įsteigta sausio 31 dieną, jai vadovauja verslininkas Franciscusas van Goolas. „Otto Work Force“ teigia padedanti darbuotojams laikinai įsidarbinti užsienyje ir savo šalyse.

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė šimtus puslapių ir paskyrų, kurias slapta kontroliavo Rusijos propagandos kanalo „Sputnik“ darbuotojai. Ištrinti puslapiai ir paskyros prisistatydavo kaip nepriklausomi, tačiau sulaukę auditorijos dėmesio siekdavo skleisti tam tikras žinias, kai kurios iš jų buvo nukreiptos prieš NATO. Kai kurie iš pašalintų puslapių veikė lietuvių kalba.

Sekmadienio rytais TV3 žiūrovai neišėję iš namų gali keliauti po Lietuvą. Laidų cikle „Aplink Lietuvą. Miestai“ pasakojama apie dešimt Lietuvos miestų. Garsiausi šalies keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kartu su Turizmo departamentu šį kartą lankysis Anykščiuose. Keliautojai nepraleis progos aplankyti Puntuko akmenį – vieną iš dviejų didžiausių Lietuvos akmenų. Taip pat išbandys ir nuotaikingas pramogas vasaros rogučių trasoje. Sužvarbę keliautojai vyks ragauti.

„Daily Beast“: „Užsikrėtus galima nebesivarginti trinti duomenų – tiesiog meskite kompiuterį pro langą“

Europoje artėja metas, kuomet įvyks iškart daugelio aukščiausias pareigas užimančių valdininkų pasikeitimai. Dar niekada anksčiau nebuvo tiek daug atsilaisvinančių vadovų pozicijų – kaip ir niekada dar nebuvo toks komplikuotas jų pasirinkimas. Viena iš kandidačių į kažkurį iš šių postų yra laikoma dabartinė, antrąją kadenciją jau baigianti, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

JAV karinės oro pajėgos vykdo aviacijos mokymus su savo sąjungininkais Europoje, atnaujina bazes ir išbando staigaus dislokavimo oro uostų galimybes. Būtent amerikiečiai itin daug prisideda prie kuriamo gynybos skydo nuo Rusijos grėsmės kūrimo.

Rusija ateinantį mėnesį surengs didžiausias karines pratybas nuo 9-o dešimtmečio – jose dalyvaus apie 300 tūkst. karių ir tūkstantis orlaivių, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Šalies rytuose vyksiančios pratybos „Vostok 2018“ vyks rugsėjo 11-15 dienomis. Jos dalyvaus Kinija ir Mongolija.

Maskva paskyrė JAV veiksmo filmų aktorių Steveną Seagalą savo ypatinguoju pasiuntiniu ir pavedė jam rūpintis bendradarbiavimu su JAV humanitarinėje srityje, šeštadienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Stevenas Seagalas buvo paskirtas ypatinguoju Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasiuntiniu Rusijos ir Amerikos humanitariniams ryšiams“, – savo svetainėje paskelbė Rusijos URM.

Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino 2019 finansinių metų gynybos biudžetą, siekiantį 717 mlrd. JAV dolerių, informuoja politinis savaitraštis „Washington Examiner“. Dabar biudžeto projektas bus perduotas pasirašyti prezidentui Donaldui Trumpui ir tada įgaus įstatymo galią.

NATO imasi konkrečių veiksmų grėsmių, įskaitant ir Rusijos, atgrasymui. Aljanso viršūnių susitikime Briuselyje planuojamas patvirtintas naujas „keturių po trisdešimt“ planas, įgalinsiantis sąjungininkes greičiau reaguoti į galimą karinę agresiją. Baltijos šalių regiono saugumo ir gynybos problema išlieka vienu iš svarbiausių ir sudėtingiausių NATO šalių vadovų susitikimų klausimu.

Šiandien vakare Vilniaus oro uoste buvo atidaryta naujojo kelionių organizatoriaus Lietuvoje ITAKA pirmojo skrydžio kryptis į Kretą. Lėktuvo keleiviai buvo lepinami įvairiomis pramogomis: vakaro vedėju tapęs magas Mantas Wizard stebino magiškais pasirodymais bei užburiančia nuotaika. Lietuvos graikų draugijos šokėjai kūrė nepakartojamą, autentiškumu kvėpuojančią nuotaiką. Tautiniais rūbais pasipuošę artistai leido pasijusti it tikram graikiškam vakarėlyje.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos daugelį metų užsitęsusios populiacijos problemos praėjusią savaitę patraukė ne tik Jungtinių Tautų, tačiau ir didžiųjų žiniasklaidos priemonių dėmesį. „Bloomberg“ Leonido Ragozino aprašyta „Baltijos šalyse tiksinti Europos depopuliacijos bomba“ perspėja apie susidariusią sudėtingą šių šalių demografinę situaciją.

Kuomet naujasis Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe, pasisakydamas konferencijoje Maskvoje šį mėnesį pareiškė, kad „Kinijos pusė čia tam, kad leistų amerikiečiams žinoti apie glaudžius Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų ryšius, ypač dabartinėje situacijoje.

Lietuvą ir Rumuniją sieja tvirta partnerystė ir bendra ateities vizija, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Šįmet valstybių atkūrimo šimtmečius švenčiančias Lietuvą ir Rumuniją sieja tvirta partnerystė, bendros vertybės ir ateities vizija. Lietuva suinteresuota toliau gilinti bendradarbiavimą su Rumunija bei drauge siekti bendrų tikslų: saugumo ir gerovės Europoje bei jos kaimynystėje“, – lankydamasis Bukarešte pareiškė L. Linkevičius.

Vidurio ir Rytų Europos mažų kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ penktadienį atidarė pirmąją parduotuvę Latvijoje - sostinėje Rygoje. „Pepco“ veiklai Vidurio ir Rytų Europoje vadovaujantis Marcinas Stanko sakė, jog į pirmąją parduotuvę Latvijoje investuota 135 tūkst. eurų - gerokai mažiau įprastinių maždaug 500 tūkst. eurų dydžio investicijų naujai parduotuvei, nes ji įkurta veikiančio „Mežciems“ prekybos centro patalpose.