„Mane nustebino argumentai, kad Salomėja Nėris nieko bendra su Vilniumi neturi ir kad paminklas yra ideologinis. Tokie argumentai tikrai labai nevykę. Visi paminklai yra grindžiami tam tikromis idėjomis. Paminklas karaliui Mindaugui, Vincui Kudirkai irgi grįsti Lietuvos valstybės ideologija, įprasmina ją“, – Eltai teigė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.
Jis taip pat atmetė ir desovietizacijos komisijos išsakytą argumentą, kad S. Nėris nebuvo susijusi su Vilniumi.
„Sostinėje tauta stato paminklus tiems žmonėms, kurie jai atrodo svarbūs. Lygiai taip pat Kristijonas Donelaitis niekada nebuvo Vilniuje, galime prikišti, kad Vincas Kudirka su Vilniumi nesusijęs. Tai perkelkime ir Kudirką, ir Donelaitį į muziejų“, – akcentavo D. Kuolys.
Tuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė stebėjosi, kodėl desovietizacijos komisijos nariai neatsižvelgė į instituto darbuotojos rašytą ekspertinį vertinimą.
„Kadangi tai yra rimtas meno kūrinys, tai tas sprendimas tikrai yra blogas. Reaguojame blogai, nėra atsižvelgiama net į aukščiausią kvalifikaciją turinčių literatūrologų išvadas“, – Eltai teigė A. Martišiūtė-Linatienė.
„Skulptūra buvo kurta atvirai erdvei. Dar klausimas, ar ji bus archyvuose, ar bus eksponuojamas. Tai yra labai talentinga poetė ir kaip poetė ji tikrai gali būti atviroje erdvėje“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
„Man S. Nėries poezija labai patinka. Visgi, nežiūrint į literatūros mokslininkų nuomones, kad Vilnius jai buvo labai svarbus, nusprendėme, kad poetė sąsajų su Vilniumi visai neturėjo ir šis paminklas yra ideologinis. Įvertinus jo meninę vertę jis turėtų būti perkeltas į muziejų“, – akcentavo V. Karčiauskas.