paminklas

Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries paminklo vyko bado akcija prieš poetei skirto paminklo nuėmimą. Dar šiais metais Gyventojų genocido ir rezistencijos centras kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kad ši S. Nėries skulptūrą pašalintų, neva paminklas skleidžia sovietinę ideologiją. Badaujantis vyras įsitikinęs, kad taip miesto valdžia naikina kultūrą ir istoriją. Mat dar neseniai S. Nėris buvo įtraukta į iškiliausių Lietuvos asmenybių sąrašą, o dabar jos talentas yra menkinamas.

Ant 25-erių merginos kapo pastatytas neįprastas paminklas ir traukia praeivių žingsnius, ir šokiruoja – išvydę 30 metrų aukščio paminklą daugelis nesupranta tokio meno. Kai ateina laikas priimti sprendimą, kaip apipavidalinti brangaus žmogaus amžinojo poilsio vietą, vieni renkasi daryti kapavietę kuo lengviau prižiūrimą, kiti visgi nori išsiskirti.

Desovietizacijos komisija galop paskelbė verdiktą dėl atminimo ženklų pulkininkui Kaziui Škirpai. Komisija rekomenduoja susilaikyti nuo naujų atminimo lentų įrengimo, nes esą trūksta istorinių tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų karininko indėlį Lietuvoje kursčius antisemitizmą. Visgi dalis istorikų griežtesni – politinė K. Škirpos atsakomybė už žydų žudynes esą akivaizdi. Matydami vien antisovietinę karininko veiklą, jo palaikytojai esą užsimerkia prieš draugystę su naciais.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė antradienį apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei. Vadinamoji Desovietizacijos komisija nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Vilniuje rekomendavo rugpjūčio pradžioje, o vėliau tą numatantį sprendimą priėmė centro vadovas Arūnas Bubnys.

Zarasų rajone rasti juodais dažais apgadinti du paminklai holokausto aukoms atminti.  Kaip pranešė Policijos departamentas, Krakynės miške apipašyti paminklai pastebėti pirmadienį, apie 9.15 valandą. „Šie paminklai yra skirti holokausto aukoms atminti“, – BNS sakė Utenos apskrities policijos atstovė Violeta Ginaitienė. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Prieš beveik 20 metų Šiaulių Prisikėlimo aikštėje nusprendus pastatyti paminklą Tautos laisvei, miesto meras abejoja, ar jo iš viso reikia. Vis dėl to paminklo statytojo konkursas paskelbtas antrą kartą. Šiaulių mero Artūro Visocko teigimu, Šiauliuose jau yra vienas obeliskas, todėl neaišku, ar mieste reikėtų dar vieno. „Jei filosofiškai, vertinčiau taip – mes vargstame vargo vakarienę šitoje vietoje ir tarsi pati vieta atmeta šitą kūrinį“, – BNS sakė meras.

Šią savaitę desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi,a yra per menki.  „Mane nustebino argumentai, kad Salomėja Nėris nieko bendra su Vilniumi neturi ir kad paminklas yra ideologinis. Tokie argumentai tikrai labai nevykę.

Dėl kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos diskutuoti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija šį klausimą perkėlė į ketvirtadienį. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyje pritrūko laiko diskusijoms dėl K. Škirpos. Visgi, desovietizacijos komisija priėmė išvadas dėl sovietų kariams skirtų paminklų šalinimo bei Salomėjos Nėries paminklo sostinėje perkėlimo į muziejų.

Tęsiantis diskusijoms dėl kontroversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos, Prezidentūra nurodo, jog dėl šios asmenybės įamžinimo turi pasisakyti ekspertai. ELTA pasiteiravo prezidento Gitano Nausėdos komandos, koks yra šalies vadovo požiūris dėl K. Škirpos įamžinimo ir ar jam skirta atminimo lenta sostinėje turėjo būti nukabinta.

Šeštadienio rytą Skuode ant paminklo žydams nupieštas nacistinis svastikos simbolis. Kaip sekmadienį pranešė Policijos departamentas, apie 8.40 val. Kretingos gatvėje, Žydų žudynių ir užkasimo vietoje, ant memorialinio paminklo, pastebėtas aerozoliniais dažai nupieštas svastikos ženklas. Surinkta medžiaga dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad sekmadienį numontuota nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. „Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Aukščiausiojo teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentos. Generolo atminimo stojo ginti grupelė aktyvistų. „Kol nematysime dokumento, tikrai niekur nesitrauksime“, – policijos pareigūnams aiškino prie lentos susėdę aktyvistai.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai. „Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi desovietizacijos komisija rekomendavo pakeisti kelias dešimtis su totalitariniais režimais siejamų gatvių pavadinimų Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Jurbarke, Telšiuose, Akmenėje, Širvintose ir Radviliškyje, taip pat nukelti paminklą rusų kariui Turmante. Komisija siūlo keisti Tarybų, sovietinio funkcionieriaus Romano Žebenkos, Lietuvos komunistų veikėjo Kazio Macevičiaus, rašytojų Liudo Giros, Petro Cvirkos, Juliaus Janonio vardo gatvių pavadinimus.

Prieš trejus metus Vilniuje nukeltam rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos paminklui teisinė apsauga netaikyta pagrįstai, šią savaitę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Rašytojo vaikaitis Aidas Pivoriūnas teigia rankų nenuleisiantis – jis ruošiasi kreiptis į teismus užsienyje. „Visų lietuviškų teismų epopėja buvo tam, kad galėčiau žengti jau ne lietuviškų teismų keliu. Neperėjus Grįžulo ratų Lietuvoje, negali kreiptis į rimtesnius teismus.

Vilniaus kapinėse išaiškintas beveik trejus metus trukęs detektyvas – rasta vieta, kur palaidota pirmoji Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Jos atminimui pastatytas bei atidengtas 700 kilogramų sveriantis sarkofago formos paminklas, kuris ir pažymi ilgai ieškotą mokslininkės amžinojo poilsio vietą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė pasakoja neįtikėtiną kapavietės atradimo istoriją.

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vietą aptiko muziejaus Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovai.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. Šią laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė. Po tarybos sprendimo savivaldybė skelbs oficialų konkursą dėl paminklo statymo. Specialiai suburta komisija vėliau vertins paminklo projektinius pasiūlymus ir priims galutinius sprendimus.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba balsuos dėl iniciatyvos statyti paminklą buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. „Antradienio posėdyje vienas iš svarstomų klausimų bus būtent apie šios iniciatyvos įgyvendinimą. Tarybos nariams pritarus, siūloma idėja pereis į kitą stadiją – bus rengiamas konkursas“, – Eltai perduotame komentare teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vilniuje – aistros dėl vieno žymiausių sostinės paminklų daktarui Aiskaudai, kurį miesto valdžia apkrovė šiukšlių konteineriais. Taip skulptūra stovėjo beveik savaitę, kol neapsikentę miestiečiai nesukėlė pasipiktinimo bangos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Prie sostinėje esančio žymaus tarpukario Vilniaus gydytojo Šabado, daktaro Aiskaudos prototipo, paminklo vaizdas nedžiugina – jį supa spalvoti šiukšlių konteineriai.

Po to, kai Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis inicijavo paminklo statymą buvusiam Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, užvirė karštos diskusijos. Istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad miesto savivaldai reiktų išklausyti Kauno gyventojų nuomonės bei apsvarstyti šį siūlymą nesileidžiant į perteklines emocijas.

Širvintų Jaunimo sode ketvirtadienį atidengta poetui Justinui Marcinkevičiui atminti skirta skulptūra „Skaitanti mergaitė“. Į renginį susirinko keli šimtai žmonių, savivaldybės politikai, Seimo nariai, prezidentas Gitanas Nausėda, meno, kultūros atstovai. Skulptūra Jaunimo sode iškilo vos už keliolikos metrų nuo rotondos, ant kurios užrašyti J. Marcinkevičiaus žodžiai: „Meilė – tai du sujungti delnai.

Dažais Merkinėje partizano Adolfo Ramanausko–Vanago paminklą apipylęs vienas įtariamųjų apklaustas Lietuvoje, jam skirtas suėmimas trims mėnesiams. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kitas įtariamasis apklausiamas Latvijoje. „Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir skyrė šiam įtariamajam suėmimą trims mėnesiams“, – nurodo prokuratūra.

Naujo namo savininkas nori pašalinti iš savo sklypo paminklą, skirtą per avariją žuvusiam išgėrusiam paaugliui, tačiau nerimauja, kad dėl to bus pasmerktas. Naujas namo savininkas persikėlė į keistą kaimo namą, tikėdamasis pradėti viską iš naujo. Prieš tai jis patyrė traumą, todėl tai buvo puiki proga ją pamiršti.

Kaunas užsimojo pastatyti dar vieną paminklą. Šį kartą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Paminklą gavo dovanų iš mecenato. Tiesa, didžiulei skulptūrai su pjedestalu parinko netikėtą vietą Ramybės parke – buvusiose senosiose kapinėse. Gyventojai pyksta ir tvirtina, kad vieta visiškai netinkama, o ir pats kunigaikštis su Kaunu mažai susijęs.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusnės miestelyje užfiksuota, kaip raudonas ir mėlynais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams.  Apie raudonos ir mėlynos spalvos dažais angliškais ir lietuviškais žodžiais aprašinėtą paminklą pranešta pirmadienio rytą, 8.15 val., informavo Tauragės apskrities policija. Šis paminklas stovi Rusnės miestelyje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios.

Rusnės miestelyje spalvotais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams. Tauragės apskrities policija informuoja, kad pirmadienio rytą, 8.15 val., prie evangelikų liuteronų bažnyčios išniekintas paminklas, jis aprašinėtas raudonos ir mėlynos spalvos dažais. Įtariamieji dėl šio įvykio kol kas nenustatyti. Už paminklo niokojimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. Ji pažymi, kad klausimą pernai nagrinėjusi jos vadovaujama komisija nepritarė paminklo statyboms ir apie tai projekto iniciatorius informavo raštu.

Druskininkuose sovietinės armijos karių kapinėse balta spalva išteptas paminklas.    Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 9 val. 30 min. pastebėta, kad V. Kudirkos gatvėje esančiose antrojo pasaulinio karo sovietų armijos karių kapinėse išteptas paminklas.   Ant jo buvo užpilta neaiškios kilmės baltos spalvos medžiagos.  Pradėtas tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Antradienio naktį Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams atstatytas, policija toliau vykdo tyrimą dėl memorialinės vietos išniekinimo. „Paminklą jau antradienį atstatė savivaldybės Paslaugų ūkio specialistai“, – teigiama Eltai perduotame Druskininkų savivaldybės komentare. Pažymima, jog paminklas patenka į gretimoje sankryžoje bei ant šalia esančių privačių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų lauką. Pasak savivaldybės, panašių įvykių Druskininkų savivaldybėje nėra buvę.

Vieno kaimo kryžkelėje Plungės rajone pėsčiuosius ir vairuotojus pasitinka ant stulpo tupintis milžiniškas velnias. Jo kūrėjas sako, kad taip norėjo įprasminti prakeikta vadinamą sankryžą, kurioje nuolat įvyksta nelaimės. O dvasininkai įsitikinę – šėtono simbolis bėdų pritrauks tik dar daugiau. Atvykusius į Glaudžių kaimą Plungės rajone pasitinka velnias. Jį pagamino ir ant stulpo patupdė vietos gyventojas, kalvis Artūras. Šėtoną amatininkas kūrė po darbo vakarais Norvegijoje.

Prorusiškai nusiteikusių vandalų išpuolis Merkinėje – jau antrą kartą per pusmetį išniekintas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip paryčiais po kauke veidą slepiantis vyras apipila paminklą raudonais dažais, o juodais ant paminklinės lentos išpurškia svastiką. Seimas dar prieš šešerius metus priimta deklaracija pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Merkinėje pirmadienį raudonais dažais aplietas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas. „Ką tik gavome pranešimą, šiuo metu į įvykio vietą vyksta pareigūnai aiškintis aplinkybių ir tik vėliau turėsime daugiau informacijos“, – Eltai teigė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VRK) atstovė Kristina Janulevičienė. Policijos atstovė patvirtino, kad tai jau antras toks incidentas nuo tada, kai paminklas buvo pastatytas.

Kaune atidengta dar viena skulptūra – ji skirta lietuviškai raidei „ė“. i lietuvių abėcėlės raidė ypatinga, nes iš 32-iejų raidžių vienintelės „ė“ atitikmens nėra jokioje kitoje pasaulio kalboje. „Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui.

Nors ir vertinamas dviprasmiškai, Kaune pastatytas paminklas Lietuvos policijai. Beveik 8 metrų obelisko sukūrimą ir statybą parėmė Kauno savivaldybė, iš miestiečių biudžeto tam atriekusi penktadalį milijono eurų. Dalis miestiečių sako, kad tai pinigų švaistymas. Policijos veteranai tarė, Kauno valdžia padarė – Laisvės alėjos pradžioje jau oficialiai atidengtas paminklas Lietuvos policijai. Į dangų stiebiasi granitinis obeliskas.

„Kone tris dešimtmečius prie mokyklos stovėjo gyventojų lėšomis pastatytas paminklas mokytojams. Jis skirtas ir nuo sovietų nukentėjusiems, sušaudytiems ir čia mokytojavusiems gyviems pedagogams. Paminklas buvo šviesos žiburėlis kaime, tačiau vieną dieną paslaptingai dingo, iškvietėme policiją, kad užfiksuotų faktą“, – pasakojo Prienų rajono, Žiūronių kaimo gyventoja Daivutė Brazaitienė. Į AlytusPlius.

Trakų rajone, prie Grendavės-Onuškio kelio, penktadienį bus atidengtas paminklas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui ir jo vadovaujamam būriui. Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė. Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

Senąsias Šiaulių kapines gaubia istorija, kurią išgirdus kūnu nubėga šiurpai – sklando gandai, kad čia galima aptikti išskirtinį ir neįprastą vampyrės kapą. Socialiniuose tinkluose cemety.lt pasidalino istorija apie senosiose Šiaulių kapinėse esantį išskirtinį kpą.

Daug policininkų ir specialiojo kovos su terorizmu padalinio pareigūnų šeštadienį blokavo didelę aikštę Varšuvoje, kur kažkoks vyras užlipo ant paminklo ir pagrasino susisprogdinti, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Incidentas vyksta Pilsudskio aikštėje, kur yra memorialas velioniui prezidentui Lechui Kaczynskiui ir dešimtims kitų 2010 metų lėktuvo katastrofos netoli Smolensko Rusijoje aukų. Įtariamojo ketinimai neaiškūs, taip pat nežinoma, ar jis tikrai turi sprogmenų.

Visuomenėje nėra aiškios pozicijos dėl paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui statybos Vilniuje, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis – 36 proc. – apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Vilniuje reikėtų pastatyti paminklą šiam poetui, ir beveik toks pats respondentų skaičius – 33 proc. – tokio paminklo statybai nei pritaria, nei nepritaria, mano, kad šį klausimą geriau palikti spręsti ateities kartoms.

Mirusiai jaunai merginai pastatytas antkapis nustebino ne vieną, prie jo sustoja visi, einantys pro šalį. Jis išsiskiria savo forma ir vaizdu – mirusiosios artimieji jai pastatė 1,5 metro aukščio jos mėgstamiausio „iPhone“ telefono modelio formos antkapį.  Gedintieji atėjo pasižiūrėti į keistą antkapį, pastatytą vos 25 metų mirusiai merginai.

Rašytojų sąjungos valdyba gali svarstyti pasiūlymus dėl poeto Justino Marcinkevičiaus statymo kituose miestuose, ne Vilniuje, bet tai – tik viena iš idėjų, sako įstaigos pirmininkė Birutė Augustinienė. „Kaip žinote, į mus kreipėsi Druskininkų meras, kreipėsi Širvintų merė, Kretinga galvoja apie paminklą Justinui Marcinkevičiui.

Visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam paminklui, kuriuo būtų įamžintas poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius. Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nepritariantis iniciatyvai sostinės skvere pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui, argumentuodamas, kad kuriant miesto viešąsias erdves reikia pagalvoti ir apie ateities kartas. „Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Rusijoje nežinomi vandalai nugriovė paminklą per Stalino terorą ištremtiems lietuviams ir lenkams. Juo prieš septynerius metus sunykusią Galiašoro tremtinių gyvenvietę buvo įamžinę tremtinių artimieji ir tragiškų istorinių įvykių liudininkai. Paminklas per Stalino represijas ištremtiems lietuviams ir lenkams Rusijos Permės krašte. Atminimo kūrinį neseniai nugriovė nežinomi piktavaliai.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Merkinės centre dažais aplietas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas dažais tikriausiai buvo aplietas naktį, nes dar sekmadienio vakarą apie 23 val. jis buvo švarus. „Nėra žinoma, kas apliejo, įvykis, matyt, yra įvykęs naktį, nes dar 11 val. vakaro buvo liudininkas, kad praėjo paminklą ir jis nebuvo suniokotas, dažais aplietas“, – BNS pirmadienio rytą sakė A. Kašėta.

Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo ketvirtadienį pradedami laikino paviljono „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ įrengimo darbai, jis  bus atidarytas kitą savaitę, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.  Paviljonas skirtas naujausiam Lietuvos nacionalinio muziejaus projektui „Vilnius prieš 200 metų“.  „Šį kartą pasirinkome išeiti už muziejus ribų ir sutikti lankytojus vienoje iš viešųjų miestų erdvių.