Štai visai neseniai Lietuvos pilietybė buvo suteikta Holivudo žvaigždei, išeivijos lietuvei Rūtai Lee. Tačiau kol kas Lietuvos pilietybė negali būti suteikiama tiems, kurie Lietuvą paliko po nepriklausomybės atkūrimo ir priėmė kitos šalies pilietybę. Nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos emigravo šimtai tūkstančių žmonių.
Ir nors balsavimas čia pat, aiškėja, kad dalis lietuvių iki šiol gerai nesuvokia, kam Lietuvos pilietybė būtų suteikiama. Tuo stebisi net Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Esą net jiems bičiuliams-lietuviams tenka aiškinti, kad referendumas vartų į lietuvio pasą užsieniečiams Lietuvoje neatvers.
Sužibo viltis, bet trumpam
Savo kulinarijos studijoje besidarbuojantis virtuvės šefas iš Italijos – Gian Luca Demarco Lietuvoje gyvena jau 11 metų. Čia sukūrė šeimą, augina tris vaikus. Vyras stebisi, kad referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, esant jau ant nosies, retas lietuvis žino, už ką teks balsuoti. Vos paskelbus apie būsimą balsavimą, ne vienas jo pažįstamas atėjęs pas žinomą virtuvės šefą be reikalo džiaugėsi, kad galbūt pagaliau ir jam nusišypsos sėkmė gauti lietuvišką pilietybę.
„Kai pirmą kartą pasakė, aš galvojau visai nieko, galėsiu turėti dvigubą pilietybę, po to ėjau įsigilinti ir tuo momentu sakiau, nu, chebra, jūs man regis nesupratote arba nepasiskaitote ar tiesiog nesidomit, bet šita dviguba pilietybė yra ne visiems", – kalbėjo virtuvės šefas Gian Luca Demarco.
Gian Luca sako, dabar jam tenka kolegoms aiškinti, kad balsuoti teks ne dėl dvigubos pilietybės visiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Referendumas aiškiai klausia: ar pritariate, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgyja kitos europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Užsieniečiams, gyvenantiems kad ir ilgus metus Lietuvoje, gauti teisę vadintis lietuviais niekas nesiūlo.
„Aš kol kas lietuviškos pilietybės nenusipelniau ir aš jos nenoriu. Lietuviška pilietybė yra kaip tokia svajonė, kur yra gerai ją turėti, bet nemanau, kad kada nors išsipildys“, – toliau tęsė šefas.
Ką reiškia balsavimas dažnam neaišku
Ne vienas gatvėje kalbintas vilnietis pripažįsta pasigendantis informacijos, kas bus sprendžiama, dar neapsisprendė už ką balsuos arba referendumo atžvilgiu jaučiasi apskritai abejingai.
„Taip, informacijos iš tikrųjų nėra pakankamai. Aš labai negirdžiu, kad aplink apie tai būtų diskutuojama, kalbama“, – tikino pilietis.
„Žinoma, kad eisiu balsuoti, reikia eiti balsuoti. O kaip balsuoti – dar, tiesą sakant, neapsisprendžiau“, – aiškino kitas.
Užsienyje gyvenantys lietuviai yra labai susidomėję pilietybės išsaugojimo klausimu, sako Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Vidos Bandis. Skaičiuojama, kad balsuoti jau užsiregistravo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių nei per praėjusius Seimo rinkimus:
„Pilietybė ir tik pilietybė gali palaikyti tamprų ir kokybišką ryšį tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir užsienyje gyvenančių lietuvių, jie tą labai aiškiai pareiškė, kad joks kitas dokumentas, joks kitas popieriukas ar dainų šventės. Žinoma, einam dainuojam, šokam, kartu džiaugiamės, bet kito tokio tampraus ryšio nėra kaip pilietybė.“
Aktyviausi Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose bei Airijoje gyvenantys mūsų šalies piliečiai, tačiau reiškiasi gyvenantys ir kituose kraštuose.
„Tikrai, aš net pamačiau, kraštų, kur nežinojau, kad lietuvių yra, bet užsiregistravę yra tikrai. Labai susidomėjimas yra didelis tikimės, kad ir aktyvumas bus didelis“, – kalbėjo V. Bandis.
Nors aktyvumas tarp pasaulio lietuvių kaip niekad didelis, per 42 000 užsiregistravusių balsuoti tėra nedidelė dalis iš maždaug 300 000 užsienyje gyvenančių lietuvių. Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, tai puikiai iliustruoja, kodėl šį referendumą daugelis vertina skeptiškai:
„Jeigu žmonės pritartų jog reikia išsaugoti dvigubą pilietybę, tai yra leisti Lietuvos piliečiams turėti ir kitos valstybės pilietybę – tai kartu žmonės balsuos už tai, kad šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie gyvens nuolat užsienyje, kurie turės kitų valstybių pilietybes, bus davę pasižadėjimų, lojalumo ir kitas priesaikas kitoms valstybėms – jie galės mums rinkti valdžią.“
Kadangi baimintasi, kad apsispręsti per referendumą gali sutrukdyti mažas rinkėjų aktyvumas, anksčiau referendumą norėta rengti dviem etapais – kartu su prezidento rinkimais – gegužės 12 ir 26 dienomis, tačiau tam paprieštaravo Konstitucinis teismas.
Tad jau gegužės 12-ąją atėjus rinkti prezidentą, bus raginama pasisakyti ir dėl dar dviejų klausimų – dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Prezidento rinkimams besiruošiantis premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvai labai svarbus.
O štai opozicija turi priekaištų ir teigia, kad kol yra tikimybė, jog referendumas Konstitucinio teismo vėliau galėtų būti paskelbtas negaliojančiu, tol esą vertėtų palūkėti.
