vytautas sinkevičius

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vytautas sinkevičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „vytautas sinkevičius“.

Žalimas kritikuoja sprendimą dėl Drobiazko: taip nukreipiamas dėmesys nuo svarbesnių problemų

Prezidento sprendimas atimti pilietybę iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko kelia ir teisinio pagrįstumo, ir net paprasčiausios logikos klausimų. Problemą TV3 laidoje „Dienos komentaras“ gvildena VDU Teisės fakulteto vadovas Dainius Žalimas. Sakėte, kad prezidento sprendimas atimti Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko yra populistinis.

Dalia 2024: pasakė, kodėl žmonės laukia Grybauskaitės sugrįžimo

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Tapinas apie Matijošaitį: „Šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas“

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Kaip turėtų elgtis esami ir buvę tarybų nariai? BALSAVIMAS

Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę. Panašu, kad situacija veda, jei ne prie išankstinių Seimo rinkimų, tai prie naujos vyriausybės. Lėšų grobstymo schema Kaune kelia klausimų dėl grėsmės konstitucinei santvarkai.

Be apdovanojimų, bet su pilietybe? Ekspertas atsakė, ar Drobiazko išlaikys Lietuvos pilietybę

Mykolo Romerio profesorius, teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius teigia, kad nėra pagrindo, kad Rusijos finansuojamose renginiuose šokusi Margarita Drobiazko netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ekspertai: Rusija bando atšaukti sutartį, kuri neatšaukiama, pasirašytą valstybės, kurios nėra

Rusijai pareiškus, kad ji nori atšaukti prieš daugiau nei trisdešimt metų pasirašytą sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės, teisės ekspertai ir istorikai patikino, kad norų – neužtenka. Sutartis, kuri yra pasirašyta su Lietuva, yra paprasčiausiai neatšaukiama, o istorijos atgal atsukti ir atgaivinti Sovietų Sąjungą taip pat negalima.

Dramatiškas svarbiausio Lietuvos įstatymo gimimas: įžeistas Vytautas Landsbergis ir lemtingas monetos metimas

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Vienas Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius paaiškino, kodėl Lietuvos prezidento rankose – ne visa galia

Praėjo jau trisdešimt metų nuo to, kai nepriklausomoje Lietuvoje įsigaliojo naujas ir nuo to laiko labai mažai kitęs įstatymas – Konstitucija. Vienas jo kūrėjų – profesorius Vytautas Sinkevičius puikiai prisimena aukščiausio šalies įstatymo gimimą ir jį lydėjusias intrigas. Pavyzdžiui, tai, kad drastiškai išsiskyrus deputatų nuomonėms, teko kurti du Konstitucijų projektus, bei tai, kodėl galiausiai apsispręsta, kad Lietuvos prezidentas nebus visų galių turėtojas.

Įvertino, ar Lietuvai dar reikia Stambulo konvencijos: planuojama sukti kitu keliu

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Įvertino skandalingą Vėgėlės kalbą apie COVID-19: politinis pareiškimas ir dezinformacija

Ignas Vėgėlė Birštone visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą: pavadino jį prievartos mechanizmu, Pasaulio sveikatos organizaciją pakrikštijo Lietuvą kontroliuojančia tarptautine ministerija, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Vėgėles kolegos, teisės specialistai aiškina, kad tokie sakiniai labiau primena ne advokato, o politiko kalbą: dalis teiginių ne iki galo pagrįsti.
REKLAMA
REKLAMA

Perspėja dėl naujų ribojimų: didžiausia rizika – didėjanti socialinė atskirtis, o to pasekmės labai liūdnos

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus nuo koronaviruso imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti tarpmiestiniu transportu, gauti ligos išmoką ar dirbti. Valdžia sako, kad negalima suvaržyti nuo viruso apsisaugojusių žmonių gyvenimo, ribojimų kritikai atšauna – tai žmonių segregacija.

Visų nepasiskiepijusių nuo darbo nenušalins – išimtis būtų taikoma Seimo nariams

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

DIENOS PJŪVIS. Artėja „nepasiskiepijusių karantinas“: ar visuomenės pyktis dėl naujų ribojimų pagrįstas?

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti viešuoju transportu ar patekti į gydymo įstaigą. Dalį visuomenės tokie valdžios ketinimai piktina, tad antradienį prie Seimo ketinama rengti protestą.

Įvertino sprendimą neleisti vykti „Šeimų maršui“ ir LGBT eitynėms: tai ne savivaldybių reikalas

Kauno miesto savivaldybė neišdavė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre dėl infrastruktūros atnaujinimo darbų ir didelio nepatogumo gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybė tuo metu neišdavė leidimo „Šeimos gynimo maršo“ mitingui, motyvuodama, kad tai – politinis festivalis. Teisininkai teigia, kad valdžia neturėtų riboti žodžio ir susirinkimų laisvės, nors turi daugiau kritikos sostinės argumentams.

Nausėdos užuomina apie partnerystę: įvertino, kokiu atveju įstatymas prieštaraus Konstitucijai

Pasisakydamas Didžiajame šeimos gynimo marše, šalies prezidentas Gitanas Nausėda palietė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą. Nors pažymėjo, kad partnerystę reikia sureguliuoti teisiškai, čia pat prezidentas akcentavo, kad „tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos“. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertai neįžvelgia, kuri Partnerystės įstatymo dalis dabar galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Kas keistųsi šeimoms ir LGBT bendruomenei dėl Stambulo konvencijos – atsakymas labai paprastas

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Guogą Seimas nori pašalinti tokiu keliu, kurio dar neišbandė nė vienas Seimo narys

Parlamentaro kėdę apleisti sumaniusiam Antanui Guogai netrukus bus užkurta pirtis. Seimo etikos sargai ketina tirti, ar A. Guoga tikrai grįžo dirbti į privačią įmonę dar eidamas pareigas Seime. Jei faktai pasitvirtins, politikas iš Seimo bus pašalintas taip, kaip nebuvo išlydėtas dar nė vienas Seimo narys.

Ką nepaprastoji padėtis reikštų žmonėms? Tektų atsisveikinti su dalimi savo teisių ir laisvių

Nepaprastoji padėtis, apie kurią vis dažniau užsimenama viešai, – ypatingas teisinis režimas. Tačiau nedaugelis žino, ką jis reikštų Lietuvos gyventojams ir kokių teisių ir laisvių tektų laikinai atsisakyti. Politikai vis garsiau kalba apie galimybę įvesti šį teisinį režimą, tačiau teisės ekspertai tokį variantą atmeta. Konstitucija numato, kad Seimas gali įvesti nepraprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai.

Kaip atsirado Kovo 11-osios aktas? Teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Vyriausybės patvirtinimu džiaugiasi ne visi: Gentvilas posėdžio metu negailėjo kritikos Skverneliui

Seimas iš naujo patvirtino Sauliaus Skvernelio Vyriausybę. Tiesa, opozicija tikina, kad ji neteisėta ir kreipsis į Konstitucinį Teismą. Dalis politikų įsitikinę, kad, pakeitus tris ministrus, Seimas turėjo iš naujo tvirtinti ir Vyriausybės programą. Skvernelis su Karbauskiu atremia, kad elgiasi pagal įstatymus. Vienas svarbiausių uždavinių iš neoficialių atostogų keletui dienų susirinkusiam parlamentui – iš naujo patvirtinti Vyriausybę, kad ji galėtų vėl dirbti kaip nuolatinė, o ne laikinoji.

Skverneliui ir Nausėdai atviri du keliai „apeiti“ Konstituciją

Koalicijai galiausiai baigus derybas dėl sudėties, perdalintos ministerijos ir nuspręsta, kad ministrų kabinete išvysime tris naujus veidus. Konstitucija numato, kad, pakeitus daugiau nei pusę ministrų, Vyriausybei tenka iš naujo iš Seimo gauti įgaliojimus, antraip tektų atsistatydinti. Tačiau panašu, kad Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda rado būdą to išvengti.

Keičia Lietuvos teismų veidą – žmonės patartų teisėjams, ką nuspręsti

Lietuva supurčius milžiniškam teisėjų korupcijos skandalui pasitikėjimas teismais ir teisine sistema šalyje smigo į žemumas. Politikai mano, kad tarėjų instituto sukūrimas paskatins visuomenę labiau pasitikėti teisingumo vykdymu Lietuvoje, tačiau portalo tv3.lt kalbinti ekspertai mano, kad tai tik apsunkins teismų darbą. Kovo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui taisyti Konstituciją kad piliečiai, davę tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais galėtų nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.

Emigrantai sujudo dėl pilietybės, Lietuvoje nuotaikos kitokios

Referendumas dėl dvigubos pilietybės bus rengiamas gegužės 12-ąją kartu su prezidentų rinkimais. Tądien gyventojai turės apsispręsti – ar sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, iš Lietuvos emigravusiems jau po nepriklausomybės atkūrimo. Štai visai neseniai Lietuvos pilietybė buvo suteikta Holivudo žvaigždei, išeivijos lietuvei Rūtai Lee.

Braižo naują schemą: kas nutiktų atsisakius 20 Seimo narių

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.

Seimo narių skaičiaus mažinimą laiko rizikingu

Seimui nusprendus, kad pavasarį vyks referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, vienas Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius teigia, jog argumentai mažinti parlamentarų skaičių nėra įtikinami, be to, ši iniciatyva kelia ir rizikų, skelbia LRT.
Aktualijos 2019-02-14

Jie pakeitė įprastą Lietuvos mafijos veidą: skolinosi „protingas“ frazes iš knygų

Prieš mirtį Remigijus Daškevičius blaškėsi tarp įtakingo gangsterio ir bokso pasaulio veikėjo įvaizdžių. Apie Kauno mafijos gyvenimo užkulisius plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas ir knygų autorius Dailius Dargis. Šįkart apie laikus, kai Lietuvos mafijoje prasidėjo „stiliaus“ pokyčiai. Tuomet treningus mafijozai keitė į kostiumus, tačiau toli gražu neatsisakė savo nusikalstamų veikų.
Kriminalai 2018-12-25

Švietimo ministrą ištraukė iš visų: nori jį globoti

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda išsakė pasiūlymą, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų pasirinkti ne politinės partijos, o prezidentas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokius kandidatų pasisakymus vadina populizmu. Lituanistų sambūrio diskusijoje „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“ A. Juozaitis išsakė mintį, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.

Paneigė melą: noras tapti prezidentu Skverneliui vyriausybės nekainuos

Nors premjeras Saulius Skvernelis dar nepaskelbė savo sprendimo dėl prezidento rinkimų, žiniasklaidoje sklandantis scenarijus, kad jam iškėlus kandidatūrą griūtų Vyriausybė – laužtas iš piršto, pažymi ir Konstitucijos specialistas, ir premjero komandos nariai. Tiesa, yra vienas atvejis, kuriuo Vyriausybės griūtis neišvengiama. Prieš kelias dienas startavo oficiali prezidento rinkimų kampanija, tačiau kandidatams registruotis dar nevėlu.

Lietuvai tėškė siūlymą leisti kandidatuoti į Seimą turintiems dvigubą pilietybę

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas rekomendaciją sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 metų sprendimu byloje prieš Moldovą.

Konstitucinės teisės ekspertas: Seimas kuria komisiją norėdamas atkeršyti prezidentei

Seimas ketina sudaryti laikinąją komisiją, kuri turėtų tirti, kaip žiniasklaidoje atsiranda didelį rezonansą visuomenėje sukelianti informacija iš saugumo institucijų. LRT laidoje „Dėmesio centre“ konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius teigė, kad tikroji komisijos kūrimo priežastis yra atkeršyti prezidentei už jos principingą poziciją atmetant kandidatus į ministrų postus.

Dviguba pilietybė turi būti naudinga Lietuvai

Jeigu bus pagrįsta, kad dviguba pilietybė naudinga Lietuvai, tada ją palaikys ir visuomenė, teigia buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius. „Turime įtikinti Lietuvos visuomenę, kad tai yra naudinga Lietuvai. Mes negalime matyti tik išeivijos intereso, negalime matyti tik tų žmonių, kurie išvyko interesų, reikia matyti čia gyvenančių žmonių interesus, lūkesčius ir pan.

Darius Kuolys: kuriama putiniška demokratija

 www.ziniuradijas.lt   Nuo kitų metų rengti Lietuvoje referendumus turėtų būti gerokai sunkiau. Piliečių iniciatyvą, paremtą net 300 tūkstančių parašų, galės blokuoti Seimas, jeigu įtariamas prieštaravimas Konstitucijos nuostatoms. Politikai teigia, jog tai atbaidytų populistinių iniciatyvų mėgėjus, o oponentai įžvelgia siekį riboti demokratiją.   Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius „Žinių radiją“ patikino, jog tai su logika neprasilenkia.
2014-11-26

Teisininkas: KT sprendimas – pagrindas nutraukti VRK įgaliojimus

Šeštadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų yra pagrindas nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus, teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius.

Seimo narių atleisti už prastą darbą neleidžia Konstitucija

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos į savo programas siekia įtraukti kuo patrauklesnių rinkėjams nuostatų. Algų, pensijų didinimas, nedarbo ir emigracijos mažinimas jau tapo chrestomatiniais rinkimų pažadais. Šiuose rinkimuose kelios partijos deklaruoja, kad, patekusios į Seimą, sieks įdiegti parlamentaro atšaukimo mechanizmą. Esą prastai dirbantį Seimo narį rinkėjai turėtų galimybę perrinkti.

MRU – paskaita apie Konstitucijos ištakas

Spalio 24 d. 14.30 val. (I-414 aud.) Mykolo Romerio universitete vyks neeilinė paskaita, kurios metu prof. dr. Juozas Žilys ir prof. dr. Vytautas Sinkevičius pasakos apie mažai žinomas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo aplinkybes. Renginys organizuojamas Konstitucijos dienos – spalio 25 d. išvakarėse. Terminas „konstitucija“, kilęs iš lotyniškojo žodžio „constitutio“, įtvirtina bei garantuoja visų piliečių teises ir laisves, taip pat nepamirštant ir pareigų.
2011-10-24

Išrinktoji prezidentė suka galvą, ar imti išmokas iš Europos Komisijos

Lietuvoje kilo abejonių, ar Dalia Grybauskaitė, būdama prezidente, galės imti išmokas iš ES biudžeto, kurios jai priklauso kaip kadenciją baigusiai eurokomisarei. Esą jeigu kurį laiką būtų imamos Europos Komisijos (EK) skiriamos išmokos, būtų šiurkščiai pažeistas šis Konstitucijos reikalavimas ir D.Grybauskaitei netgi esą grėstų apkalta.

Apskričių reforma - spąstuose

Apskričių viršininkų administracijas panaikinti pasiryžusiai Vyriausybei gresia susidurti su rimtomis teisinėmis problemomis, todėl gali ir nepavykti atsisakyti šių valdymo institucijų. Apskritys, kaip teritoriniai vienetai, bet kuriuo atveju išliks, pabrėžia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. To esą reikia, nes padalijimu į apskritis remiasi įvairių statistinių duomenų kaupimas.

Pilietybės įstatymo projekte „Lietuvio kortos“ nėra

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Siūloma įteisinti „Lietuvio kortą“

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Prezidentui teikiamos darbo grupės dėl pilietybės išvados

Prezidentui Valdui Adamkui pirmadienį bus pristatytos teisės specialistų darbo grupės išvados, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Susitikimas tarp teisininkų ir šalies vadovo įvyks 14 val. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, V.Adamkus dar turįs klausimų darbo grupei dėl pilietybės reglamentavimo. Po susitikimo su teisės ekspertais prezidentas turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.

Prezidento sudaryta darbo grupė dėl dvigubos pilietybės baigė savo darbą

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė paruošė savo išvadą kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.

Gali būti rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė, turinti pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, neatmeta referendumo dėl dvigubos pilietybės surengimo galimybės. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu yra svarstomi du variantai: ar pateikti vien tik Pilietybės įstatymo pataisas, ar siūlyti keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą.

Prezidentas vėl siūlo aiškintis, ar galima įteisinti dvigubą pilietybę (papildyta)

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Olimpiniai burtai Lietuvos boksininkų nenudžiugino

Pekine ištraukti olimpinio bokso turnyro burtai Lietuvos atstovų optimistiškai nenuteikė. Jeigu trys Pekine kovosiantys lietuviai savo pirmuosius varžovus įveiks, antrajame varžybų etape jų lauktų galingi priešininkai. „Teko kalbėtis su vyriausiuoju rinktinės treneriu Stanislavu Mižigurskiu ir jis pirmuosius varžovus įvertino gana palankiai, - vakar „Respublikai“ pasakojo Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Vytautas Sinkevičius.
2008-08-09

Pasaulio bokso čempionate JAV - septyni lietuviai

Po savaitės Čikagoje (JAV) prasidės pasaulio vyrų bokso čempionatas, kuriame dalyvaus ir septyni Lietuvos atstovai - kauniečiai Marius Narkevičius (svorio kategorija iki 57 kg), Egidijus Kavaliauskas (64 kg), Donatas Bondorovas (75 kg), ir Daugirdas Šemiotas (81 kg) bei vilniečiai Romanas Skerlo (69 kg), Vitalijus Subačius (91 kg) ir Jaroslavas Jakšto (+91 kg).Su komanda vyksta ir vyriausiasis rinktinės treneris Stanislavas Mižigurskis, treneriai Vladimiras Bajevas ir Vidas Bružas, Lietuvos boks...
2007-10-16

Lietuvos jaunieji boksininkai tarptautiniame mače nusileido italams

Europos jaunimo (iki 19 metų) bokso čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė sekmadienį Italijoje tarptautiniame mače 6:8 (kovojo septyni boksininkai) nusileido šios šalies bendraamžiams.Pergales lietuviams iškovojo Egidijus Kavaliauskas (svorio kategorija iki 60 kg) ir Darius Šcesnovičius (81 kg), o Vitalijus Solovjovas (54 kg) ir Kęstutis Antanavičius (64 kg) kovas baigė lygiosiomis.
2007-06-18

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti prezidento apkaltos medžiagą

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris pirmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo priėmė nagrinėti apkaltos prezidentui Rolandui Paksui medžiagą. Kitu Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytu potvarkiu paskirti keturi teisėjai rengti bylą teisminiam posėdžiui. Bylą rengs teisėjai Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Kęstutis Lapinskas ir Vytautas Sinkevičius. Tai pirmas kartas Konstitucinio Teismo istorijoje, kai bylą paskiriama rengti ne vienam, o keturiems teisėjams.
2004-03-01
Į viršų