lietuvos respublikos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prižiūrinti Europos Sąjungos finansinių sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įgyvendinimą Lietuvoje, įspėja, kad vykdyti ES sankcijas Lietuvoje yra privaloma kiekvienam ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, finansų įstaigai ar organizacijai. Už tarptautinių sankcijų pažeidimą (nevykdymą) gali būti skiriamos baudos, rašoma pranešime spaudai.

Kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos aštrėjant, Lietuvos gyventojai suskubo rūpintis asmens tapatybės dokumentais. Migracijos departamentas sako, kad žmonės plūsta dokumentus pasikeisti. Portalo tv3.lt skaitytojų užfiksuotuose kadruose matyti, kad Migracijos departamentas Vilniuje penktadienį sulaukė tikro gyventojų antplūdžio. Nuotraukoje matyti pilna patalpa laukiančių žmonių. Skaitytojai stebisi tokiu užplūdusių žmonių kiekiu ir svarsto, ar tai negali būti susiję su karu Ukrainoje.

Buvęs laikinasis Lietuvos Respublikos prezidentas Artūras Paulauskas rėžė, ką galvoja apie ketvirtadienio rytą prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą. Buvęs politikas sako, jog bandant sustabdyti Putiną padaryta nemažai klaidų, o dabar jį sustabdyti gali tik viena kliūtis. „Gaila ukrainiečių, iš kitos pusės, tas nuolatinis nuolaidžiavimas, tikėjimas, kad su Putinu galima susitarti gražiuoju, buvo visiškai nevaisingas. Visi kalba tik apie sankcijas, dar kažką.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Vasario 19 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 77 Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje JKVM dalyvaujantys kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai skambina žmonėms, klausia, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 jie patyrė nepageidaujamų reakcijų ir vėliau pasiūlo jiems nusipirkti vaistų nuo „labai pavojingų šalutinių poveikių“. Specialistai įspėja ant sukčių kabliuko neužkibti, nes neaiškių vaistų vartojimas gali ne tik paploninti piniginę, bet ir pakenkti sveikatai.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus reikalavimui nebestatyti automobilių sankryžose tarp kelių ir įvažiavimų į kiemus, kurį laiką į šio reikalavimo laikymąsi žiūrėta atlaidžiau. Vis dėlto dabar kai kurios savivaldybės jau baudžia ne vietoje automobilius palikusius vairuotojus. Bauda už tai gali siekti iki 90 eurų, o išskirtinais atvejais automobilis gali būti nutemptas. Nuo metų pradžios įsigaliojo pluoštas Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė reikalauja Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pervadinti Taivano atstovybę į Taipėjaus ekonominę ir kultūrinę atstovybę. Taip pat šešėlinis ministrų kabinetas Seimui teiks rezoliuciją, kuria siūlo išreikšti palaikymą Vienos Kinijos politikai.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Lietuvoje gerti naudojamas tik požeminis vanduo, o geriamo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimai. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, kiti juo apsirūpina iš privačių gręžinių ar šulinių. Deja, kai kuriose vietovėse vanduo gali būti mikrobiologiškai užterštas dėl netinkamos žmogaus ūkinės veiklos ir neatsakingai tvarkomų nuotekų.

Jau kuris laikas šalies gyventojai raginami būti sąmoningi ir, esant galimybei, jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos bei taip prisidėti prie geriamojo vandens išteklių išsaugojimo ir aplinkos taršos mažinimo. Tačiau jeigu tokios galimybės nesama – nuotekas tenka tvarkyti savarankiškai. Žinoma, ne bet kaip, o laikantis visų teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, kurie taikomi nuotekų laikymui, kaupimui ir valymo įrenginių eksploatavimui.

Nemažai Lietuvos gyventojų vis dar neprisijungė prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, nors tam ir yra sudarytos sąlygos. Paklausti, kodėl nepasinaudoja šia galimybe, pašnekovai išvardija ne vieną priežastį: „neturime finansinių galimybių“, „taip gyvename jau daug metų ir mums gerai“ arba „tvarkomės puikiai ir patys“ ir pan. Suprantama, jeigu gyventojai neprisijungia, nes neturi tokios galimybės, kadangi gyvena toli nuo miesto: vienkiemiuose, sodų bendrijose ir kitur.

Prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų galime būti ramūs, nes iš praustuvų ištekantis vanduo, t. y. nuotekos, saugiai iškeliauja į miesto valymo įrenginius. Ten jos apdorojamos ir galiausiai išvalomos taip, kad nekenktų aplinkai ir žmonių gerovei. Kita vertus, galimybę prisijungti prie tinklų turi ne visi.

Daugiau kaip 300 patikrinimų per metus atliekantis Aplinkos apsaugos departamentas tikina, kad neteisingai tvarkant nuotekas ir teršiant aplinką gali tekti sumokėti 1170 eurų naudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.   Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus, Lietuva kartu su kitomis šalimis stiprina šios atmainos stebėseną ir epidemiologinę kontrolę. Atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, parengtos atsako priemonės tam atvejui, jeigu Lietuvoje būtų įtariami ar patvirtinti užsikrėtimai omikron viruso variantu.

Nuosavuose namuose gyvenantys vilniečiai gali jungtis prie centralizuoto nuotekų tinklo ir pamiršti visus su nuotekų tvarkymu susijusius rūpesčius. Kaip tai padaryti, pataria Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuva gali džiaugtis gana gausiomis švaraus požeminio vandens išteklių atsargomis, tačiau esama valstybių, kur žmonės jau kuris laikas vartoja išvalytą jūros, kitų vandens telkinių ar net nuotekų vandenį. Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir pas mus? Privalome pasirūpinti saugia aplinka: naudoti individualius ar centralizuotus nuotekų valymo įrenginius, taip pat saugoti vandenį nuo įvairių teršalų ir pagalvoti, kokios medžiagos kartu su nuotekomis yra išleidžiamos į aplinką.

Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis. Ji galios Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Nors vanduo užima maždaug du trečdalius Žemės paviršiaus, mažai kas žino, kad tik apie 3 procentai šio kiekio – gėlo vandens atsargos. Dar mažiau mūsų planetoje yra gerti tinkamo vandens – vos trečdalis procento. Mokslininkai įspėja: švaraus, tinkamo vartoti vandens sparčiai mažėja, ir tai lemia netinkama žmogaus veikla, naujų taršių elementų atsiradimas, kurie kartu su lietaus vandeniu ar nuotekomis patenka į geriamąjį vandenį.

Šeštadienį Kaune pirmą kartą vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Tarp kurių buvo galima išvysti ir ne vieną žinomą žmogų. Minėtose eitynėse pasirodė politikai:  Aušrinė Armonaitė bei Tomas Vytautas Raskevičius. Šios eisenos nepraleido Naglis Bierancas su tinklaraštininke Agne Kultinaite. Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija.

Pastarieji metai Lietuvos ir pasaulio atlikėjams buvo itin sudėtingi. Koronaviruso pandemija užvėrė koncertų salių duris, todėl teko ilgam pamiršti apie susitikimus su klausytojais ir žiūrovais. Pasauliui po truputį mokantis gyventi su virusu, į susitikimus renginiuose vėl kviečia žinomi Lietuvos atlikėjai. Ne išimtis – Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik.

Viena didžiausių rizikų, kurią sutinka gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai – netikėtai užklumpančios ir žaibiškai tarp ūkinių gyvūnų plintančios ligos. Tokiais atvejais, prarandamas gyvulininkystės verslo pagrindas bei patiriami milžiniški finansiniai nuostoliai. Atsižvelgiant į šią grėsmę, Lietuvos kaimo plėtros programoje (KPP) parengta speciali iniciatyva, leidžianti ūkininkams apsidrausti nuo panašių nesėkmių.

Antradienį prie Seimo rinkosi tūkstančiai žmonių, kurie buvo besipiktinantys skiepais nuo Covid-19 ir nepatenkintų galimybių paso platesniu naudojimu bei šalia pastatė kartuves ir surengė protestą. Šis protestas prasidėjo ryte ir tęsėsi iki vėlumos.  Supykę protestuotojai savo įtūžį liejo ir ant policijos pareigūnų, svaidė įvairius daiktus. Tarp susirinkusiųjų buvo galima pamatyti ir labai panašų vyrą į žinomą kovotoją – Arnoldą Misiūną.

Žinomas šalies režisierius Tadas Vidmantas visai neseniai socialiniame tinkle viešai prabilo apie esančią situaciją šalyje dėl kino salių. Vyras rašė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įeisi į istoriją, kaip žmogus nužudęs kiną. Tiesa, režisierius pranešė, jog galimai filmas „Naktinė Žvejyba“ bus paskutinis filmas, kurį jis sukūrė. Apie tai jis pranešė feisbuke. „Arūnas Dulkys įeis į istoriją, kaip žmogus nužudęs kiną.

Aplinkos ministerija (AM) baigė rengti vieną sudėtingiausių pastarųjų metų projektų mūsų šalyje – Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo projektą. Pasak rengėjų, vienas sėkmės elementų buvo kartu su LR Vyriausybės kanceliarija įdiegta projektų valdymo sistema, leidusi geriau matyti ir koordinuoti veiklą. Numato šalies plėtrą „Tai buvo labai sudėtingas projektas, į kurį įtraukti ne tik specialistai, bet ir visuomenė, verslas, savivalda ir kitos suinteresuotos šalys.

Žvelgdami į išaugusį ekologiškų produktų poreikį rinkoje, Lietuvos ūkininkai plečia pasiūlą, kuria verslus ir džiaugiasi, jog sklandų jų vystymą skatina Europos Sąjungos teikiamos paramos iniciatyvos.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Vidaus reikalų ministerijai išreiškus patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti į Lietuvą plūstančius migrantus, poreikį, Vilnius pateikė siūlomų patalpų sąrašą. Siūlomose vietose Vilnius galėtų apgyvendinti ne daugiau 250 pabėgėlių.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina lietuvius Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga. „Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei.

Nacionalinio kraujo centro vakcinacijos turas per Lietuvą, kurio metu visi norintys be išankstinės registracijos gali gauti vakciną nuo COVID-19, jau penktadienį, liepos 2 d., pasieks Palangą bei čia planuoja pasilikti visą vasarą. Jūratės ir Kastyčio skvere, jūros tilto prieigose, bus įrengta palapinė, kurioje atvykusieji gyvos eilės principu bus skiepijami „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas – „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcina. Skiepijantis šia vakcina užtenka vienos dozės.

Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo Rusijos ir Bulgarijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Gegužės 12 d. Vidaus reikalų ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuoja valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.

Trys Purvėnų tvenkinyje žvejoję Šalčininkų rajono ir Vilniaus gyventojai dėl neatsargumo nuklydo į Baltarusijos pusę. Netyčiniai sienos pažeidėjai šįsyk atsipirko administracinėmis baudomis po 35 eurus. Šeštadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos pareigūnai užfiksavo, kaip Šalčininkų rajono Purvėnų kaimo ribose, Purvėnų tvenkinyje, du iš valties žvejoję asmenys kirto tvenkiniu einančią sieną su Baltarusija apie 4 metrus ir žvejojo kaimyninės šalies pusėje.

Po kovo 27 d. įvykusios M.A.M.A. transliacijos, kurioje buvo galimai pažeisti karantino reikalavimai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VKP) pareigūnai kovo 29 d. pradėjo administracinę teiseną šios transliacijos organizatorių atžvilgiu. Administracinės teisenos metu nustatyta, jog organizatorius transliacijos metu neužtikrino, kad dalyviai laikytųsi saugaus atstumo, dėvėtų veido kaukes ir sistemingai nesibūriuotų ne filmavimo metu.

Užsienio reikalų ministerija (URM), siekdama kuo geriau atstovauti šalies interesus ir reprezentuoti Lietuvą užsienyje, įgyvendina eilę projektų, kuriais pertvarkoma diplomatinė tarnyba. Svarbiausiems projektams pasitelkta kartu su LR Vyriausybės kanceliarija įdiegta projektų valdymo sistema, padedanti juos vykdyti daug skaidriau ir efektyviau. Leis efektyviau siekti tikslų Projektų valdymo sistema URM sklandžiai įsiliejo į ministerijos valdymo procesų struktūrą.

2021 metų vasario 25 dieną Bendrasis pagalbos centras (BPC) perims greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimą tose Vilniaus ir Utenos apskričių savivaldybėse, kurių teritoriją aptarnauja VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dispečerinė. Nuo vasario 25 dienos 9 val. 00 min.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus informaciją, kad Vilniaus miesto gyventojas domisi įvairiais šaunamaisiais ginklais ir galbūt neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai baudžiamuoju įsakymu baigė ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo. COVID-19 sergančiam ir saviizoliacijos tvarką pažeidusiam įtariamajam paskirta 60 parų areštas. Sausio 14 d. apie 17 val. 10 min.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sekmadienio vakarą savo socialinėje feisbuko paskyroje pasisakė apie skiepų be eilės skandalą. „Kai ėmiausi šių atsakomybių, žinojau, jog laukia daug problemų. Tenka apgailestauti, kad, nors Vyriausybė ir SAM deda visas pastangas, kad šalį pasiektų kaip galima daugiau vakcinų, ir jų, pirmiausia, gautų prioritetinėse grupėse nustatyti asmenys, atsirado piktnaudžiaujančiųjų tuo metu, kai svarbiausia vienybė ir sąžiningumas.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad šiuo metu situacija nėra gerėjanti, o sergamumas tarp savivaldybių išlieka gana skirtingas, tad ribojimai važinėjant tarp savivaldybių turi likti. „Situacija ligoninėse išlieka stabiliai nepalanki“, – komentavo vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė. Be to, matoma, kad daugėja sunkių atvejų ir mirčių, o tai kelia nerimą.

Sausio 3 d., sekmadienį, Vyriausybė susirinko dėl karantino klausimo. Pagal iki šiol galiojusius ribojimus, sausio 3 d. 21 val. turėjo nustoti galioti draudimas gyventojams judėti tarp savivaldybių.

Keleivių pervežimo geležinkeliais tarp Rusijos anklavo prie Baltijos jūros ir pagrindinės jos dalies tranzitu per Lietuvą galimybės per artėjantį naujametinių atostogų laikotarpį padidės 1,5 karto, pranešė „Kaliningrado geležinkeliai“. „Traukiniai į Kaliningradą ir atgal nuo gruodžio 20-osios iki sausio 20 dienos per kartą galės pervežti iki 300 žmonių. Šis susitarimas pasiektas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Prieš kelias savaites Julija Žižė paskelbė konkursą, kurio metu galima buvo laimėti įspūdingus prizus –„BMW“ automobilį, plastinę krūtų operaciją ir daugybę kitokių apdovanojimų. Norint laimėti šiuos prizus, tereikėjo „Instagram“ pasekti influencerius, kurie reklamuoja šį konkursą.  Tai sukėlė tikrą apkalbų audrą socialiniuose tinkluose. Vieni palaikė šį konkursą bei noriai dalyvavo, o kiti negailėjo kritikos.

Tikriausiai dažnas didmiesčio gyventojas buvo susidūręs su problema – išsikvietus taksi ar pavežėjus, vairuotojas nekalba lietuviškai. Kyla sunkumų jam paaiškinti kelionės tikslą, maršrutą ar tiesiog paprašyti, kad patildytų muziką. Reikalavimas kalbėti lietuviškai kol kas yra taikomas tik taksi įmonėse dirbantiems vairuotojams.

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo diena – Vėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų. Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.

Baikerio Aivaro Kilkaus dingimo byla kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų. Ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo yra sustabdytas, tęsiant įtariamojo ar įtariamųjų paiešką. Nors A. Kilkus dingęs jau trečius metus, tačiau jo paieškos nėra nutrauktos. Nors Civilinis kodeksas ir suteikia prielaidą dingusįjį skelbti mirusiu, tačiau to daryti neketinama.

Po Seimo rinkimų kai kurios mokyklos, kuriose bus įsikūrę rinkimų apylinkių centrai, pirmadienį pamokas vykdys tik nuotoliniu būdu. To priežastis – mokyklų porinkiminė dezinfekcija. Spalio 11 d., seimo rinkimų pagrindinio balsavimo metu daugelyje šalies mokyklų bus įsikūrusios rinkimų apylinkes, kuriose iki pat sekančios dienos paryčių dirbs rinkimų komisijų nariai.

Šios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose kilo arši diskusija dėl to, jog „Telia“ savo naujai reklaminei kampanijai pasirinko brolius Lavrinovičius – Kšištofą ir Darjušą. Būtent tai užkliuvo kitai žinomai šeimai – atlikėjams Ericai Jennings ir Jurgiui Didžiuliui, mat jų teigimu, įmonę reklamuoja teisti žmonės. Tai socialiniuose tinkluose sukėlė naujas diskusijas – tarp pasisakiusiųjų buvo ir žinomi veidai.