Vis dėlto, perdėtas susidomėjimas sveika mityba gali peraugti į mitybos sutrikimus ir rimtas ligas, tad kada ir kaip peržengiama riba, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų centro gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Daiva Pupšytė.
„Vieni iš geriausiai visiems žinomų valgymų sutrikimų yra anoreksija, bulimija bei pastovus persivalgymas. Anoreksija ir bulimija – psichiniai sutrikimai, kuomet žmogus labai susikoncentruoja ties svorio metimu, stengiasi visais būdais riboti maistą ir išlaikyti kuo mažesnį kūną svorį“, – aiškina gydytoja.
Anoreksijos ir bulimijos skirtumai
Žmogus, sergantis anoreksija, stengiasi palaikyti kuo žemesnį kūno svorį: nevalgo kaloringo maisto, bando sudeginti kuo daugiau kalorijų ar net ima vartoti įvairius medikamentus, padedančius mažinti svorį.
Daiva Pupšytė teigia, kad bulimija panaši į anoreksiją tuo, kad ja sergančius žmones taip pat kamuoja didžiulė baimė priaugti svorio. Vis dėlto, šalia to baimės žmogų lydi ir persivalgymo priepuoliai.
„Šių priepuolių metu žmogus suvalgo gana didelį maisto kiekį ir vėliau sąmoningai sukelia sau vėmimą, kad pašalintų suvalgytą maistą ir sumažintų kalorijų kiekį, patenkantį į organizmą. Bulimijos atveju be vėmimo žmogus gali imtis ir kitų svorio metimo priemonių, pavyzdžiui, alinančio, per daug intensyvaus sporto, alkoholio, narkotikų“, – nurodo psichoterapeutė.
Dažnai manoma, kad valgymo problemos pasireiškia tik badavimu, tačiau nuolatiniai persivalgymai taip pat priskiriami prie valgymo sutrikimų. Šie dažniausiai būna nuolatos pasikartojantys ir nekontroliuojami. Pasak gydytojos, tokie žmonės dažnai valgydami net slapstosi ar keliasi valgyti naktį, kad niekas nematytų.
Liguista sveika gyvensena
Šiandien, vis labiau aplink įsigalint sveikos gyvensenos kultui, tampa aktualus ir kitas mitybos sutrikimas – ortoreksija, kitaip įvardijama, kaip liguistas žmogaus noras gyventi sveikiau.
Gydytoja pasakoja, kad ortoreksija būdinga žmonėms, kurie susidomi sveika mityba. Tai prasideda ypač nekaltai, kaip noras rūpintis savimi, savo sveikata, tačiau galiausiai tai gali peraugti į patologinį sveiko maisto rinkimąsi.
„Žmogus tampa užvaldytas įkyrių minčių apie sveiką maistą ir jo maisto racionas sparčiai ima siaurėti. Iš savo valgiaraščio toks žmogus išima produktus, kurie iš esmės yra sveiki, tačiau jo giliu įsitikinimu, jam netinkami“, – tikina Daiva Pupšytė.
Sergant ortoreksija ilgainiui maisto ribojimas perauga į badavimą, žmogus tampa izoliuotas, pradeda vengti susitikimų su draugais, artimaisiais, ypač žinodamas, kad susitikimo metu nebus jam tinkamo maisto. Specialistė akcentuoja, jog yra pastebima, kad ortoreksija vėliau perauga į anoreksiją.
Be ortoreksijos yra dar vienas gana naujas valgymo sutrikimas, apie kurį kalbama vis dažniau – tai drankoreksija. Jo dažnai žmogus gali net neįtarti, kada maistas pakeičiamas alkoholiu. Anot psichoterapeutės, šiandien šis sutrikimas būdingas 18-25 metų merginoms.
„Tokios merginos dažnai laikosi dietų, riboja maistą, tačiau yra socialiai aktyvios: susitinka su draugais, dalyvauja vakarėliuose, kurių metu vartojama nemažai alkoholio.
Merginos, žinodamos, kad vakarėlio metu bus vartojamas alkoholis, atsisako maisto, kad būtų suvartota mažiau kalorijų“, – sako specialistė.
Gydytoja perspėja, kad ortoreksijos itin pavojinga tuo, kad ja sergant žmogus tarsi turi dvi ligas: nervinę anoreksiją ir priklausomybę nuo alkoholio.
