Londone gyvenanti Holly Griffiths (25 m.) pirmą kartą valgyti nustojo būdama aštuonerių ir nuo tada beveik 2 dešimtmečius kovojo su jos kūną ir mintis užvaldžiusia anoreksija.
Dviejų vaikų mamos lemiama ir gyvenimą pakeisti privertusia akimirka tapo diena, kai užlipusi ant svarstyklių ji pamatė, kiek sveria ir suprato, jog keisti savo gyvenimo būdą yra tiesiog būtina, nes kitaip ji tikrai ilgai negyvens. Merginai paskirti antidepresantai, ji lankėsi pas privačius gydytojus, padėjusius kovoti su kūno dismorfija, ir kas dvi savaites valgė picą, o savo rezultatais ir pasiekimais dalinosi socialiniuose tinkluose.
Nuo tada Holly svorį augina laiką leisdama sporto salėje ir ten treniruodama raumenis bei kasdien suvartodama po 2000 kalorijų, ko nedarė beveik 20 metų. Konsultante tapti norinti moteris, transformacijos vaizdo įrašais dalinasi su kitais internautais.
„Supratau, kad turėdama valgymo sutrikimą ilgai negyvensiu, o badavimas ir susilaikymas man sukels širdies smūgį ar insultą. Jei nesiryšiu gydytis, man beliks tik mirti, tad privalėjau keisti ne tik įpročius, bet ir mąstymą. Kadangi man niekas nepadės, turėjau elgtis racionaliai ir tvirtai nuspręsti pati imtis atitinkamų veiksmų. Kūno dismorfija mane apakino taip, jog atrodžiau, lyg būčiau ant mirties slenksčio. Negaliu patikėti, kad tuo metu vis dar galėjau pakilti nuo kėdės“, - sakė Holly.
„Dabar, žiūrėdama į save veidrodyje, matau stiprią moterį. Mano oda vietose, kuriose ji buvo pilkai geltonos spalvos, atrodo sveika, mano kaulai nebeatsikišę ir nebeturiu spuogų. Labiausiai man į akis krisdavo storos ir baisiai atrodančios šlaunys, o šiuo metu man norisi jas dar labiau padidinti“ – tęsė ji. „Skirtumas tas, kad esu daug laimingesnė, nei anksčiau, nes noriu tapti stipresne ir lankstesne, ir pažvelgus į veidrodį nebeverkti, o didžiuotis tuo, ką pasiekiau.“
Anoreksija Holly diagnozuota kai mergaitei buvo 13 metų, o įtaką tokiam sveikatos sutrikdymui turėjo internete tokį nesveiką lieknėjimo būdą propaguojančios bendruomnės.
„Net nežinau, kas mane privertė taip elgtis. Nežinau, kaip dirbo mano protas, kai buvau 8-erių ir kas privertė nustoti valgyti. Ligai užvaldžius mano smegenis pradėjau galvoti, kad liekna yra stora, o tie, kas jau serga anoreksija, yra tik truputį liekni. Mano liga privertė mane, gulinčią ant lovos ir galvojančią apie besiliečiančias šlaunis, kad įsitikinčiau, jog taip nėra, jas nufotografuoti“, - sakė moteris.
Kovodama su valgymo sutrikimu, Holly ne kartą bandė priaugti svorio, tačiau sulaukusi 17-kos patyrė protinį išsekimą. Tamsiausiomis merginos gyvenimo dienomis, žiaurūs komentatoriai ją privertė jaustis dar blogiau.
„Kadangi mano kūnas priminė lengvai perlaužiamą pagaliuką, nežinau kiek kartų man liepta suvalgyti mėsainį ar kitokio maisto, tačiau apakinta ligos nieko nemačiau. Išgirdus tokius komentarus, pykdavau, nes pati nesupratau, kokia prasta buvo mano būklė. Šiuo metu nė už ką nenoriu ten sugrįžti“, - pasakojo Holly.
Moters lemiama akimirka tapo viena praeitų metų, kai jai, jau kelintą kartą dėl per mažo svorio atsidūrus ligoninėje, buvo nesuteiktas valstybės lėšomis apmokamas gydymas.
Kas 10 dienų ji suvalgydavo po picą, o savo pasiekimais dalindavosi internete. Vėliau jos racione atsirado ir kiti produktai.
„Pizza Express“ suvalgiau pusė mažo kaloringumo picos. Man patiko, tad tai daryti nusprendžiau kas dvi savaites. Valgymo metu viską įamžindavau nuotraukose. Nemaniau, kad kada nors viskas pasikeis ir nebereikės gyventi toje pilkoje erdvėje bei nuolat save varžyti. Išmečiau visus apie tą laikotarpį primenančius drabužius. Man šis žingsnis buvo labai svarbus, nes juos saugojau ateityje pasikartojančioms nevalgymo fazėms. Jei koks nors drabužis ir netinka, nesusinervinu ir neapgailestauju. Didžiuojuosi savo kūnu ir tuo, jog sustiprėjau ne tik fiziškai, bet ir protiškai“, - teigė Holly.
