švietimas

Šią savaitę į pirmą posėdį rinksis premjero sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis viliasi, kad ši darbo grupė parengs ilgalaikę mokytojų darbo apmokėjimo programą. „Poryt turėtų įvykti pirmas šios darbo grupės posėdis, jame žadėjo dalyvauti ir premjeras.

Pirmadienį dauguma šalies ugdymo įstaigų pradės mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis linki, kad mokykla būtų vieta, kurioje gera visiems kartu augti, stiebtis, tobulėti, mokytis, bendradarbiauti, planuoti ateitį. „Tegu ji būna kūrybos ir atradimų erdvė. Tegu visus vienija bendras tikslas – kokybiškas išsilavinimas“, - sveikinime sako ministras.

Artėjant rugsėjo 1-ajai pedagogų profesinės sąjungos priminė apie reikalavimus, kuriuos valdžiai kelia mokytojai. Šį kartą apie švietimo darbuotojų keliamas problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus kalbamės su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Tikslas – visus susodinti prie derybų stalo Balsas.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Artėjant rugsėjo 1-ajai užderėjo švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovų spaudos konferencijų. Vos baigė guostis dėl mažų mokytojų algų ir menko finansavimo švietimui apskritai, apie tuos pačius skaudulius prabilo kiti. Profsąjungų susipriešinimo nemato Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, konflikto tarp švietimiečių profesinių sąjungų nėra. ,,Reikalavimus mes skirtingai matome, nes matome konkretesnius dalykus.

 Skirtingos švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nesutaria, ar rengti streikus, ar tęsti derybas su Vyriausybe. Prieš protesto akcijas trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) atstovai. Vėliau trečiadienį bus rengiama kita spaudos konferencija, kurioje kalbės streikų organizatoriai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė grasina naujus mokslo metus pradėti mokytojų streiku. Trečiadienį profesinės sąjungos pristatys Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktus reikalavimus, kurių esą ši nevykdo. Profesinės sąjungos kaltina ministeriją ignoruojant siūlymus derėtis, sudaryti taikinimo komisiją. Šiuo metu jau yra pradėta šalies mokytojų apklausa dėl streiko, ji bus vykdoma iki rugsėjo 5 dienos.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant naujiems mokslo metams, dalyvavo kasmetinėje savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencijoje „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“ ir sakė sveikinimo kalbą jos atidarymo proga. Sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių – 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis žada siūlyti, kad likus metams iki mokyklos, vaikai jai turėtų būti privalomai rengiami priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

 Šiemet mokslo metus turėtų pradėti 28 tūkst. pirmokų, tai yra tūkstančiu daugiau nei pernai, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklas pradėjo lankyti 27 tūkst. pirmaklasių. Taip pat planuojama, kad iš viso Lietuvoje rugsėjo 1-ąją bendras moksleivių skaičius šalies mokyklose bus mažesnis beveik 15 tūkst. nei pernai - iš viso mokyklos sulaukti turėtų apie 343 tūkst. moksleivių, iš jų - 30,5 tūkst. abiturientų.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Lietuvos švietimo strategija popieriuje atrodo gražiai: joje deklaruojamas siekis ugdyti aktyvias, kūrybingas ir pilietiškas asmenybes, tačiau mokyklos realybė – kitokia. Moksleiviai vertinami individualiai, jų kūrybingumas ir bendruomeniškumas bei pilietiškumas kažkokiu būdu turi atsispindėti testuose, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ pastebi švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas.

 Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis susitiko su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku. Susitikimo metu aptarti bendradarbiavimo rengiant specialistus ir skatinant jaunimo verslumą klausimai.

 Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkis pasirašius įsakymą dėl privalomojo matematikos egzamino, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos – reikalingas jis ar ne. Pagal naująją tvarką, nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. To nereikės tik planuojantiems studijuoti menus.

Bernardas Šaknys  Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinė mokykla žinoma visoje Lietuvoje. Ši Tautos fondo dukra, pasienio gyventojų, pasiryžusių vaikus mokyti valstybine kalba, ne kartą jau aprašyta „Valstiečių laikraštyje“. Tai savotiškas žinomo lietuvių išeivijos visuomenės veikėjo inžinieriaus Jurgio Valaičio kūrinys. Kartu su jauna pedagoge Ramune Katinauskiene J.Valaitis mažą lietuvišką pradinę mokyklą išaugino į vidurinę.

 Atsižvelgdama į prastus šių metų lietuvių kalbos valstybinio egzamino rezultatus, Darbo partijos frakcija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, teikdama siūlymą per lietuvių kalbos pamokas klases skirti į grupes, kaip daroma mokant užsienio kalbų. Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės, darbietės Audronės Pitrėnienės, tai būtų viena iš priemonių, užtikrinsiančių aukštesnį abiturientų raštingumo lygį.

Kasmet abiturientai renkasi, kur įgyti išsilavinimą. Dauguma jų šventai tiki, kad studijos bus pamatas jų karjerai, o gal ir visam gyvenimui. Deja, dalies studentų viltys lieka neišpildytos - vienus nuvilia aukštojo mokslo studijų kokybė, kitus tai, kad baigtos studijos dar nereiškia profesijos įgyjimo bei darbo pasirinktoje srityje.

Nuo kitų metų atsivers daugiau galimybių suaugusiųjų mokymuisi ir kvalifikacijos tobulinimui. Tai užtikrins neseniai priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, leisiantis pagerinti suaugusiųjų švietimo situaciją šalyje. Įstatyme numatyta stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo -andragogo – profesiją.

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, birželio 17 d. įteikusi reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai, nemato jokių ženklų, rodančių politikų nusiteikimą daryboms. Liepos 9 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant reikalavimus profsąjungų atstovai sulaukė tik piktų komentarų dėl švietimo sferoje esančių daug darbuotojams atstovaujančių organizacijų, kurios neva tarpusavyje nesikalbančios.

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Trečiadienį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė Seime pasirašė memorandumą ,, Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“. Pasirašyti atėjo ne visi Tačiau šia proga surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad ne visi, žadėjusieji pasirašyti Seimo nariai skuba tai padaryti.

Žinių radijas Vienos didžiausių Kinijos advokatų kontoros partnerė dr. Shujing Sui verslininkams, norintiems investuoti Kinijoje, pataria gerai susipažinti su kultūriniais, švietimo, mentaliteto skirtumais. Kitokiu atveju, pašnekovė tikina, gali kilti nesusipratimų dėl nepagrįstų lūkesčių. „Jeigu jūs norite investuoti Kinijoje, tai patarčiau būti kantriems, nes komunikuojant su kinų partneriais tikrai reikia labai daug kantrybės.

Įsibėgėjant brandos egzaminų sesijai, apie įsisenėjančias problemas švietimo sistemoje vis dažniau kalba ir abiturientai, ir jų mokytojai. Prie egzaminų užduočių palinkę dvyliktokai griebiasi už galvų, nes sako nebespėjantys pavežti perkrauto ugdymo programų vežimo.

Mindaugas LAURINAITIS Dienraštis „Šiaulių naujienos“ tęsia straipsnių ciklą, skirtą Šiauliams. Per pastaruosius keletą metų miestas jaučia gyventojų mažėjimo pasekmes – jaunimas išvyksta į sostinę arba emigruoja į užsienio šalis, lieka tik vyresnio amžiaus šiauliečiai. Ar Šiauliai – vis dar vienas iš šalies didmiesčių, o gal tik provincija, kaip neretai mėgsta pabrėžti sostinės gyventojai.

Šią savaitę Vilniuje Edukologijos universitete vyko švietimo bendruomenės forumas „XXI a. mokykla: mokymasis tiriant“. Jo metu buvo pristatyti naujausi nacionaliniai ir tarptautiniai moksleivių įgūdžių tyrimai, gvildenamas „Z“ kartos fenomenas, diskutuojama apie tai, kokia turi būti XXI amžiaus mokykla, ir ar joje vis dar tinkami naudoti tradiciniai mokymo metodai.

Vydas Gedvilas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Tai, kad švietimo srityje turime daug problemų – akivaizdu. Nieko nauja ir jokia paslaptis. Tačiau bent jau mane asmeniškai kartas nuo karto nemaloniai nustebina žinios apie problemas aukštojo mokslo sektoriuje. Ten, kur tų problemų, atrodytų, turėtų būti bent kiek mažiau. Ar bent jau ne tokių, apie kokias atvirai pasakoja kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai. Pabrėšiu – kai kurių. Tikrai ne visų.

Šeštąjį kartą rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) svetur gyvenančius tautiečius trumpam sukvies į Lietuvą. Š.m. liepos 7 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje pasaulio lietuviai aptars ekonomikos ir visuomenės pažangą per paskutiniuosius metus bei kartu ieškos kelių į spartų ir sėkmingą šalies augimą globalioje rinkoje. Pagrindinės šių metų forumo temos – verslas ir ekonomika bei švietimo politika.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt Martinas Cooperis 1973 metais su savo komanda pasauliui pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną „Motorola Dyna TAC“. Aparatas kainavo beveik 4 tūkst. JAV dolerių, o kalbėti juo buvo galima pusvalandį. Tiesa, tai nebūtų buvusi pati lengviausia užduotis, nes telefonas svėrė daugiau nei kilogramą. Vėliau įrenginio svoris buvo sumažintas perpus, o bateriją visiškai įkrauti užtrukdavo 10 valandų.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Parlamentarė nori, kad į įstatymą būtų įtrauktas straipsnis apie lytinį ugdymą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo mokyklose įvesti lytinį ugdymą. Ji parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Švietimo įstatymo pataisos projektą dėl lytinio ugdymo mokyklose.

Lietuvoje prasidėjo Saugesnio interneto savaitė. Jos metu organizuojami renginiai ir vykdoma šviečiamoji veikla, kuri atkreips jaunų bei suaugusių interneto vartotojų dėmesį į saugumą internetinėje erdvėje, pranešė asociacija „Langas į ateitį“. Pasak jos atstovų, projektui pradėti pasirinkta Saugesnio interneto diena, kurią mini net 65 pasaulio šalys.

Lenkijos Seimo narė Agnieszka Pomaska sukritikavo prastą Didžiosios Britanijos švietimo sistemą ir teigia, kad dabar Britanijoje jos tautiečiai nebesiima prasčiausių žemės ūkio darbų, kaip tai darydavo prieš dešimt metų, o konkuruoja su gerai apmokamais viduriniosios klasės profesionalais, nes yra geriau išsilavinę nei britai.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prie miestų esančios sodininkų bendrijos daug kur yra tapę miestų tąsa. Tačiau soduose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie yra nevisateisiai miestų gyventojai, nors moka visus mokesčius – kaip ir kiti. Aplinkos ministerija siūlo keisti teisės aktus ir parengė rekomendacijas, kaip pertvarkyti sovietmečiu įsteigtas bendrijas. Pavilnio sodininkų bendrija „Švietimas“ priklauso Vilniaus miestui. Pusė sodininkų čia gyvena nuolat.

Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmo-nė? „Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną.

Vytautas Gapšys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Neseniai moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitantys tekstus planšetiniuose kompiuteriuose perskaito daugiau, nei skaitantys tradicines knygas ir spaudą. Tačiau mokykloje planšetinis kompiuteris atstoja ne tik knygą, bet ir mikroskopo akutę, sakoma parodos „Mokykla 2013“ rengėjų pranešime.

Savaitgalį minėjome vieną didžiausių studentiškų švenčių – Tarptautinę studentų dieną, vis dėlto šventės lieka šventėmis, o politinėje erdvėje netyla kalbos dėl vieno opiausių – aukštojo mokslo finansavimo – klausimų. Viešoje erdvėje vis dažniau girdime įvairių nuomonių ir pasisakymų apie tai, kaip reikėtų ir derėtų reformuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.

Kaip atrodo Lietuvos mokykla šiandien? Kokiais priemonėmis naudojasi moksleiviai? Daugelį jų dar prieš kokių 10 metų buvo sunku net įsivaizduoti. Jūsų dėmesiui – 10 faktų, kurių greičiausiai nežinojote, apie šiuolaikinę mokyklą.   1. Klasėse – interaktyvi veikla Mokykloms yra nupirkta įvairių priemonių už daugiau kaip 143 mln. litų: daugiau kaip 700 šalies mokyklų gavo kompiuterių, interaktyvių lentų ir kitų mokymo priemonių.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasveikino Vilniuje lapkričio 5-7 d. vykstančią tarptautinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politikos konferenciją „Skaitmeninės ekonomikos formavimas ES bendrojoje rinkoje“. Konferencijos metu diskutuojama apie skaitmeninės erdvės ES formavimo iššūkius, bendrą šalių IRT politiką, informacinės visuomenės aktualijas.

Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos lieka švietime ir bus paskirstytos savivaldybėms. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė šiandien pritarė Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimams. Mokinių skaičius padidėjo 9 savivaldybėse, ir joms papildomai bus skiriama trūkstama suma – 5 mln. Lt su ugdymu susijusioms išlaidoms padengti. Likusi sutaupyta mokinio krepšelio dalis – 3 mln.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Gali būti, kad didžiausi mūšiai dėl kitų metų biudžeto dalybų vyks tarp valdančiosios koalicijos partnerių? Apei tai – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. - Pone ministre, apie kitų metų biudžetą nėra ką daug diskutuoti: jis gana padorus, finansinė drausmė užtikrinta, nes pajamos auga, deficitas mažėja.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2012–2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė 27,4 procento šalies vaikų, vadinasi, per 70 proc. vaikų nėra užimti po pamokų.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pagal įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius, šiemet geriausiai įvertinta Panevėžio miesto sveikatos priežiūros sistema, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Lietuvos savivaldybių tyrimo vadovas Laurynas Rekašius. O švietimo srityje pirmauja Vilniaus miestas. „Mokiniai nesėdi pustuštėse klasės, kurioms šildyti išleidžiama daugiau lėšų negu mokytojų atlyginimams.

„Jei gali ir po mirties padėti – tai padėk“ – šie Irenos Matijošaitienės žodžiai paskatino artimuosius įkurti donorystės idėją puoselėjantį fondą, kuris šiandien pradeda pirmąją švietėjišką akciją. Spalio 12 –ąją Organų donorystės ir transplantacijos dienos proga bus pristatyta pirmoji Irenos Matijošaitienės donorystės fondo švietėjiškoji žinia. Piliečiai išvys pirmuosius donorystės idėją propaguojančius lauko stendus – čia pateikiama informacija, kiek žmonių laukia organų transplantacijos.

Spalio pirmąją Kelmės kultūros centro darbuotojai rengia „Tylųjį koncertą“. Tai savotiška protesto forma prieš kultūros darbuotojų socialinių poreikių ignoravimą. „Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2012–2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė apie 102 440 arba 27,4 proc. šalies vaikų, rodo Švietimo informacinių technologijų centro duomenys. Vadinasi, likę maždaug 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja užklasinėse veiklose, ugdančiose aktyviems ir sėkmingiems visuomenės nariams reikalingas kompetencijas, tenkinančiose pažinimo ir saviraiškos poreikius.

Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai? Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu.