švietimas

Ekspertai perspėja, kad jau po kelerių metų pirmokėlių tėvai turės gerokai paplušėti, kad savo vaikui rastų vietą mokykloje. Taip įvyks todėl, kad dėl didelio gimstamumo ir imigracijos daugelis mokyklų bus perpildytos, perspėja Vietos valdžios institucijų asociacija (LGA), kuria remiasi Britanijos spauda.

Ketvirtadienį Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais sutarta, jog kitąmet bus skiriama lėšų formaliojo švietimo mokyklų tinklo pertvarkai, o tai suteiks galimybę išlikti kaimo mokykloms.   „Remdamasi Vyriausybės programa, Švietimo ir mokslo ministerija parengė mokyklų tinklo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išsaugoti galimybę vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą arčiau namų“, – sakė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kritikuoja studentų paskolų sistemą. Jis taip pat teigia, kad nuo 2015 metų gali būti pakeistas studijų finansavimas iš valstybės biudžeto. Kaip rašo "Lietuvos žinios", viceministro požiūriu, dabartinė studentų kreditavimo sistema milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo metu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų. "Pirma, valstybė 100 proc.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kandidatų į Aukštojo mokslo tarybos narius konkursą. Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys, kandidatai taip pat gali siūlytis patys.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininku Eugenijumi Jesinu ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi ir aptarė švietimo finansavimo klausimus. Susitikime švietimo profsąjungų atstovai teigė esą sunerimę dėl lėšų, kurias gali tekti grąžinti į biudžetą, nes sumažėjo mokinių skaičius.

 Vilniuje trečiadienį ES švietimo ir mokslo ministrai diskutavo, kaip išspręsti Europos galvosūkį: užpildyti 2 mln. laisvų darbo vietų, kurios atsivėrė Europos rinkoje, nepaisant rekordinio nedarbo lygio. „Turėdami didžiulį nedarbo lygį ES, tuo pačiu metu mes turime apie 2 mln. neužpildytų darbo vietų, turime Europoje 700 tūkst. neužpildytų darbo vietų IT sektoriuje“, – žiniasklaidai kalbėjo Lietuvos švietimo ministras Dainius Pavalkis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nepagrįstai nuvertina socialinius mokslus, savo pasisakymais klaidina abiturientus kuria nereikalingą įtampą. Taip teigiama kreipimesi į ministrą, kurį pasirašė Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Arūnas Poviliūnas ir Lietuvos politologų asociacijos prezidentas dr. Liutauras Gudžinskas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą ES ekonomikos augimui. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras akcentavo sėkmingą ir spartų naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir sklandų bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą.

Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nerimstant gyventojų protestams Arabų pasaulyje, anot politologų, kiek netikėtai jie apėmė ir Braziliją. Birželį prasidėję gyventojų protestai dėl dvidešimčia sentavų pabrangusių viešojo transporto bilietų išaugo į protestus prieš korupciją, ekonominę nelygybę, prastą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą bei žemą paslaugų kokybę. Ekspertai sako, kad blogiausia, jog maždaug 2 mln.

Liūdna žinia pasiekė „Tėviškės šviesą“ iš Punsko valsčiaus: valsčiaus vietos taryba nusprendė nuo rugsėjo 1-osios uždaryti dvi lietuviškas mokyklas – Navinykų ir Pristavonių. Navinykų mokykloje veikė 1–6 klasės, joje mokėsi daugiau kaip 20 mokinių, o Pristavonių mokykloje – 1–3 klasės, kurias lankė 7 mokiniai. Žinia sujaudino viso pasaulio lietuvius. Juk minėtų kaimų vaikai gyvena Lietuvos etninėse žemėse, kurias klastingai, sulaužiusi Suvalkų sutartį, okupavo Lenkija.

Lietuvos švietimo įstaigų lėšos 2012 m. sudarė 5,7 mlrd. litų, iš jų 4,6 mlrd. litų skirta iš valdžios sektoriaus ir 1,1 mlrd. litų gauta iš šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų, remdamasis švietimo įstaigų statistinių tyrimų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2012 m. švietimo įstaigų lėšos, palyginti su 2011 m., sumažėjo 1 procentu (72,7 mln. Lt). Valdžios sektoriaus lėšos švietimo įstaigoms, 2012 m. sudariusios didžiąją dalį (80 proc.

Šiandien, birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos švietimas — šalies prioritetas ir jo identifikavimo bei įteisinimo problemos“, kurią kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga bei Lietuvos švietimo profesine sąjunga organizavo Seimo Darbo partijos frakcija. Konferencijoje buvo aptariamos švietimo įstaigų finansavimo problemos ir jų poveikio ugdymo procesui klausimai, taip pat kalbama apie darbo sąlygų įtaką socialiniam pedagogų statusui.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis antradienį išsaugojo postą, tačiau atmosfera parlamente nė nebando vėsti. Nauju opozicijos taikiniu, ko gero, gali tapti švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bent jau taip galima spėti skaitant klausimus, į kuriuos atsakyti ministrą prašo Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks, kad jau nuo šio rugsėjo dėl mažėjančio mokinių skaičiaus nepanaudoti mokinio krepšelio pinigai liktų švietimo reikmėms, o šiam tikslui skiriamos biudžeto dotacijos apimtys nemažėtų. "Tai leistų išsaugoti mažesnes mokyklas kaimo vietovėse, amortizuoti lėšų trūkumą klasių komplektams išlaikyti, padidinti pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimą bei atlikti kitus būtinus pakeitimus", - trečiadienį pranešė ŠMM.

Briuselyje vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje Dainius Pavalkis susitiko su Latvijos ir Estijos švietimo ir mokslo ministrais Vjačeslavu Dombrovskiu ir Jaak Aaviksoo bei pakvietė Baltijos šalis glaudžiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje. „Pradedame naują Baltijos šalių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje etapą, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

Tik pradėję dairytis darbo absolventai susiduria su pagrindine kliūtimi: darbo pasiūlymų yra, tačiau siūlomos veiklos sritys neturi nieko bendro su įgyta profesija. Teigiamų pokyčių būtų galima tikėtis tik švietimo institucijoms bei valdžios atstovams pradėjus tikslingai bendradarbiauti. Tuo įsitikinęs Raimondas Koreiva, Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius.

Visiems pažįstamas moksleivius ir studentus apimantis nerimo prieš egzaminus jausmas. Kai kuriems šiokia tokia įtampa yra naudinga, skatina labiau stengtis, greičiau atlikti užduotis. Kitiems, net ir puikiai išmanant reikiamą dalyką, atvirkščiai – gali tapti rimta kliūtimi tiek studijų metu, tiek, neišmokus suvaldyti baimių, ir profesinėje veikloje. Šiandien suvaldyti nerimą gali padėti ir švietimo įstaigos.

Savivaldybėms reikėtų leisti pačioms spręsti, kurias ilgąsias gimnazijas palikti, o kurias uždaryti, jeigu jos nesurenka būtino skaičiaus vaikų, mano konservatorius Jurgis Razma. Jis parengė ir įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms nesivadovauti Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o tik į jas atsižvelgti.

Simona PUŽAITĖ Šiaulių miesto savivaldybės strateginės plėtros taryba patvirtino 13 projektų, kuriuos planuoja įgyvendinti 2014–2020 metais, sąrašą. Reikia paruošti dokumentaciją Administracijos direktorius Vladas Damulevičius komentavo, jog sąrašas reikalingas, kad šiemet galėtų užsakinėti techninius ir investicinius projektus galimiems objektams.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas vis dar viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, per praėjusius metus jo rodiklis sumažėjo 4 proc. – daugiausia visoje ES. Verslininkų ir susijusių institucijų atstovų teigimu, dar didesnį pagreitį šiam procesui galima suteikti sudarant kuo geresnes sąlygas jauniems žmonėms patiems pasirūpinti savimi ir ugdant jų verslumą.

Rytų Kinijoje du paaugliai nusižudė, nes "nesugebėjo užbaigti paskirtų namų darbų", penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o šis incidentas pademonstravo didžiulį spaudimą, kurį kai kada patiria moksleiviai. Labai konkurencingoje Kinijos švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama mechaniniam "kalimui" ir egzaminų laikymui. Moksleiviai mokykloje praleidžia vidutiniškai 8,6 valandos per dieną, o vėliau dar dažniausiai dar kelias valandas sugaišta atlikdami namų darbus.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

2013 m. balandžio 21–27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje jau dvyliktąjį kartą rengiama Visuotinė veiksmo savaitė – kampanija, suburianti milijonus žmonių iš beveik 100 šalių. Šių metų kampanija siekiama atkreipti dėmesį į globalų kvalifikuotų mokytojų poreikį ir svarbą visuomenės gerovei, taip pat mokytojų kvalifikacijos bei autoriteto problemas.

Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta. ŠU ar Oksfordas „Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.

Kauno rajone, kairiajame Nemuno upės krante įsikūrusio Kačerginės miestelio gyventojų laukia malonios permainos. Kauno rajono savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos sukurti ir išplėtoti modernią švietimo ir socialinių paslaugų, skirtų įvairius amžiaus gyventojų grupėms ir jų poreikiams infrastruktūrą įsteigiant universalų daugiafunkcinį centrą.

Vakar švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pagal specialybę gydytojas, Šiauliuose sakė atliekantis švietimo problemų „diagnostiką“. Tik po to – sprendimai. Tačiau tikino, jog „reformų jau sotūs“. Susipažinti ir išgirsti Ministras Gegužių progimnazijoje susitiko su miesto mokyklų vadovais, lankėsi tautinių mažumų „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. Tautinių mažumų mokykla, ministro teigimu, turi išlikti, net jeigu yra mažėjanti.

Vakar prie Šiaulių miesto savivaldybės į protesto akciją susirinko apie du šimtus Centro, Lieporių, „Saulės“ pradinių mokyklų atstovų ir jų rėmėjų. Jie reikalavo, kad būtų išsaugotos pradinės mokyklos ir nušvilpė miesto merą Justiną Sartauską. Taupoma švietimo sąskaita Mokiniai, jų tėvai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai skvere prie Savivaldybės mitingavo apie valandą.

 Kareiviai tarnybos metu gaudavo finansinę pagalbą iš vyriausybės ir mokydavosi internetu pagal valstybės finansinės pagalbos programą. Dabar ši programa nutraukta nuo kovo 1 d. sumažinus biudžeto išlaidas, praneša "Reuters". "Neuždirbu daug pinigų, - sakė Stephenas Sinatra iš JAV oro pajėgų. - Pagalbos programa leidžia man mokytis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad nuo mokyklų reorganizavimo niekur nepabėgsime, nes tai lemia ir demografiniai veiksniai – mokinių mažėjimas. ,,Mes turime kasmet po 9 proc. mažėjantį mokinių skaičių mokyklose ir nuo demografinės situacijos mes niekur nepabėgsime”,- sakė D. Pavalkis, atsakydamas į valdančiųjų daugumai priklausančių Lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevič klausimą.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, atkreipdama dėmesį į skubotą, jos nuomone, pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūrą, kurią inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijose.

Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės teigimu, "šiandien Punske yra viso labo 5 lietuviškos švietimo įstaigos, Lietuvoje - 48 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokoma lenkų kalba, 13 lenkų-lietuvių mokyklų, 10 lenkų-rusų ir 10 trikalbių - lenkų, rusų, lietuvių. Taigi iš viso 81 mokymo įstaiga yra finansuojama pagal bendrą principą, koks Lietuvoje yra nustatytas visoms mokykloms. Politika, kurią Lenkija vykdė daugelį metų, labai sėkmingai tęsiama.

 Šių metų Leipcigo knygų mugėje bus skiriama nemažai dėmesio Lietuvos autoriams, laukia ir apdovanojimas knygos meno konkurse. Kovo 14-17 dienomis Vokietijoje vyksianti tradicinė Leipcigo knygų mugė Europoje žinoma kaip profesionaliausia literatūros ir knygų gurmanų erdvė, kurioje išsamiai pristatomos ne tik visos Europos knygų naujienos, bet ir daug dėmesio skiriama kultūrinei programai, susitikimams ir pokalbiams su rašytojais.

Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu Politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai, mano šalies lituanistai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Varšuvoje su darbo vizitu lankosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ketvirtadienio popietę jis susitinka su Lenkijos užsienio reikalų ministru – toks susitikimas surengtas po kelerių metų pertraukos. Tikimasi, kad tai padės spręsti tiek lietuvių, tiek lenkų tautinių mažumų klausimą. Prieš šį susitikimą ministras L. Linkevičius aplankė Lenkijos lietuvių bendruomenę.

Vaikai turi gauti pakankamai bazinių žinių, pristatydamas savo parengtų vidurinių mokyklų mokymo programos principus pareiškė Didžiosios Britanijos švietimo ministras Maiklas Gouvas (Michael Gove), informuoja BBC. Antradienį sakydamas kalbą ministras pažadėjo iš dabartinės mokymo programos išmesti „tuščias kalbas apie laimę“ ir užtikrinti, kad mokiniai gautų struktūrinių žinių paketą. Nauja mokymo programa Anglijos mokyklos turėtų būti paskelbta artimiausiu metu.

Praėjusį pirmadienį rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje merai kėlė pastaruoju metu susikaupusias savivaldybių problemas vildamiesi bičiuliais pasivadinusių Seimo narių pagalbos.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas atnaujino elektroninę lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatiją 11 kl. ir parengė chrestomatiją 12 kl. Ši elektroninė priemonė parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą. Ji apima lietuvių literatūros laikotarpį nuo pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ iki naujausios literatūros kūrinių.

Per paskutinius metus ne vieną protesto akciją surengė studentai ir mokytojai, kai kuriuos aštrius švietimo sistemos klausimus kėlė mokinių tėvai. Įtampą keliantis mokyklų tinklo optimizavimas, krepšelių dalybos ir studentų pastebėjimai apie studijų kokybę – tai tik keletas problemų, kurios užgrius naujųjų Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų pečius. Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis švietimo sektoriuje, kalbamės su naujuoju švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo "Respublika". Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo „Respublika“. Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Naujoji Vyriausybė aukštojo mokslo sistemai planuoja kardinalius pokyčius – vos prieš keletą metų pradėta įgyvendinti reforma bus reformuojama iš pagrindų, o „krepšelius“ keis tikslinis aukštojo mokslo finansavimas. Šią jau anksčiau viešumoje aptarinėtą žinią patvirtino penktadienio rytą į Studentų sąjungos organizuotus akademinius pusryčius atvykusi siūlyta kandidatė į Švietimo ir mokslo ministres Virginija Baltraitienė.

Lapkričio 29 – gruodžio 2 d. Prahoje vykusiame pasauliniame švietimo programų forume „Partners in Learning Global Forum“ „Microsoft“ paskelbė apie 250 mln. JAV dolerių investiciją į programą „Partneriai mokyme“. Programa padeda mokytojams ir mokiniams padeda įgyti informacinių technologijų įgūdžių ir pasiruošti ateities darbui, sakoma bendrovės pranešime. Investicijomis „Microsoft“ siekia iki 2018 m. į programą „Partneriai mokyme“ įtraukti 20 mln. mokytojų.

Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Daugiau nei 100 švietimo, meno, literatūros, ekonomikos, filosofijos ir sporto srityse žymių europiečių pasirašė ES valstybių ir vyriausybių vadovams skirtą atvirą laišką, kuriame ragina užtikrinti pakankamą studentų mainų programos „Erasmus“ finansavimą.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija apdovanojo tris mokslui ir šaliai nusipelniusius užsienio lietuvius. Iškiliausiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams mokslo premijos skiriamos jau šeštą kartą. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, Lietuva gali tik didžiuotis, turėdama ne vieną gabų mokslininką įvairiuose pasaulio universitetuose. Šiemet mokslo premijoms užsienio lietuviai pateikė 14 kandidatūrų.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Lietuvos jūrų muziejus žengė netikėtą žingsnį – ėmėsi pedagoginės edukacinės veiklos, atkreipdamas dėmėsį į tai, kad moksleiviams jis gali tapti įdomia ir kūrybiška mokymo baze.