švietimas

Vasarą gimusių kūdikių viltys tapti generaliniais direktoriais gali būti bergždžios. Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, gimtadienį švenčiantys birželį ir liepą, turi mažiausiai galimybių pasiekti aukščiausius postus. Labiausiai tikėtina, kad vieną dieną aukščiausiais vadovais taps kovą arba balandį gimę žmonės. JAV šį dėsnį iš dalies gali paaiškinti Amerikos mokyklose taikoma sistema, kuri nurodo, kada vaikai gali pradėti eiti į darželį.

Kauno technologijos universitete (KTU) pasirašyta trišalė sutartis, apvainikavusi diskusijas dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ ir dalies slėnio „Nemunas“ valdymo modelio bei veiklos. Šį dokumentą pasirašė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. Eugenijus Ušpuras.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Tarp moks­lei­vių ir mo­ky­to­jų spar­čiai plin­ta pe­da­go­gų-ko­re­pe­ti­to­rių ma­da. „Šiau­lių kraš­to“ kal­bin­ti vie­nuo­lik­to­kai pa­sa­ko­jo, kad jų kla­sė­je pu­sė moks­lei­vių as­me­niš­kai sam­do­si mo­ky­to­jus. Vie­na mo­ki­nė tam iš­lei­džia iki 130 li­tų per sa­vai­tę. Mo­ky­to­jai tvir­ti­na, kad jų tiks­las – ne už­dirb­ti, bet iš­mo­ky­ti. Vie­nuo­lik­to­kams mo­ky­to­jų neuž­ten­ka „Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja nau­ją te­mą iš­py­lė kaip žir­nius.

Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos rezultatus iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad socialdemokratai prarado vieną mandatą – jis atiteko konservatoriams.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Zarasuose mitingą pirmadienį rengia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas. Į jį rinksis ne tik šešių trečią savaitę streikuojančių mokyklų, bet ir nestreikuojančių mokyklų darbuotojai. Streikuojančiuosius palaikys ir LŠDPS Šiaurės rytų Lietuvos regiono susivienijimas. Į streikuojančiųjų sąskaitą turėtų būti pervesta jų finansinė pagalba. Streikuojančiųjų derybos su Zarasų rajono savivaldybe tebevyksta be jokių rezultatų.

Penktadienį mokytojai  prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengė mitingą. Jame jie tarė „ate“ švietimo ir mokslo ministrui, liberalui Gintarui Steponavičiui. Plakatuose ministras vadintas „sex ekspertu“, viceministras Vaidas Bacys – ufonautu. Mokytojai atsivežė ir balioną su ministro šaržu. Į protesto akciją susirinkę mokytojai piktinosi, kad mokyklose nėra vietos jauniems, gabiems mokytojams, kad visos reformos priimamos autokratiškai, nesitariant su pedagogais.

Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje, tad reikia baigti sutvarkyti mokyklų tinklą, kad jos galėtų žinoti savo ateitį ir ramiai dirbti, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokią poziciją kalbėdama apie šalies švietimo būklę šalies vadovė išsakė interviu Vilniaus krašto laikraščiui „Krašto naujienos“, kuris trečiadienį pateikiamas prezidentūros interneto puslapyje. „Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gina aukštojo mokslo reformą ir tvirtina, kad nieko joje nekeistų, jei turėtų galimybę pradėti ją iš naujo. Dėl reformos ateities ministras sako esąs ramus - Konstitucinio Teismo įžvelgti trūkumai, jo teigimu, buvo pašalinti nekeičiant esmės, o kitų partijų priešrinkiminiuose pasiūlymuose jis nematąs nieko, kas galėtų ją pakeisti.

Dabartiniai vienuoliktokai, norėdami stoti į aukštąsias mokyklas, 2014 m. turės daugiau  galimybių įstoti į skirtingas specialybes. Vienodas išlaikytų brandos egzaminų rinkinys stojantiesiems atvers   daug platesnį nei dabar studijų programų pasirinkimo spektrą.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Darbo partija (DP), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga šiandien žengė žingsnį švietimo lygio kėlimo link. Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių.

Nuo pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo dienos ėmiausi darbo – nuspėti žiniasklaidos, socialinių tinklų, sveikatos apsaugos ir kosmoso kelionių ateitį. Pastarąsias savaites daugybę laiko skyriau istorinių šaltinių tyrimams ir susitikimams su savo sričių specialistais. Tuomet netikėtai buvau paprašyta atsakyti į tam tikrą klausimyną apie žmonijos ateitį.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Švietimas negali būti laikomas paslauga, nes taip jis tampa nebe kultūros dalimi, o nesveikos konkurencijos objektu, įsitikinusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. „Švietimas negali būti paslauga todėl, kad į švietimo sistemą įvedus rinkos ekonomikos elementus, kai mokinys susiejamas su krepšelio pajamomis, atsirado nesveika konkurencija tarp mokyklų, norinčių išgyventi.

Naujai parengtas Valstybinės švietimo strategijos projektas yra silpnas ir be aiškios vizijos, sako Prezidentės vyriausioji patarėja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė ir akcentuoja tautiškumo, lietuvybės ugdymą mokyklose. Antradienį „Žinių radijuje“ Prezidentės atstovės pasiteiravus, ar šalyje vykdoma švietimo ir mokslo reforma tenkina šalies vadovę D. Grybauskaitę, V. Būdienė išskyrė mokslo ir studijų reformą bei švietimo reformą.

Didžioji Britanija, Norvegija, Vokietija, net Tailandas ar Nepalas – lietuviai emigrantai ir jų vaikai pabirę po visą pasaulį. Tačiau nemažai jų Rugsėjo 1-osios skambutį girdėjo iš Vilniaus. Tiesa, virtualiai. Susidomėjo emigrantai Šiandien Ozo gimnazijoje yra per 1000 moksleivių. Tačiau net 570 iš jų mokyklos sienas savo akimis pamato geriausiu atveju kartą per pusmetį, kai atvyksta į tarpinį atsiskaitymą.

Naujieji mokslo metai miesto mokyklose prasidėjo rugsėjo 1-ąją, o rajone didesnė dalis švietimo įstaigų Mokslo ir žinių dieną mini šiandien. Šeštadienį, rugsėjo 1 dieną, Panevėžys atgijo – prasidėjo šventinis naujųjų mokslo metų pradžios šurmulys. Mokslo ir žinių dieną mieste minėjo kone visos švietimo įstaigos. Iš 22 rajone veikiančių mokslo įstaigų dvylikoje mokslo metai prasidės šiandien. Kiekviena miesto švietimo įstaiga Mokslo ir žinių dieną minėjo savaip, pagal savus scenarijus.

Kai kurie Kauno bendrojo lavinimo mokyklų penktųjų klasių moksleiviai dar šįmet galės mokytis ne tik iš tradicinių popierinių vadovėlių, bet ir naudodami skaitmenines mokymo priemones. Tokią galimybę jie turės nuo lapkričio. Dalyvauti Mokyklų tobulinimo programos plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ šalies mokyklas pakvietė Švietimo ir mokslo ministerija. Projektu susidomėjo 27 Kauno ugdymo įstaigos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) naujų mokslo metų pradžioje sumanė nudžiuginti nauju rekomendacijų projektu. Valdininkai tikisi, kad rekomendacijos padės reguliuoti mokinių ir mokytojų santykius esant konfliktinėms situacijoms ir efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo mokinių elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę.

Šio rugsėjo pradžioje Kauno rajono ugdymo įstaigos sulauks keliomis dešimtimis daugiau pirmokų nei pernai rudenį. Planuojama, kad pirmokų naujais mokslo metais į klases ateis apie 780 (2011–2012 m. rajone mokėsi 706 pirmaklasiai). Priešmokyklinukų mokyklose bus apie 259 (2011–2012 m. – 258). Kauno rajone 2012–2013 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo ugdymo įstaigose dirbs 1 254 mokytojai (iš jų 26 mokytojai ekspertai, 423 mokytojai metodininkai, 609 vyresnieji mokytojai), k...

Sostinėje trūkstant vietų vaikų darželiuose, Švietimo ir mokslo ministerija siūlo ikimokykliniam ugdymui nuomoti ir pritaikyti laisvas įvairių įstaigų patalpas. Ministerija parengė tokių patalpų sąrašą ir jau išdavė pirmuosius leidimus čia steigti  ikimokyklinio ugdymo grupes. „Vaikų darželiams galime puikiausiai pritaikyti turimas tuščias biurų, įstaigų  patalpas, užuot pradėję metų metus užtrunkančias ir milijonus kainuojančias statybas.

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę. Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.

Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 11 mlrd. 761,5 mln. litų, t.y. 672,2 mln. litų, arba 6,1 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per septynis šių metų mėnesius įplauks 11 mlrd. 600,7 mln. litų, o faktiškai įplaukė 160,8 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per septynis šių metų mėnesius gauta 9 mlrd. 864,5 mln. litų, t.y. 607,9 mln. litų, arba 6,6 proc.

Svetur esančios lietuviškos mokyklos turėtų būti išlaikomos tų valstybių, kuriose ir yra, mano Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jo teigimu, tai turėtų būti viena iš prioritetinių Lietuvos diplomatų darbo užduočių ir dvišalių Lietuvos ir tų valstybių, kur veikia lietuviškos mokyklos valstybinių susitikimų derybų tikslų.

Rugsėjo pirmoji šiemet bus šeštadienį, todėl Švietimo ir mokslo ministerija leidžia pačioms mokykloms nuspręsti, kada joms švęs Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį ar pirmadienį, rugsėjo trečiąją. Esant tokiai pasirinkimo galimybei, įstaigų vadovams kyla nemenkų rūpesčių, kaip atrasti papildomų lėšų ir taip skurdžiame biudžete sumokėti mokytojams už darbą poilsio dieną, o jeigu bus nuspręsta organizuoti pirmadienį – kaip tą pačią dieną suderinti šventę ir mokymosi procesą.

Neseniai švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys teigė, kad po poros metų šalies mokyklų bus apie 300 mažiau nei šiemet, o mokytojų sumažės net 5 tūkstančiais. Prisiminkime 2011 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Lietuvių k. teste buvo štai toks šiems laikams labai tinkantis R.Granausko tekstas „Požiūriai“: „J.Audėno, ilgamečio prezidento A.Smetonos padėjėjo, prisiminimai.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelia kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas taps Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pasiuntiniu švietimo klausimais, pranešė BBC. G. Brownas siekia, kad iki 2015 m. dar 61 milijonas vaikų visame pasaulyje pradėtų lankyti mokyklas. Nuo 2010 m., kai paliko premjero postą, G. Braownas parengė daug ataskaitų apie švietimą besivystančiose šalyse.

Kol privačios kosminės bendrovės, tokios kaip „Excalibur Almaz“, pradės siūlyti „savaitgalio keliones“ aplink Mėnulį, kainuosiančias apie 155 milijonus dolerių, NASA paskubėjo pasiūlyti visiems norintiems nemokamą išvyką aplink jį. Tiesa, kol kas kompiuterio ekrane. NASA palydovo LRO nufilmuota vaizdo medžiaga supažindina virtualius turistus su didžiausiais Mėnulio krateriais, JAV astronautų Mėnulio paviršiuje paliktais pėdsakais, aprodo nematomąją Mėnulio pusę.

Šių metų rugpjūčio pabaigoje darbo neteks daugiau kaip 7,5 tūkstančio Lenkijos mokytojų, o mažiausiai 15 tūkstančių pedagogų bus sumažintas pamokų skaičius. Tokius duomenis agentūros PAP žurnalistai surinko švietimo darbuotojų profsąjungose ir savivaldybėse. Jau pavasarį švietimo darbuotojų profsąjungų atstovai ir žiniasklaida informavo, kad šįmet mokytojų bus atleista iš darbo kur kas daugiau nei ankstesniais metais.

Didžiojoje Britanijoje mokyklinio amžiaus vaikai yra vieni nelaimingiausių ir daugiausia streso patiriančių vaikų tarp išsivysčiusių pasaulio šalių, teigia mokslininkai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai teigia, kad vis daugiau jaunesnių nei 16 metų vaikų Britanijoje tinkamai nesubręsta jauname amžiuje, nes per daug dėmesio praleidžia prie televizorių ekranų, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar naršydami internete vietoj to, kad daugiau laiko praleistų lauke.

Vidutines pajamas gaunanti amerikiečių šeima, susilaukusi naujagimio 2011 metais, jam užauginti iki 17 metų turės skirti 235 tūkst. JAV dolerių (apie 643,9 tūkst. litų). Tokius duomenis skelbia Žemės ūkio departamentas (USDA) JAV, atlikęs būtinų vaiko auginimui išlaidų tyrimą. Kaip rašo Money.cnn.com, ši suma apima maisto, sveikatos apsaugos ir kitų reikmių išlaidas, neįskaičiuojant infliacijos veiksnio. Tyrimas taip pat rodo, kad prieš metus vaiką auginti Amerikoje buvo 8 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministerija pasišovė vis labiau didinti išmaniųjų technologijų skvarbą Lietuvos moksleivių gyvenimuose. Už 12 mln. litų ketinama įsigyti ir apdrausti per 10 tūkst. kompiuterių (kurių dauguma bus planšetiniai) ir juos išdalinti moksleiviams. Jau kitais metais juos turėtų gauti penktokai bei pastarųjų mokytojai. Ministerijos nuomone, be šių įrenginių mokiniai negali pilnavertiškai mokytis, todėl ši programa yra būtinai reikalinga ir verta tų milijonų.

Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC. Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą.

Anykščių savivaldybė kovoje dėl mokinių krepšelio ieško kompromisų ir pirmoji Lietuvoje sutinka perimti iš ministerijos Anykščių technologijos mokyklą.Sujungus ją su gimnazija mokiniai įgytų ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesiją, praneša LTV „Šiandien“. Per 200 mokinių technologijos mokykloje mokosi tarptautinių vežimų vairuotojo, technikos priemonių priežiūros verslo, staliaus ir kitų specialybių.

Penktadienį Klaipėdoje buvo surengtos paskutinės šių metų Saugesnio interneto akademijos paskaitos, pranešė bendrovė TEO. Akademijai keliaujant po Lietuvą, su virtualiame pasaulyje slypinčiais galimais pavojais ir asmeninės informacijos saugojimo svarba susipažino 4 tūkst. šalies moksleivių trylikoje šalies miestų.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu iš Privatizavimo fondo paskyrė per 229 tūkst. Lt lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimui ir mokymo sąlygų gerinimui. Šios lėšos reikalingos Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinei mokyklai ir gimnazijai, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinėms mokykloms, kad jos galėtų įgyvendinti 1-9 kl. mokiniams ugdymo programas lietuvių kalba. 2011 m. Punsko savivaldybės lietuviškoms mokykloms Vyriausybė skyrė 350 tūkst. Lt.

Anonimas internautas apkaltino Vokietijos švietimo ministrę Annette Schavan plagiatu jos prieš 32 metus rašytoje daktarinėje disertacijoje. Diuseldorfo universitetas, kuriame šis darbas buvo ginamas, trečiadienį pareiškė ištirsiąs kaltinimus. Kaip rašo savo tinklaraštyje nežinomas kaltintojas, A. Schavan 56-iose disertacijos vietose nepateikė išsamių duomenų apie šaltinius, kuriais rėmėsi.

Balandžio 28 d., skautai iš visos Lietuvos rinkosi Šiauliuose, kur minėjo jau daugiau negu penkiolika metų organizuojamą pavasario šventę. Renginys kasmet organizuojamas vis kitame mieste, šiais metais sutraukė per 800 jaunuolių iš visų šalies regionų.

Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius. „Socialiniai mokslai – kažkas neapčiuopiamo“2011-aisiais stojantys į universitetus socialinius mokslus pirmu pageidavimu rašė 51 proc.

Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą, kuris žymiai patobulins savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkymą ir padės greičiau išsiaiškinti nesimokančius vaikus ir nelankymo priežastis.

Balandžio 26-27 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus Bukarešte, Rumunijoje, vyksiančioje Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijoje. Joje bus aptarti iki šiol pasiekti bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo rezultatai ir nustatytos gairės ateičiai.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Balandžio 27 d., penktadienį, nuo 10 val. Vytauto Didžiojo universitete vyks didelio populiarumo praėjusį kartą sulaukęs renginys moksleiviams „VDU ralio taurė 2012“. Jau dabar moksleiviai kviečiami suburti ir užregistruoti komandą, kuri kovos dėl šauniausios mokyklos Lietuvoje vardo.