sovietų sąjungos

Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą galėjo „per klaidą“numušti prastai apmokyti prorusiški separatistai rytų Ukrainoje, antradienį sakė JAV žvalgybos pareigūnai, atmesdami Maskvos pateikiamą šio incidento versiją kaip propagandą.

Rusijos tyrėjai trečiadienį informavo sulaikę du Maskvos metropoliteno darbuotojus, atliekant tyrimą dėl pražūtingos avarijos toje transporto sistemoje, per kurią žuvo 22 žmonės. Dar 129 žmonės buvo hospitalizuoti po šios avarijos, kuri pagal aukų skaičių yra didžiausia per aštuonis Maskvos metro istorijos dešimtmečius. Tiriamasis komitetas nurodė sulaikęs du įtariamuosius: techninės priežiūros pamainos brigadininką Valerijų Baškatovą ir jo padėjėją Jurijų Gordovą.

Rusijos žmonės yra pripratę prie nesiliaujančių jų laisvės varžymų, tačiau naujame įstatyme įtvirtintas draudimas naudoti jų turtingą necenzūrinės leksikos žodyną daugelį ne juokais supykdė. Dėl šį mėnesį priimto įstatymo, draudžiančio keiksmažodžius filmuose, teatro vaidinimuose ir žiniasklaidoje, ši prieštaringai vertinama priemonė atsidūrė visuomenės debatų centre ir suvienijo tiek prezidento Vladimiro Putino priešininkus, tiek jo šalininkus.

 Eduardas Ševardnadzė Vakaruose buvo didvyris, kuris dirbdamas sovietų užsienio reikalų ministro poste padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet paskui, būdamas savo gimtosios Gruzijos prezidentu, jis buvo dramatiškai nuvainikuotas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių plėtra galėtų tapti glaudesnio piliečių bendravimo pagrindu. Tai jis pareiškė ketvirtadienį sveikindamas Baltarusijos premjerą Michailą Miasnikovičių šios šalies nepriklausomybės dienos proga. „Tikiu, kad ekonominių ir kultūrinių santykių plėtra su kaimynine Baltarusija galėtų tapti glaudesnio mūsų šalių piliečių bendravimo pagrindu“, - teigiama A.Butkevičiaus laiške.

  Lenino statula grįžo į buvusį pavyzdinį komunistinės Lenkijos miestą, tačiau bolševikų revoliucijos lyderis, kuris anksčiau būdavo pagerbiamas didingais paminklais, dabar pavaizduotas kaip mažas ryškiai žalias žmogeliukas, besišlapinantis nuo juodo postamento. Šis ironiškas Rusijos revoliucionieriaus atvaizdas, atsiradęs darbininkiškame Krokuvos priemiestyje Nova Hutoje, siūlo galimybę per humoro prizmę pažvelgti į sudėtingą Lenkijos komunistinę praeitį.

 Po truputį vis labiau aiškėja didžiausio Maskvos geopolitinio projekto – Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) – kontūrai. Formuodama šį tarpvalstybinį susivienijimą Rusija dar labiau stiprina savo pozicijas posovietinėje erdvėje, tačiau vargu ar EAES taps Sovietų Sąjunga-2 (nors tikriausiai kaip tik tokia vizija ir buvo puoselėjama Kremliuje). Maskvos tikslai ir interesai formuojant Eurazijos ekonominę sąjungą yra gana akivaizdūs, tačiau kyla klausimas: kokią naudą iš dalyvavimo šiame susi...

Demokratija silpnėja daugelyje šalių, kurios susikūrė subyrėjus Sovietų Sąjungai ir kurių Vyriausybės perėmė vis dažniau Rusijos taikomus represinius metodus. Tai rodo trečiadienį paskelbtas naujas tyrimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat įrodo esantis žmogus, su kuriuo neįmanoma nesiskaityti. Buvo prognozuojama, kad dėl krizės Ukrainoje Rusijos lyderis taps atstumtuoju, išmestu iš turtingųjų valstybių klubo, ir liks nepakviestas į Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį pats planavo surengti olimpiniame Sočio mieste – savo pasididžiavime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

Vienas buvo elektrikas, kuris didžiavosi savo darbininkiškomis šaknimis. Kitas – intelektualas, rašęs apie laisvės prigimtį. Nors abu labai skirtingi, Lechas Walesa (Lechas Valensa) ir Adamas Michnikas tapo Lenkijos demokratinio judėjimo didvyriais. Praėjus ketvirčiui šimtmečio po istorinių rinkimų, atnešusių laisvę jų šaliai, jiedu stebisi demokratijos „stebuklu“, nors ir jaučia tam tikrą nusivylimą dabartine Lenkija.

 Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai ketvirtadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus įkurtas didelis prekybos blokas – kaip tikimasi, galėsiantis mesti iššūkį JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos ekonominei galybei. Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dokumentą dėl Eurazijos Ekonominės Sąjungos, aktyviai propaguojamos Maskvos, įkūrimo pasirašė po Astanoje vykusių derybų.

Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos fonde Nr. V-5 „Įskaitos (tremties) bylos“ saugoma Jaruzelskių šeimos tremties byla Nr. 37051/5, kurioje esantys dokumentai byloja apie tai, kad žinomas Lenkijos valstybės veikėjas Voicechas Jaruzelskis, drauge su tėvais Vladislavu Jaruzelskiu ir Vanda Jaruzelskaja bei seserim Teresa Jaruzelskaja, 1939 m. rugsėjo mėn. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Vokietijos bei Sovietų Sąjungos kariuomenėms okupavus Lenkiją, pasitraukė į Lietuvą.

Neseniai atrodė, kad Rusija stovi prie didelio geopolitinio proveržio slenksčio. Buvo kalbama, kad ilgai puoselėtas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) projektas, kuris turėjo tapti Rusijos atsaku Europos Sąjungai, pavirs realybe jau 2015 metais. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, esminių tarptautinės teisės normų nepaisymas ir kiti panašūs pavojingi žaidimai privertė sunerimti net artimiausius Maskvos partnerius. Dėl šios priežasties EES projektas vėl praranda aiškius kontūrus.

  Įspūdingo stoto Ukrainos bokso didvyris ir audringų protestų lyderis Vitalijus Klyčko sekmadienį paskelbė pergalę Kijevo mero rinkimuose, kuri įtvirtina jo vaidmenį šios šalies politikoje.   „Visi pokyčiai prasidės Kijeve“, – buvęs sunkiasvorių bokso čempionas, kai balsavusių rinkėjų apklausos parodė, jog sostinėje jis surinko 57 proc. balsų.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

 Suomijos vyriausybė nesirengia šalies narystei NATO, pirmadienį pareiškė prezidentas Sauli Niinistoe (Saulis Nynistė). Valstybės vadovas Estijos televizijai sakė, kad Suomija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo turėjo principinę galimybę prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. „Tačiau jei pasižiūrėsime į šiandieną, tai mes turime vyriausybę, kurios programoje teigiama, jog ji netgi nesirengia prašyti narystės NATO. Niekas vyriausybėje nepasisakė už šio programos punkto pakeitimą.

(papildyta 15.25) Rusijos branduolinės pajėgos – nuolatinėje kovinėje parengtyje, sako gynybos ministras Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį pareiškė, kad šalies branduolinės pajėgos sausumoje, jūroje ir ore yra nuolatinėje kovinėje parengtyje, prezidentui Vladimirui Putinui tikrinat, kaip vyksta karinės pratybos, surengtos tęsiantis krizei Ukrainoje.

(papildyta 11.08) Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo, jog NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) yra „aklas“, nes parašė nematantis jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo pajėgas nuo Ukrainos sienos. Tokį Užsienio reikalų ministerijos komentarą ketvirtadienį citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.

(papildyta 18.49) Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.

Jei rusai įsiverš į Ukrainą, „jiems nereikės tankų, jie gali tiesiog ateiti“, šypsodamasis sako Levas Nikolajevičius, kuris savo deformuotu pirštu rodo į Rusijos sieną iškart už anų medžių. „Ir mes juos pasveikinsime“, – priduria jis. Pasauliui nerimaujant dėl invazijos per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, pagyvenę pasienio kaimo Hryhorivkos gyventojai tokios įtampos nejaučia.

Rusijos darbininkai pražygiuos per Raudonąją aikštę Gegužės 1-osios parade – pirmąkart nuo 1991 metų, antradienį pranešė organizatoriai, patriotizmo bangos apimtai šaliai atgaivinus dar vieną sovietinę tradiciją. „Krymas grąžintas Rusijai, o profsąjungos grįžta į Raudonąją aikštę!“ – Maskvos profsąjungų federacijos pirmininkas Sergejus Černovas sakė per spaudos konferenciją.

(papildyta 14.53) Ukrainos kariai ketvirtadienį pasitraukė iš patikros posto į šiaurę nuo rytinio Slovjansko miesto, kurį anksčiau buvo užėmę, o į jį sugrįžę prorusiški separatistai pradėjo stiprinti savo pozicijas, kraudami smėlio maišus. Vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas sakė, kad kariai, atvažiavę šarvuotaisiais transporteriais į patikros postą kelyje netoli Chrestyščės kaimo, pasitraukė praėjus maždaug dviem valandoms.

Populiariausias Rusijos socialinis tinklas pirmadienį pranešė priėmęs savo įkūrėjo Pavelo Durovo atsistatydinimą, kai jis anksčiau šį mėnesį paskelbė paliekantis bendrovę, tačiau vėliau tikriausiai persigalvojo. Kovo 21 dieną P.Durovas pranešė bendrovei „VKontakte“, kad atsistatydina, o vėliau jis nebuvo oficialiai atšaukęs šio savo sprendimo, naujienų agentūra „Interfax“ citavo socialinio tinklo naujienų tarnybą.

 Ukrainos rytinėje Donecko srityje, tapusioje prorusiškų protestų židiniu, dauguma gyventojų nenorėtų, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi, tačiau provakarietišką Kijevo vyriausybę laiko neteisėta, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai. 52,2 proc. respondentų, apklaustų toje srityje, kurioje promaskvietiški kovotojai pastarosiomis savaitėmis perėmė kontrolę keliuose miestuose, sakė esantys nusistatę prieš prisijungimą prie Rusijos, tuo tarpu 27,5 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

 Grupė Rusijos įstatymų leidėjų oficialiai paprašė prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos buvusio Sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo išdavystės – Sovietų Sąjungos sugriovimo, ketvirtadienį pareiškė vienas parlamentaras.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

Rusijai išgyvenant patriotinę euforiją dėl Krymo prijungimo ir didėjant prezidento Vladimiro Putino populiarumui, kai kurie garsūs šios šalies roko atlikėjai atsidūrė tarp nedaugelio iškilių veikėjų, nepritariančių pastariesiems Kremliaus veiksmams. Tarp kritikuojančių intervenciją Kryme buvo keli Sovietų Sąjungos persitvarkymo epochos laikus menantys roko veteranai ir kai kurios jaunesnės žvaigždės.

 Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione. Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

Dėl Rusijos elgesio Ukrainoje nervinga Gruzija trečiadienį siekė naujo Maskvos pažado, kad ji nenaudos jėgos spręsdama rusenantį jų teritorinį konfliktą. „Gruzija tebėra įsipareigojusi dėl savo jėgos nenaudojimo pažado, kurį vienašališkai davė 2010 metais“, - sakė vyriausiasis derybininkas Davidas Zalkalianis po naujausio tarptautinių tarpininkų remiamų taikos derybų rato Ženevoje.

(papildyta 14.44) JAV ir Europa vieningai spaus Rusiją dėl veiksmų Ukrainoje, sako Obama Jungtinės Valstijos ir Europa yra „vieningos, versdamos Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus“ Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė pirmadienį prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarimą dėl tos krizės.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant „perbraižyti sienas“ Europoje, nusistovėjusias po Antrojo pasaulinio karo. Tas pareiškimas nuskambėjo, kai V.Putinas pasirašė sutartį, pagal kurią Krymo regionas prijungiamas prie Rusijos, o Ukraina perspėjo, jog šiame konflikte prasideda „karinis etapas“, kai per vieną susirėmimą žuvo karių abiejose pusėse.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.

Krymas pirmadienį ėmėsi virtinės priemonių, siekdamas palengvinti savo prisijungimą prie Rusijos, praėjus dienai po to, kai separatistinio regiono rinkėjai balsų dauguma pasisakė už atsiskyrimą nuo Ukrainos. (Atnaujinta: 21.06) Naujienų agentūra "Interfax" praneša, kad pirmadienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo, atsižvelgdamas į sekmadienį vykusio referendumo rezultatus, Krymą pripažįsta nepriklausoma ir suverenia valstybe.

Prieš sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą pakelėje išdygęs milžiniškas reklaminis stendas rinkėjams siūlo akivaizdų pasirinkimą. Plakato dešinėje žydrame fone vaizduojamas Krymo pusiasalis, nuspalvintas Rusijos vėliavos spalvomis. Kairėje pusėje juodame fone matomas pusiasalis, apraizgytas spygliuota viela ir papuoštas nacių svastika.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį nusprendė dviem mėnesiams suimti Rusijos pilietį Jurijų Melą, kuris yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje. 1968 metais gimęs vyras dalyvavo 1991 metais sovietams šturmuojant Televizijos bokštą, žurnalistams teisme sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius. Įtariamasis tuo metu tarnavo Šiaurės miestelyje.

 Rusijos ambasada oficialiai informuota apie Lietuvoje sulaikytą Rusijos pilietį, įtariamą Sausio 13-osios įvykių byloje. Kai praneša Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, Rusijos atstovybė paprašė susitikimo su sulaikytuoju, kurio tapatybė oficialiai kol kas neatskleidžiama.

Prorusiškai Krymo vyriausybei stengiantis paskubomis prijungti šį regioną prie Rusijos, žmonės likusioje Ukrainos dalyje žada nesėdėti rankų sudėję, kai Maskva ruošiasi atsiriekti dalį jų šalies. Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.

Krymo gyventojų mažumą sudarantys musulmonai totoriai – Stalino 1944 metų masinių deportacijų aukos – nepatikliai ir su nerimu vertina sekmadienį įvyksiantį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris gali dar labiau komplikuoti krizę šiame Ukrainos Juodosios jūros pusiasalyje.

Prorusiška Krymo valdžia, ketvirtadienį paskelbusi šį autonominį Ukrainos regioną Rusijos dalimi, pareiškė vykdanti triuškinamos savo gyventojų daugumos valią. Regiono sostinės Simferopolio gatvėse aiškiai dominavo Rusijos šalininkai, skanduojantys tos šalies pavadinimą ir mojuojantys jos vėliavomis.

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai. Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.

„Sevastopolis – Rusijos miestas!“ – sušuko pensininkė Zinaida Lazereva, o grupė kitų pagyvenusių moterų šalia jos dainavo Sovietų Sąjungos karo dainas šio miesto pagrindinėje aikštėje. „Čia mes kalbame rusiškai; mūsų mąstysena rusiška – ir mes norime būti Rusijoje“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP aikštėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į žemiau esančioje įlankoje stovinčius karo laivus.

Iš paskos politinei suirutei Ukrainoje iškilo ir finansinės krizės grėsmė. Prieš keletą dienų reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pablogino Ukrainos skolinimosi reitingą iki CCC–, o tai tik du laipteliai iki bankroto. Ukrainos mokumas ant plauko kybo jau ne vienerius metus. Dar 2010 metais Tarptautinis valiutos fondas buvo pasiryžęs suteikti šaliai kredito liniją, tačiau Ukraina tada neįvykdė reikalavimų ir negavo finansavimo.

 Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį Maskvoje pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos tarp šių šalių. Ministrai pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.

 Talibanas šeštadienį paragino afganus išvaryti Jungtinių Valstijų karius iš Afganistano, kaip modžahedai prieš 25 metu privertė pasitraukti Sovietų Sąjungos pajėgas. Savo pranešime, paskelbtame minint sovietų karių galutinio išvedimo iš Afganistano 25-ąsias metines, kurios afganams yra nacionalinė šventė, Talibanas pasistengė susieti šiuo metu vykdomą šalyje dislokuotų JAV ir NATO pajėgų mažinimą su dešimtmetį trukusia sovietine okupacija.

 Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele (Štefanas Fiulė) ketvirtadienį paragino Ukrainą imtis „skubių veiksmų“ naujai vyriausybei sudaryti ir konstitucijai pakeisti; šito reikalauja krizės ištiktos šalies opozicija. S.Fuele ketvirtadienį atvyko į Kijevą derybų su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, opozicijos lyderiais ir pilietinės visuomenės nariais, siekiant sumažinti beveik tris mėnesius tvyrančią įtampą tarp šalies valdžios ir opozicijos protestuotojų.