sovietų sąjungos

Panevėžio gyventojui Lenino atvaizdo garbinimas užtraukė nemalonę. Ant namo sienos jo bareljefą pakabinęs vyriškis sulaukė policijos pareigūnų. Nuosavo namo kieme Panevėžio senamiestyje ant sienos kabantis Lenino bareljefas matomas iš toli, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. „Čia jį pritvirtino prieš kokius porą mėnesių“, – tvirtino kalbinta moteris. „Žmogaus namas, daro, ką nori“, – įsitikinusi kita panevėžietė.

Žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas Gintautas Bukauskas pastebi, kad Lietuva išdavė senuosius draugus ir idealus. Šalyje įsitvirtina oficialūs Maskvos primetami stereotipai. Sava Čečėnija – Daugelį metų dirbate su čečėnų pabėgėliais, net turėjote nemalonumų su Valstybės saugumo departamento antiteroristais. Populiarus klausimas Lietuvoje – kam jums tie čečėnai? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi G. Bukausko. – Geras klausimas. Prieš 20 metų toks klausimas net nebūtų kilęs.

Anton Golander – daugiau nei metus Lietuvoje praleidęs 27 metų švedas, atvykęs į mūsų šalį su tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC vykdoma stažuočių programa.

Tardydami suimtą Janą Rokotovą, KGB karininkai taip ir nesugebėjo suprasti jo asmenybės. Jiems atrodė, kad tai paprasčiausias avantiūristas ir stileiva. Iš instituto – su vilko bilietu Praeitame rašinyje rašėme, kad grįžęs iš lagerio J. Rokotovas laikėsi griežtų principų: netikėti moterimis, neturėti draugų, nekalbėti apie politiką ir nedirbti samdomo darbo. Jis vaikščiodavo gatvėmis ir šypsodamasis skaitydavo plakatus, kuriais būdavo kviečiama dirbti į gamyklas.

Viešumas, nuomonių įvairovė, galimybė jas išsakyti viešai, žodžio ir spaudos laisvė – tai tie banginiai, ant kurių paprastai stovi, atrodytų, toks šviesus demokratijos rūmas. Nuo to prasidėjo ir „perestroika“ Sovietų Sąjungoje, kurioje buvome pasiilgę atviresnio, tiesaus žodžio, galimybės kritikuoti valdžią ir sistemą, nenukenčiant nuo visur buvusios budrios saugumo akies.

Sužinojęs apie spekuliacijos mastus Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas įsiuto, apkaltino Vidaus reikalų ministeriją neveiklumu ir pasiūlė, kad valiutos spekuliantais užsiimtų KGB. Kaip partija nusprendė, taip ir buvo padaryta. Griežta konspiracija KGB antrajai valdybai buvo iškeltas uždavinys sustabdyti valiutos prekybą, o „spekuliantų karalius“ susodinti už grotų.

Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines. Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių ge...

Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis Sausio 13–ąją kreipėsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą prašydamas apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, 1990 m. įteiktą tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime R. Povilaitis pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos 1990 m. skyrimas M. Gorbačiovui tarsi parodo, kaip idealizuojamas buvo šis žmogus Vakaruose.

Prieš 40 metų atsisakęs auksu dengtų pinigų, dabar pasaulis priėjo rimtą ekonomikos krizę ir kryžkelę. Kodėl ekonomikai jau nebepadeda spausdintų banknotų prikimšti gelbėjimo ratai? Prognozėse bei teorijose pasiklydusiems šiandieniniams ekonomistams, per medžius nebematantiems miško, nekenktų prisiminti ekonomikos istoriją – kad ir tai, kaip XVII amžiaus pabaigoje, nepasidalindami kaip tik mūsų platumų žemių, kaktomis susirėmė tuo metu aplink visą Baltiją karaliaujanti Švedija ir sustiprėjusi ...

Rusija sunerimusi dėl rusakalbių teisių pažeidinėjimo Latvijoje ir Estijoje, ypač – atsisakymo suteikti jiems pilietybę. Tai sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį pateikė Konstantinas Dolgovas, Užsienio reikalų ministerijoje atsakingas už žmogaus teises.

Švęsdamas savo 70-metį, Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras Nikolajus Ščiolokovas iš Leonido Brežnevo rankų dar gavo aukso žvaigždę ir nė košmariškame sapne nesapnavo, kas jo laukia numirus generaliniam sekretoriui. Vertingiausias žmogus – siuvėjas Prieš 70-mečio šventimą dar sugrįžkime į „specialiuosius objektus“, kurių neišvardijome praėjusiame numeryje. Dar buvo toks „spec. objektas nr. 4“. Kol laukdavo registracijos ir buto Maskvoje, jame gyvendavo ministro giminės.

Lietuva nėra itin populiari tarp ekonominių – geresnio uždarbio ieškančių – migrantų, bet ir čia netrūksta norinčių užsidirbti ar pradėti savo verslą. Tarptautinė migracija pasaulyje tapo įprastu reiškiniu, daugelyje pasaulio šalių įvairius darbus dirba būriai atvykėlių, bet lietuviams, panašu, dar reikėtų mokytis pakantumo. Lietuviai įvairiuose tyrimuose neretai įvardijami kaip netolerantiška ir „kitokiems“ nepakanti tauta. To neslėpė ir ne vienas savaitraščio „Ekonomika.

Teismas dėl 1947 metais išžudytos šeimos atskleidė, kad žmonės net šiandien nepasitiki valdžia ir bijo kalbėti tiesą. „Nieko nešaudžiau, nieko nežudžiau, aš tik arklius dabojau!“ Tą frazę bent kelis kartus pakartojo Šiaulių apygardos teisme 83 metų kaimietis Ignas Laucius, kaltinamas 4 žmonių nužudymu, įvykdytu prieš beveik... 65 metus.

1947 metų kovo 11-osios naktį du civiliškai apsirengę ginkluoti vyrai Vaigailių vienkiemyje (Pakruojo r.) nužudė 4 žmones – ūkininkus brolius Kazimierą ir Leoną Šimkus, jųdviejų motiną ir Leono žmoną. Kaltinamajame akte teigiama, jog šį kraupų nusikaltimą galėjo padaryti tuo metu Sovietų Sąjungos saugumo ministerijos (MGB, vėliau virtusios KGB) dalinyje, skirtame kovoti su partizanais Pakruojo rajone, tarnavę I. Laucius bei Alfonsas Remeika.

Apie 5 tūkst. lenkų antradienį Varšuvoje protestavo prieš didesnę Europos integraciją, kuri numatyta naujoje Europos Sąjungos (ES) sutartyje dėl glaudesnio fiskalinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti ekonomikos krizę. Demonstraciją organizavo pagrindinė opozicijos partija – konservatyvių ir euroskeptiškų pažiūrų Teisės ir teisingumo partija. Taiki demonstracija vyko per 30-ąsias karo padėties įvedimo metines.

Rusijoje vykstant Valstybės Dūmos rinkimams blokuojami vyriausybę kritikuojantys interneto portalai, kuriais naudojasi daugybė žmonių. Apie programišių ataką prieš savo svetainę pranešė Rusijos radijo stotis „Echo Moskvy“. To tikslas yra užkirsti kelią informacijos apie nusižengimus per balsavimą skelbimui, sekmadienį per „Twitter“ tinklą pareiškė stoties vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas. „Echo Moskvy“ laikoma svarbiausia radijo stotimi, skelbiančia nepriklausomą informaciją.

Rusijoje sekmadienį prasidėjo Valstybės Dūmos rinkimai. Balsavimo teisę turi 110 mln. šalies piliečių. Jie nulems, kam atiteks 450 parlamento mandatų. Pergalės rinkimuose tikisi valdančioji partija „Vieningoji Rusija“. Tačiau apklausos rodo, kad ji gali netekti iki šiol turėtos dviejų trečdalių balsų daugumos. Rinkimuose dalyvauja septynios partijos. Pakeitus konstituciją, pirmą kartą Dūma renkama penkeriems metams.

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus. Žaidimas branduoline ugnimi Šį kartą atėjo bauginimo metas.

80-ųjų sekso simbolis Georgijus Gryu filme „Viskas galėjo būti kitaip“ vaidino kartu su Margarita Terechova. Jaunas moldavų kilmės aktorius pavergė visų tuometinės Sovietų Sąjungos moterų širdis. Po 25 metų talentingas aktorius, kuriam buvo pranašauta didinga ateitis kinematografijoje ir pasaulinė šlovė, prašo išmaldos Kišiniovo centre. „Tegu kalba“ studijoje Georgijus Gryu pirmą kartą papasakos apie tai, kaip iš sekso simbolio jis tapo benamiu.

Garsus vokiečių režisierius Cyrilas Tuschi, filmo „Chodorkovskis“ autorius, mano, kad jo filmo herojus mėgino išsiveržti iš savotiško kaltės rato, bet kiti jam neleido. Jis nesitiki, kad M. Chodorkovskis išeis į laisvę, kol Rusiją valdys V. Putinas. Režisierius taip pat skandalu vadina EŽTT sprendimą, kad M. Chodorkovskis nėra politiškai persekiojamas: „Tai reiškia, kad EŽTT taip pat galima paveikti. O tai reiškia, kad visi esame giliame purve.

Po to, kai naujoji Libijos vyriausybė paskelbė, kad išlaisvintoje Libijoje galios šariato teisė, Vakaruose staiga suprasta, kad revoliucijoms, kitaip nei Holivudo filmams, ne visada būdinga laiminga pabaiga. Ir jau tikrai revoliucijos ne visada atveda prie demokratijos. Apskritai žvelgiant, tai aišku iš patirties. Revoliucijų pasaulyje kur kas daugiau nei demokratijų.

Šiaulietis Alvydas Juodris (1960–1998), pravarde Benas, – bene paslaptingiausias žudikas, negailėdavęs net savo draugų. „Akistata“ pabandė pažvelgti, kaip ir dėl ko iš gabaus, širdingo liaudies meistro tampama bejausmiu žudiku. Šventeivos policininkai Man, kaip ir daugumai šiauliečių, dažnokai tenka apsilankyti garsiajame Kryžių kalne. Nes Šiauliuose, tiesą sakant, nėra kur atvežti svečią.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministrė, buvusi AT narė Rasa Juknevičienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs AT narys Emanuelis Zingeris, buvęs Norvegijos Stortingo narys Ingvaldas Godalas, Norvegijos televizijos žurnalistas Hansas Wilhelmas Steinfeldas seminare prisiminė dramatiškiausius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo epizodus.

Rusijos slaptoji tarnyba leido „likviduoti“ užsienyje gyvenančius asmenis, kurie laikomi valstybės priešais, ir nurodė sukurti specialius dalinius tokioms operacijoms atlikti, rašo „telegraph.co.uk“, remdamasi slaptu dokumentu. Dokumente rašoma apie Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos šalis. Direktyvą pasirašė KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovas.

Europą neseniai sudrebino tarptautinis skandalas, į vieną politinį ir teisinį rezginį įpainiojęs Sovietų Sąjungos karininką Michailą Golovatovą, Austrijos teisėsaugą, Lietuvos institucijas ir Europos sąjungos vienybę bei autoritetą. Įvykis sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir įvairių nuomonių. Mes nusprendėme sužinoti, kaip šį skandalą vertina du skirtingų sričių mokslininkai, kilę iš postsovietinių šalių ir įgiję išsilavinimą Vakarų Europos universitetuose.

Reikšmingas istorinis akibrokštas Kita vertus, galima diskutuoti, ar visos išvardintos pasekmės, visi išvardinti procesai yra tiesioginiais ryšiais susiję su rugsėjo 11–osios įvykiais. Ar iš tiesų, jei 2001–ųjų metų rugsėjo pradžia niekaip neišsiskirtų pasaulio istorijoje, nebūtume sulaukę Afganistano, Kinijos ir kitų galios polių iškilimo, JAV, kaip hegemono, statuso sumenkėjimo? Drįsčiau teigti, kad būtume.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos (NST) vakar paskelbta ataskaita apie daugiašalį organizuotą nusikalstamumą išskyrė Rusijos organizuotas nusikalstamas grupuotes kaip keliančias strateginį pavojų JAV gyventojams ir šios šalies interesams užsienyje, rašo portalas „Forbes“. „Rusijos ir Eurazijos organizuoto nusikalstamumo tinklas kelia pastebimą grėsmę ekonomikos augimui ir demokratinėms institucijoms“, – rašoma ataskaitoje.