sovietų sąjungos

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir JAV ambasadorius Prahoje surėmė ietis dėl šalies vadovo planų vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjime, nors dauguma Vakarų valstybių lyderių nusprendė ignoruoti šį renginį.

 Garsi Maskvos parduotuvė, į kurią svajodavo patekti Sovietų Sąjungos vaikai, iš naujo atidaryta po didžiulio masto prieštaringai vertinamos renovacijos, tapo tviskančiu prekybos centru – „didesniu už viską“. Didžiausia Rusijoje parduotuvė vaikams, istoriškai vadinta „Vaikų pasauliu“ (Detskij mir), nors dabar oficialiai žinoma kaip Centrinė parduotuvė vaikams Lubiankoje, buvo uždaryta nuo 2008 metų. Joje atlikta renovacija, kainavusi 8 mlrd. rublių (130 mln.

„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininką šnipinėti Rusijai buvo užverbavęs buvęs Sovietų Sąjungos pulkininkas, pirmadienį pranešė Lietuvos karinė žvalgyba. Anot Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, asmuo, kuriam, kaip įtariama, Lietuvos karininkas teikė informaciją, daug metų tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje, turėjo pulkininko karinį laipsnį, yra tarnavęs Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvoje.

Iš pareigų atleistas Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis yra vienas iš turtingiausių žmonių Ukrainoje, sukūręs didelę verslo imperiją ir tapęs vienu iš svarbiausių veikėjų šioje karo krečiamoje šalyje, nors jo negailestingus metodus vieni giria, o kiti baisėdamiesi smerkia.

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

Rusija trečiadienį su Gruzijos separatistine Pietų Osetijos sritimi pasirašė sutartį, kurią Tbilisis pasmerkė kaip dar vieną aneksijos žingsnį, ir kuri, pasak Vakarų, gali kelti grėsmę saugumui ir stabilumui regione. „Aljanso ir integracijos“ pagrindų susitarime, kurį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Pietų Osetijos lyderis Leonidas Tibilovas, numatytas planas integruoti Rusijos saugumo ir karines pajėgas bei muitinės tarnybas su Pietų Osetijos pajėgomis.

Krymas pirmadienį pradėjo iškilmes, per kurias vyks koncertai ir fejerverkų šou, minint metų sukaktį po prieštaringai vertinamo sprendimo prisijungti prie Rusijos, kurį Vakarų šalys ir Ukraina laiko neteisėta aneksija.

 Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais.

 Nuo 1945-ųjų Lenkijoje mirties bausme buvo nuteisti keli tūkstančiai žmonių. Dažniausiai ji buvo skiriama kovotojams už Lenkijos laisvę ir tik vėliau juos pakeitė žiaurūs žudikai. Paskelbtas moratoriumas Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie tai, kad paskutinį mirties nuosprendį mūsų kaimynai įvykdė 1988 metų balandžio 21 dieną. Tą dieną Krokuvos kalėjime buvo pakartas 1986 metais birželio 12-ąją nuteistas Andžėjus Čabanskis.

Tūkstančiai žmonių trečiadienį Vilniuje dalyvavo šventinėje eisenoje, minėdami Nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines. Po iškilmingos Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijos, daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, lydimi karinio orkestro, Gedimino prospektu žygiavo nuo Seimo iki Katedros aikštės. Daugelis eisenos dalyvių buvo pasipuošę tautine simbolika. Minioje buvo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos vėliavos.

Lietuvos išsivadavimas iš Sovietų Sąjungos prieš ketvirtį amžiaus pradėjo naują Europos ir Vakarų pasaulio erą, trečiadienį sakė Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, dalyvaudamas nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjime.

Lietuvai trečiadienį švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino lietuvius būti vieningus naujų grėsmių akivaizdoje.   Iškilmingame minėjime istorinėje Seimo salėje, šalies vadovė sakė, kad „laisvę gynusi ir iškovojusi karta šiandien yra pavyzdys jaunimui“. „Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia ir šiandien, po ketvirčio amžiaus. Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės.

Sveikindamas su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) Lietuvą trečiadienį pavadino sėkmės pavyzdžiu visoms Europos Sąjungos (ES) Rytų kaimynėms. Liuksemburgo politikas pabrėžė, kad 1990 metų kovo 11-oji „įėjo į pasaulio istoriją kaip ryžtingas Lietuvos žmonių žingsnis į laisvę ir teisę patiems spręsti savo likimą“. „Tai buvo laikas, kai buvo atkurta Europos vienybė, o milijonai žmonių išsilaisvino iš tironijos.

Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos žlugimas suformavo visai kitą tarptautinę sistemą, kurią, pasigirsta nuomonių, keičia konfliktas Ukrainoje, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms doc. dr. Margarita Šešelgytė Lietuvos Nepriklasusomybės atkūrimo 25-mečio išvakarėse. Visgi dabartinė situacija skiriasi nuo Šaltojo karo, pažymi ji.

Jei visos Europos šalys laikytųsi tokios pat pozicijos Ukrainos ir Rusijos konflikto atžvilgiu kaip Lietuva, būtų užkirstas kelias banditizmui, – tai sako Krymo totorių lyderis ir Ukrainos parlamento narys Mustafa Džemilevas. Jo teigimu, sustabdyti Rusiją būtina, nes vėliau jos agresoriai gali pasirodyti bet kur. „Jei agresijos Ukrainoje nesustabdysime dabar, rytoj ji gali pasirodyti bet kur (...). Mes labai vėluojame, ir tai gali būti labai didelės pasaulinės katastrofos priežastis.

Remti Ukrainą Lietuvą įkvepia Islandijos pavyzdys, kai ji, nepaisydama Maskvos spaudimo, 1991 metais pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, antradienį sakė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, Vilniuje priėmusi Islandijos prezidentą. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad 1991 metų vasarį Islandija pademonstravo ypatingą drąsą ir parodė pavyzdį kitoms šalims. „Tai mums padėjo labai ne tik pralaužti ledus tarptautinio pripažinimo srityje, bet tai mus palaike ir morališkai.

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio. Armėnija ilgą laiką aktyviai bendradarbiavo su Europos Sąjunga.

Vokietija yra pasiruošusi parduoti Lietuvai savaeigių haubicų, šeštadienį pranešė vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“. Gynybos ministro pavaduotoja Katrin Suder (Katrina Zuder) sakė per Gynybos komiteto posėdį, kad tokios ginkluotės bus galima parduoti Lietuvai, nes Vokietijos ginkluotosios pajėgos jos turi pakankamai, nurodė leidinys.

Rusija akivaizdžiai rodo pasauliui, kad siekia išlaikyti savo įtaką posovietinėse zonose, ypač ten, kur rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą arba netoli to. Kol visų akys krypsta į kovas Ukrainoje, kaimyninėje Moldovoje kunkuliuoja kitas prorusiškas katilas. Padniestrės konfliktas – vienas iš užsitęsusių interesų susikirtimo taškų posovietinių respublikų teritorijose.

 „VSD ragina Lietuvos žurnalistų bendruomenę nepasiduoti galimoms Rusijos provokacijoms, o pastebėjus tyčinius ar įtartinus propagandos skleidimo veiksmus, bandymus daryti finansinę įtaką ar siekius paveikti rengiamos informacijos turinį prašo informuoti Valstybės saugumo departamentą – telefonu Vilniuje (5) 2124720, elektroniniu paštu – [email protected].“ – toks pranešimas išplito ir po socialinius tinklus.

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų Vakarų partnerių Ukrainai skirtos finansinės paramos užteks tik valstybės skolos aptarnavimui, teigia Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas Vladimiras Lanovojus. „Vakarai dar netiki, kad Ukrainos vyriausybė pinigus gali panaudoti efektyviai, todėl ir skiria tik tiek“, – LRT.lt sakė jis. Praeitą savaitę TVF vadovė Christine Lagarde pranešė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, kuris sieks 17,5 mlrd. JAV dolerių.

 NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui. „Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.

 Vengrija antradienį sudarė „politinį susitarimą“ su Maskva dėl dujų tiekimo, kuris buvo pagrindinis premjero Viktoro Orbáno tikslas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Budapešte. V. Orbánas, kuris po susitikimo su V. Putinu sakė, kad belieka suderinti tos sutarties „technines“ detales, taip pat aktyviai pasisakė už „bendradarbiavimą ir gerus santykius“ tarp Europos ir Rusijos.

Provakarietiškų pažiūrų buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis buvo paskirtas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos padėjėju, kad pagelbėtų karo krečiamai šaliai žengti reformų keliu, pranešė pareigūnai. 47 metų eksprezidentas, kuris tapo Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos vadovu, padės įgyventi Ukrainoje gerąją praktiką ir sieks didesnio pasaulio palaikymo tai šaliai.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Žinomas Rusijos karo ekspertas ir vienas iš „Ježednevnyj žurnal“ redaktorių Aleksandras Golcas mano, kad JAV ginkluotės tiekimas Ukrainai dar labiau sustiprins konfrontaciją tarp amerikiečių ir Rusijos.

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.

Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė ir prorusiški sukilėliai sustiprino kovos veiksmus, kai kuriuose Rytų Ukrainos miestuose ir kaimuose naudodami sunkiąją artileriją, griaudami namus, žudydami žmones, gyvenančius juose, plėšydami į gabalus viešojo transporto keleivius ir išsprogdindami pėsčiuosius. Tai „The Daily Beast“ rašo Ana Nemcova.

 Vilniaus apygardos teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę 25 m. lentvariškiui K. S., kuris kolekcionavo visuomenei pavojingas Antrojo pasaulinio karo relikvijas. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. S. savo namuose neteisėtai laikė strateginės reikšmės 1935 m. kovinę priešpiestinio veikimo iššokančią skeveldrinę miną, sukomplektuotą su pramoninės gamybos markės sprogdikliu.

Buvės SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad tarp JAV ir Rusijos vyksta atviras šaltasis karas, kuris gali virsti „karštuoju“, rašoma lenta.ru. Pasak politiko, Vašingtonas įtraukė Maskvą į priešpriešą, „bandydamas atvirai realizuoti savo viešpatystės idėją“. „Deja, aš jau negaliu tvirtai teigti, kad šaltasis karas nevirs „karštuoju“. Bijau, kad jie (JAV) gali surizikuoti,“ – pridūrė M. Gorbačiovas.

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.

Rusijos prodiuserių Latvijos Jūrmalos kurorte rengtas popmuzikos festivalis „Naujoji banga“ nuo 2015 metų vyks Sočio kurorte prie Juodosios jūros, pirmadienį paskelbė Krasnodaro krašto gubernatorius Aleksandras Tkačiovas. „Mes iškovojome teisę priimti „Naująją bangą“. Ir aš galvoju, kad tai ne tik mūsų mažos pergalės. Tai dalykas, kuriuo trauksime daugybę turistų, užpildysime viešbučius, kursime naujas darbo vietas“, – sakė gubernatorius, kurį citavo regiono administracijos spaudos tarnyba.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Žinių radijas „Vienas iš propagandos taikinių yra Lietuvos pozicija pasaulyje“,- laidoje „Ryto espresso“ pažymėjo apžvalgininkas Viktoras Denisenko. Jis patikino, jog propaganda šalyje veikia pačiais netikėčiausiais pavidalais, kokius tik galime įsivaizduoti. „Kremliaus propagandos taikinys ir bandymas įtikinti, kad pavyzdžiui, Lietuva neteisingai pasirinko, kad stodama į ES atsižadėjo savo tautiškumo, vertybių ir panašiai.

Baltarusijoje procentiškai dominuoja pagrindinė nacija. Paskutinio surašymo, kuris įvyko 2009 m., duomenimis, baltarusiai bendrame piliečių skaičiuje sudarė 83,7 proc., rusai – 8,3 proc., lenkai – 3,1 proc., ukrainiečiai – 1,7 proc., žydai ir lietuviai – po 0,1 proc. Kalbinės situacijos Baltarusijoje specifika ta, kad šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų, ir pastaroji kalba labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse. Tai lemia pirmiausia politinio pobūdžio priežastys.

Karo siaubamo Luhansko ir televizija atsiduoda militaristinėmis nuotaikomis. Improvizuotoje studijoje – kalašnikovai, prieštankinis ginklas, kūjis ir granatos ant stalo. Tokioje aplinkoje atsidūrusi daili moteris – žurnalistė atrodo lyg kompiuterio pagalba būtų įklijuota į vaizdą. Taip pat tai puiki proga pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis žmonės gyvena Rytų Ukrainoje.

Lietuvos patekimas į euro zoną neliko nepastebėtas ir Rusijos žiniasklaidoje. Dauguma jų pasitenkino sausais pranešimais spaudai, pateikiančiais tik pagrindinius faktus: eurą pavyko įsivesti ne iš pirmo karto, lito istoriją ir premjero pirmuosius išsiimtus eurus iš bankomato. Išsamiau ir įdomiau informaciją pateikė du kaimyninės šalies naujienų gigantai – vienas iš mažiausiai cenzūruojamų gazeta.ru ir, vienas iš labiausiai skleidžiančių antivakarietišką propagandą, lifenews.ru.

„Jeigu užsienyje įvykdyti apklausą, kokie yra labiausiai žinomi rusų prekės ženklai ir produkcija, tai visi, be jokių abejonių, įvardintų du žodžius: „Kalašnikov“ ir „Gazprom“, – rašo Josefas Kirchengastas „Der Standard“. Už pirmojo slepiasi masiškiausias naikinimo ginklas pasaulyje, už antrojo – Rusijos dujų monopolistas. Be to, abu atsakymai išlieka simptomatiški Rusijai praėjus beveik 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties: „Nepaisant bekraščių gamtos resursų ir daugiau nei 140 mln.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Rusijos kvietimą kitąmet apsilankyti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-mečio minėjime, bet vykti į Maskvą neketina. „Kvietimas gautas. Prezidentė dalyvauti renginyje neketina“, - BNS antradienį sakė prezidentės atstovas spaudai Modestas Naudžius. Minėdama Antrojo pasaulinio karo pergalę, Rusija kasmet Raudonojoje aikštėje rengia karinį paradą.

Pašlijus Rusijos ir Vakarų valstybių santykiams, tokia padėtis pasirodė esanti labai naudinga vienai šaliai – Baltarusijai, kurios lyderį JAV ir Europos Sąjunga (ES) dar neseniai vadino paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Prezidentas Aleksandras Lukašenka mėgaujasi naujuoju tarpininko vaidmeniu Ukrainos taikos derybose, o jo šalis, turinti 10 mln.

Apie ką sovietiniais laikais svajojo jaunuolis, kuris eidavo mokytis į saugumo (KGB) mokyklą ir ryždavosi dirbti šiai organizacijai? KGB akademijoje Maskvoje studijavęs Kastytis Braziulis laidai „Nelaisvės anatomija“ sakė tiesiog norėjęs dirbti užsienyje. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas, „Žinių radijas“ Mokslai, kaip mokslai? T.Č. Pone Braziuli, jums teko studijuoti tokioje institucijoje, kaip KGB akademija.

Buvęs Estijos žvalgybos agentas Vladimiras Veitmannas (Vladimiras Veitmanas), kuris buvo minimas savaitgalį Rusijos televizijos NTV parodytoje dokumentinėje laidoje „Mūsų žmogus Taline“, buvo nuteistas teisingai, antradienį pareiškė Estijos prokuratūros atstovė Kadri Tammai (Kadri Tamai). „Veitmannas buvo nuteistas remiantis labai plačiais, rimtais ir įvairiais įrodymais“, – nurodė ji.

Estijos institucijos pradės baudžiamąjį tyrimą dėl pareiškimo, kad buvęs Saugumo policijos (KaPo) darbuotojas Uno Puuseppas (Unas Pūsepas) daugelį metų buvo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FCB) agentas. „Kartu su prokuratūra pradėsime baudžiamąjį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl valstybės išdavystės, kad patikrintume Uno Puuseppo pareiškimus“, – KaPo atstovė sakė naujienų agentūrai BNS.

 Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) tvirtina 20 metų turėjusi savo agentą Estijos saugumo policijoje (KaPo), naujienų agentūra „Interfax“ sekmadienį citavo televizijos NTV paskelbtą informaciją. Buvęs KaPo darbuotojas Uno Puuseppas (Unas Pūsepas) Rusijai nutekindavo Estijos, NATO ir JAV saugumo paslapčių, nurodė naujienų agentūra. Kaip praneša „Interfax“, U.Puuseppas anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.