sovietų sąjungos

Rasa Čepaitienė  LRT Klasikos laida „Radijo paskaitos“, LRT.lt Daugelis yra girdėję Sovietų Sąjungos kaip „blogio imperijos“ apibūdinimą. Tačiau kas yra imperija ir ar SSRS iš tikrųjų ja buvo? Jei taip, tai kuo ji skyrėsi nuo kitų kolonijinių imperijų ir kuo buvo į jas panaši? Kokia nacionalinė politika buvo joje vykdoma ir kaip šiame kontekste atrodė Lietuvos sąjunginė socialistinė respublika? Atsakymų į šiuos klausimus paieškos iš esmės priklauso nuo to, ar bandoma rasti objektyvius ir fo...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis „pasiruošusi“ Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, likus dviem dienoms iki jų oficialaus atidarymo penktadienį, tačiau Vakarų šalys pabrėžia, kad joms dar lieka abejonių. Trečiadienį, kai olimpinis deglas buvo nešamas žaidynių sostinės gatvėmis, išliko nuogąstavimų dėl saugumo ir žmogaus teisių klausimų – ypač dėl gėjų teisių.

 Rusija penktadienį išvadino cirku ateinantį savaitgalį planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) susitikimą su Ukrainos opozicijos lyderiais. JAV diplomatijos vadovas ketina susitikti su buvusiu pasaulio bokso čempionu Vitalijumi Klyčko, dabar vadovaujančiu partijai UDAR („Smūgis“), ir kitu opozicijos lyderiu Arsenijumi Jaceniuku šeštadienį Miunchene vyksiančios kasmetinės saugumo konferencijos kuluaruose.

  Trys Rusijos retransliuotojų bendrovės atsisakė rodyti televizijos kanalo, žinomo dėl savo reportažų apie didelius gatvių protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną, laidas, o tos televizijos vadovė skundžiasi, jog šis žingsnis yra cenzūra.

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, kuris antradienį pareiškė atsistatydinsiantis, nusileisdamas jau ne vieną mėnesį opozicijos daromam spaudimui, yra ištikimas biurokratas, pagarsėjęs irzlumu ir savo kritikams kartą pasiūlęs "atsiknisti". 66 metų politikais, Sovietų Sąjungos laikais dirbęs geologu, ištikimai tarnavo prezidentui Viktorui Janukovyčiui, tačiau buvo tapęs negailestingų opozicijos pašaipų taikiniu dėl prasto ukrainiečių kalbos mokėjimo.

Dauguma Rusijos piliečių apgailestauja dėl Sovietų Sąjungos suirimo, tačiau nemano, kad ją galima būtų atkurti, sako fondo „Obščestvennoje mnenije“ (Visuomenės nuomonė) sociologai. Remiantis fondo sausio 19 dieną Rusijoje atliktos apklausos duomenimis, iš 1500 joje dalyvavusių apklaustųjų daugiau nei pusė (54 proc.) apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, nors dažniausiai apie tai užsiminė vidutinio (45-60 metų) ir vyresnio kaip 60 metų amžiaus respondentai (po 74 proc.

Daugelis tiek užmiesčio, tiek miestų kelių yra barstomi beveik gryna druska arba jos mišiniais. Kasmet šie skaičiai siekia apie 140 tūkst.tonų. Ir nors geologai nedrįsta prognozuoti, koks poveikis laukia mūsų ir gamtos, pavojaus varpais – jau po truputį skambinama.

Pastarąjį dešimtmetį Ukraina nuolat mirga tarptautinių politinių aktualijų antraštėse, tačiau panašiai sužibėti ekonominėje arenoje šiai šaliai nepavyko. Fundamentalus Ukrainos ekonomikos potencialas yra nemenkas. Tokie veiksniai, kaip gamtinių iškasenų gausa, pavydėtini dirbamos žemės ištekliai, palanki geografinė padėtis, plati vidaus rinka teikia įvairias galimybes plėtoti tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius.

Pagal parengtus scenarijus gyvenančiame aukščiausio rango diplomatijos pasaulyje kiekvienas žingsnis yra planuojamas prieš savaites, o susodinimo planai, valgiaraščiai ir tostai yra atidžiai stebimi ir kruopščiai nagrinėjami, tad galima įsivaizduoti britų nuostabą, kai Michailas Gorbačiovas be išankstinio perspėjimo, spontaniškai išdygo prie britų ministrų pirmininkų rezidencijos Dauningo gatvėje Londone.

Rusija antradienį padidino saugumo parengtį ir ruošiasi laidoti 34 žmones, žuvusius per du mirtininkų sprogdintojų išpuolius, artėjant Sočio žiemos olimpiados atidarymui. Pietiniame Volgogrado mieste ruošiamasi laidoti pirmąsias aukas, žuvusias per sekmadienį įvykdytą sprogdinimą šio miesto pagrindinėje geležinkelio stotyje, pareikalavusį 18 žmonių gyvybių. Per antrąją mirtininko sprogdintojo ataka, įvykdytą pirmadienio rytą sausakimšame troleibuse, žuvo bent 16 žmonių.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas pirmadienį pareiškė, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis. "Nematau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos", - BNS sakė B.Bradauskas.

Michailas Chodorkovskis kažkada turėjo daugiamilijardinį turtą, paskui daugiau kaip dešimtmetį praleido Rusijos kalėjimuose, o dabar jau kaip laisvas žmogus emigracijoje turi rasti sau naują vaidmenį. Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

Rusija kuria naują tarpžemyninę balistinę raketą, kurios paleidimo įrenginys būtų sumontuotas traukinio vagone, o šiuo žingsniu siekiama sukurti atsvarą perspektyviems JAV ginklams, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango kariškis. Rusijos naujienų agentūros citavo generolą pulkininką Sergejų Karakajevą, Strateginių raketinių pajėgų vadą, kuris sakė, jog naujuosius ginklus bus daug lengviau užmaskuoti negu jų pirmtakus. Maskva 2005 metais atsisakė Sovietų Sąjungoje sukurtų geležinkelio raketų.

Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko paskelbė atsisakantis sunkiasvorio boksininko karjeros, kad galėtų sutelkti visą dėmesį į darbą politikoje. V.Klyčko pirmadienį atsisakė Pasaulio bokso tarybos (WBC) čempiono titulo sunkiasvorių kategorijoje ir sakė, kad nebesitiki įžengti į ringą, kai sieks savo šalies prezidento posto.

Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Garethas Jonesas, tuo metu dirbęs britų Tarptautinių reikalų ministro patarėju, nuo 1930-ų iki 1933-ių kelis sykius lankėsi Ukrainoje tirdamas sovietų industrializacijos plėtrą. Jis tapo vienu pagrindinių asmenų, atskleidusių nusikalstamo bado Ukrainoje pasekmes. Garethas Jonesas gyveno ne ilgą gyvenimą: jau 1935-ais, savo 30-ojo gimtadienio išvakarėse, dėl neaiškių aplinkybių, jis buvo nušautas vietos banditų Mongolijoje.

Atsikirsdamas į kaltinimus, jog Maskva siekia neleisti Kijevui žengti istorinio žingsnio Europos Sąjungos (ES) link ir ištrūkti iš savo rytinės kaimynės orbitos, Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tai ES daranti spaudimą Rytų partnerystės šalims.

Naujai vertindama savo vaidmenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) statosi savo naują būstinę, kurioje bus plačiai diegiamos aukštosios technologijos ir pažangiausios apsaugos sistemos ir kuri pakeis turėjusią būti laikiną rezidencija, kuri buvo naudojama 50 metų. Pusiau baigtas statyti futuristinės išvaizdos pastatas stikliniais fasadais ir persidengiančiais betoniniais sparnais Briuselio pakraštyje sparčiai artėja prie galutinės išvaizdos.

Maskva antradienį pareikalavo Lenkijos atsiprašymo po to, kai ultradešiniųjų pažiūrų riaušininkai ankstesnį vakarą apmėtė petardomis Rusijos ambasadą Varšuvoje, taip pat paragino Lenkijos vyriausybę užtikrinti Rusijos diplomatinių pastatų apsaugą. Lenkijos ambasadorius Maskvoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis) buvo iškviestas į Rusijos URM kitą dieną po to smurto.

Tadžikistano autoritarinis prezidentas Emomalis Rachmonas pasiekė triuškinamą pergalę prezidento rinkimuose ir užsitikrino ketvirtą kadenciją, kuri truks septynerius metus, ketvirtadienį paskelbė rinkimų komisija. Per trečiadienio balsavimą skurdžiausioje buvusios Sovietų Sąjungos valstybėje E.Rachmonas gavo 83,6 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai. Tai daugiau net už 79,3 proc. balsų, gautų per 2006 metų rinkimus. "Kandidatas į prezidentus Emomalis Rachmonas gavo 3 mln. 23 tūkst.

 Šimtai tūkstančių katalonų kitą savaitę sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę, reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos. Renginys vyks rugsėjo 11-ąją, kai katalonai mini nacionalinę dieną, prisimenant katalonų pralaimėjimą Ispanijos karaliui 1714 metais. Organizatorių teigimu, dalyvauti renginyje jau užsirašė 350 tūkst. žmonių.

Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis siekia uždrausti prekiauti alkoholiu aplink Sveikatos ministeriją. Jis jus pagydys, jei tikėsite ir kalbėsite teisingus poterius. Idėja paskelbti teritoriją aplink žinybą „šventa“ ir „laisva nuo šėtono“ – nei gera, nei bloga. Ne nauja. Planuojantieji verslą turėtų tiesiog į omenį sau įsriegti prisiminimą, jog kai kurie ministrai planavo savo ministerijas iškelti į kitus miestus. Tad maža ką.

Rusijos islamistų kovotojų lyderis Doku Umarovas trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše ragina džihadistus rengti atakas prieš įvairius taikinius, tarp kurių paminėjo 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes. „Žinome, kad ant mūsų protėvių kaulų, ant daugybės musulmonų, kurie mirė ir yra palaidoti mūsų teritorijoje prie Juodosios jūros, kaulų, jie šiandien planuoja rengti olimpines žaidynes.

JAV popmuzikos atlikėja Jennifer Lopez (Dženifer Lopes) šeštadienį dainuos prabangiame Turkmėnijos prezidento Gurbanguly Berdymuchamedovo gimtadienio pokylyje, kuris vyks 2 mlrd. JAV dolerių vertinamame kurorte prie Kaspijos jūros. Manoma, kad ši dainininkė, kuri dažnai vadinama J.Lo, bus pirmoji didelė Vakarų estrados žvaigždė, aplankiusi šią izoliuotą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, labiausiai žinomą dėl savo didelių dujų išteklių ir apverktinos padėties žmogaus teisių srityje.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas penktadienį pagerbė Estijos žmones, Sovietų Sąjungos laikais deportuotus į Rusijos Tolimuosius Rytus, akivaizdžiai demonstruodamas pastangas susitaikyti dėl šio vis dar opaus klausimo. Ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas Kirilas, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, padėjo gėlių Taline prie Gedulo memorialo (Lindos paminklo) dešimtims tūkstančių estų, pradėtų tremti į Sibirą 1941 metų birželio 14-ąją, atminti.

 Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas buvo paguldytas į ligoninę planuotam sveikatos patikrinimui dėl diabeto, antradienį pranešė jo atstovas. "Gorbačiovui atliekamas bendras (medicininis) patikrinimas", - sakė M.Gorbačiovo fondo atstovas Vladimiras Poliakovas naujienų agentūrai AFP. "Kartais tai daroma kartą per metus, kartais - du kartus per metus, - pridūrė V.Poliakovas.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

 Irano pasieniečiai nušovė dešimt afganų migrantų, mėginusių neteisėtai pereiti sieną iš Afganistano vakarinės Herato provincijos, sekmadienį pranešė Kabulo pareigūnai. Tūkstančiai afganų kiekvienais metais neteisėtai išvyksta į Iraną ieškotis darbo, Afganistano ekonomikai braškant dėl nesiliaujančių kovų su islamistais sukilėliais, prasidėjusių 2001 metais, kai per JAV vadovaujamą intervenciją buvo nuverstas Talibano režimas.

Abi priežastys „kaltos“, kodėl nedėstysiu čia elementarių dalykų, jog iš istorikų laukiama profesionalumo, o iš politikų – sąžiningumo (arba atvirkščiai; dar geriau – to ir ano kartu). Viena vertus – paprasčiausiai tingiu, o kita vertus - visi ir be manęs tai puikiai žino. Išvadas irgi pasiliksiu pabaigai. Taigi iš pradžių – tik faktai ir jų komentarai – kad būtų aiškiau ir niekas niekam kažkaip „nepasirodytų“. Faktų nėra labai daug, todėl pradėsiu nuo jų inventorizavimo. Faktas Nr.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

Hiperinfliaciją – visišką pinigų nuvertėjimą – gali sukelti ne tik neatsakinga vyriausybių veikla, bet ir tulpių svogūnėliai ar nevykę kortų lošėjo pasiūlymai. JAV ekonomistas Michael Maloney sako, jog istoriniai įvykiai atskleidžia ir ateities krizių ženklus. „Per pastaruosius 2400 metų nuolat kartojosi toks modelis, kai vyriausybė nuvertindavo savo pinigus ir didindavo jų kiekį, kol šalies gyventojai ir jų kolektyvinis protas pradėdavo jausti, kad kažkas sutriko”, - sako ekonomistas.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas Vakarų pasaulyje yra laikomas ikonine persona, Rusijoje jis nėra mėgstamas, o Lietuvoje vertinamas itin kontroversiškai. Vis dėlto pripažįstama, kad M. Gorbačiovas – svarbi, daug lemtingų sprendimų priėmusi asmenybė. Jis iki šiol nepasitraukia iš politinio ir viešo gyvenimo – praeitų metų rudenį pristatė knygą „Vienas su savimi“, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba.

Eglė GIKNIENĖ Aistros keliauti bei pažinti panevėžietis neatsisako ir dirbdamas. Vienoje didžiausių visame pasaulyje informacinių technologijų kompanijų dirbantis panevėžietis Saulius Pauliukas sugeba suderinti intensyvią profesinę veiklą su pomėgiais – alpinizmu ir fotografija. Nuolat skirtingose pasaulio vietose besilankantis „IBM Lietuva“ kompanijos konsultantų grupės vadovas žino, kaip pamatyti kuo daugiau.

Vargu ar yra Kretingoje bent vienas vyresnio amžiaus žmogus, kuris neprisimena mieste veikusio vilnonių audinių fabriko „Laisvė“. Jame dirbo per 1300 kretingiškių, o vilna būdavo siunčiama ne tik iš visos Sovietų Sąjungos, bet net ir iš Australijos. Miestas mieste, taip apie fabriką kalbėjo ne tik jame dirbusieji. „Laisvė“ turėjo savo bendrabučius, vaikų darželį, vakarinę mokyklą, leido net laikraštį. „Laisvės“ žlugimas kretingiškius paveikė labai stipriai.

Lygiai prieš 50 metų pasaulis buvo atsidūręs prie atominio karo slenksčio. Šaltasis karas tarp dviejų supervalstybių buvo pasiekęs tokią ribą, jog betrūko tik kibirkštėlės, kad įsiliepsnotų branduolinė ugnis. Tačiau abiejų šalių vadovai pasielgė protingai. Tai galėtų būti pavyzdžiu šių dienų politikams, kurie  konfliktus Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje ir kitur sprendžia bombomis.

Geriausiu žmogaus draugu vadinamas šuo prieš 55-erius metus įsirėžė į žmonijos kuriamą istoriją.  Rusų kalytė Laika 1957 metais lapkričio 3 dieną tapo pirmuoju Žemės gyventoju, pakilusiu į kosmosą. Prieš skrydį „Sputnik 2" palydovu, kuriame šuniui buvo paruošta speciali 80 cm ilgio vieta, Maskvos gatvėse rastą apie 6 kilogramus sveriančią kalytę Sovietų Sąjungos mokslininkai pratino - laikė panašaus dydžio narve, o narvo dydį vis mažino.

Šiandien vykusiame pasitarime Vyriausybė patvirtino komisiją, kuri koordinuos pasiūlymų dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo įgyvendinimą. Komisijai vadovaus Ministro Pirmininko kancleris.

Čečėnijos vyriausybės tinklalapyje skelbiama apie teritorinę problemą, kylančią tarp dviejų Kaukazo respublikų. „Riba tarp respublikų, kurios mes niekada nežymėjome ir nesidomėjome, kiekvieną dieną perkeliama į Čečėnijos vidų,“– kalbėjo šios šalies prezidentas R. Kadyrovas vyriausybės posėdyje. Respublikos vadovas pabrėžė: „Jei kažkas nesupranta žmonių kalbos, mes nejuokausime“. Sovietų Sąjungos laikas šios Kaukazo tautos sudarė vieną Čečėnijos–Ingušijos administracinį vienetą.

Rusijos naujienų agentūros biure „Regnum“ atliktos kratos, paimta dokumentų ir apklaustas personalas. Rusijos teisėsaugos institucijų teigimu, tai buvo daroma Latvijos valdžios institucijų prašymu, skelbia gazeta.ru. Anksčiau, Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė agentūros įkūrėją Modestą Kolerovą ir dabartinį vadovo pavaduotoją Igorį Pavlovskį persona non grata. Informaciją, kad šiems asmens pradėtos baudžiamosios bylos Latvija kol kas  neigia.

Viso šimtmečio istoriją gali atspindėti vos kelios nuotraukos, rašo „Business Insider“. Pateikiame jums Pulitzerio premijos laureatų ir kitų fotografų darbus, kuriose įamžintos istorinės akimirkos privertė visuomenę suklusti ir susimąstyti. 1903 metais broliai Wrightai pirmą kartą žmonijos istorijoje lėktuvu pakilo į orą. Nuotraukoje galite matyti šalia lėktuvo bėgantį Wilburą Wrightą, tuo tarpu jo brolis Orville'as pilotuoja patį orlaivį.

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš Seimo transliuos iškilmingą posėdį, skirtą Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti. Tiesioginės transliacijos pradžia – 10 val. per Lietuvos radiją ir Lietuvos televiziją. Taip pat kviečiame žiūrėti per Lietuvos televiziją: 12:00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijos tiesioginė transliacija iš Nepriklausomybės aikštės.

Pasaulyje nutinka istorijų, kurios yra tikras atradimas žiniasklaidai: jos ir nėra tokios banalios, kad po keleto dienų būtų pamirštos, bet ir ne globalinio pobūdžio, kad duotų peno platiems apibendrinimams. Ir vis dėl to tai, kas įvyko prieš 25 metus Raudonojoje aikštėje Maskvoje, sunku įsivaizduoti net dabartiniams, prie įvairiausių kuriozų pripratusiems rusams. Tą 1987-ųjų gegužės 28 d. vakarą, apie 19 val.

Vienoje iš „Gustloff“ kajučių pasigirsta šūviai. Vyras ką tik nušovė žmoną ir vieną vaiką. Kitas, penkiametis vaikutis, įsikibęs į koją laiko tėvą. „Luzitanija“, „Gustloff“, „Goya“, „Cap Arcona“ – visi šie laivai buvo nuskandinti per karą. 1915 metų gegužės 7 dieną vokiečių torpeda, paleista iš povandeninio laivo „U-2“ prie Airijos pietinės pakrantės, trenkiasi į anglų keleivinį garlaivį „Luzitanija“. Žūsta 1198 žmonės. Antantės valstybių visuomenė šokiruota.

Grįžusi iš Nyderlandų į Lietuvą pajutau didžiulį gyvenimo tempo skirtumą. Jei Nyderlanduose dauguma žmonių atsipalaidavę, daug lėtesni ir ramesni, tai Lietuvoje gyvenimas verda visu greičiu. Lietuviai, palyginti su Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojais, labai daug dirba. Norvegai lietuvius vadina robotais, nes jie dirba tris kartus ilgiau nei vietiniai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. sausio 27 d. perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame – apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios. „Dabar jau galima paskelbti, kad VSD perdavė svarbius istorinius dokumentus.

Kovo 9 dieną Latvijos ir Estijos sostinėse pasirodys autobusai su Stalino atvaizdu. Gegužės 9 dieną Rygos ir Talino gatvėmis važinės autobusai su Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino atvaizdais. Apie tai savo bloge pranešė vienas iš šios akcijos organizatorių Viktoras Loginovas, praneša lenta.ru.

Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas.