sausio 13-oji

Tai buvo prieš 17 metų... Kaip daugelį, taip ir mane Sąjūdis pakėlė. Tereikėjo kibirkšties, ir mes nuėjome tėvų protėvių takais, išsivadavimo keliu. Nuo 1963 m. rudens gyvenau Jonavoje, dirbau „Azote”. Sąjūdžiui prasidėjus nuėjau su Juo. Atkūrinėjau savo tėvų  – Lietuvos socialdemokratų – partiją. Jonavoje buvau įkūręs LSDP grupę, Vilniuje buvau LSDP tarybos narys. Jonavos darbininkų sąjunga, kuri buvo Sąjūdyje, pasiūlė mane kandidatu į Jonavos rajono tarybą ir buvau išrinktas jos nariu.

Jei Dievo knygoje registruojamos visos mūsų kančios ir džiaugsmai, tai Sausio 13-oji joje tikriausiai pavadinta paprastai: S13. Ši diena Lietuvai - tarsi lakmuso popierėlis, atskaitos taškas, pagal kurį galime vertinti savo valstybės trapumą. Juk tiek nedaug metų praėjo. Jei 1987-aisiais žmonės pradėjo rinktis į protesto mitingus, po trejų metų jau turėjome nepriklausomą valstybę, o dar po trejų - 1993 m. - iš Lietuvos išriedėjo paskutiniai tankai.

Vakar, sausio 13 d. jau 19 metų praėjo nuo tos dienos kai Lietuva  patyrė buvusios TSRS reakcinių jėgų išpuolį, nusinešusį žmonių gyvybių. Šios aukos, kaip ir taikingas Baltijos kelias sustiprino Tautos ryžtą apginti savo laisvę. Tai padėjo sulaukti kitų tautų palaikymo, tarp jų ir Rusijos demokratinių jėgų. LR Seime, minint sausio 13 – Laisvės gynėjų dieną, iš Seimo tribūnos nuskambėjo istoriškai ir politiškai prasmingos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei kitų pranešėjų kalbos.

Prieš devyniolika metų besiveržiančius tankus stabdę laisvės gynėjai skaičiuoja centus iki neįgalumo ar senatvės pensijų mokėjimo dienos, nuo skurdo ginasi varstydami labdarą dalijančių organizacijų duris, tačiau jaučiasi tokiais pat patriotais, kokie buvo 1991-aisiais. Jei iškiltų pavojus Nepriklausomybei, jie neabejodami vėl stotų prieš tankus.

1991-aisiais po penkių šešių nemigos naktų Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynėjų būsena sukėlė didžiulį nerimą apsilankiusiems psichoterapeutams. „Savanoriai į Parlamentą atėjo labai aiškiai suvokdami, kad jie yra nepalyginti silpnesnė jėga už tą, kuri juos gali užpulti, kad galimybių iškovoti realią pergalę tikriausiai nėra. Labai dažnai jų kalboje praslysdavo motyvas, kad Antanas Smetona išdavė Lietuvą ne todėl, kad pabėgo, o todėl, kad neįsakė kautis.

Prieš devyniolika metų, sausį, kai okupantai Vilniuje užėmė Lietuvos radiją ir televiziją, užgniaužti galingo laisvės balso vis tiek neįstengė. Jau tą pačią tragiškiausią sausio 13-osios naktį Kauno redakcija perėmė garbingą misiją iš savo vilniečių kolegų, prievarta palikusių darbo vietas. Į televizijos žiūrovus su naujausiais pranešimais kreipėsi tuometinis šios redakcijos direktoriaus pavaduotojas, televizijos skyriaus vedėjas kaunietis žurnalistas Vidas Mačiulis.

Šimtai žvakelių trečiadienį suliepsnojo Kauno miesto sode, Laisvės alėjoje, primindami tą didžiulę pasipriešinimo okupantams liepsną, kurią 1972 metų gegužę toje vietoje įplieskė gyvu fakelu virtęs Laisvės šauklys Romas Kalanta. Prie jam skirto paminklo trečiadienį buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas, taip pagerbiant visų kovotojų už laisvę, Sausio 13-osios aukų atminimą.

Nežinau, ar mano kartai šis klausimas tinkamas. Kokias dar „pamokas“ gali išmokti 5-10 metų vaikai? Tik po kurio laiko mums pasakė, kad tai, kas vyko, yra pamokos. Jei tikėsime, kad mokymasis – sąmoningas procesas, pagrįstas analize, tai mūsų kartai Sausio 13osios pamokas buvo dėstomos tik po kelerių metų. Ir visos jos buvo subjektyvios: po sukruvinta vėliava užteko vietos ir džiaugsmui, ir baimei, ir nusivylimui.

Sausio 13-oji buvo mūsų tautos ir suverenios Lietuvos valstybės priešprieša sovietinės imperijos agresijai, dviejų geopolitikos doktrinų - agresijos ir mūsų valstybinės laisvės - susidūrimas. Sausio 13-oji prasidėjo anaiptol ne 1991 m. sausio 13-ją ir nesibaigė ji tą pačią dieną, sakė istorikas prof. Antanas Tyla savo kalboje "Sausio 13-osios geopolitinis kontekstas" iškilmingame Seimo posėdyje.

Ar išmokome Sausio 13-osios pamokas, ar išlikome tokie patys, kokie buvome tuomet, ar galime didžiuotis ir džiaugtis tuo, ką pasiekėme per 19 apgintos laisvės metų? Tokios mintys nuskambėjo trečiadienį iš istorinės Seimo Kovo 11-osios salės, tradiciškai minint Laisvės gynėjų dieną. Iš Seimo tribūnos kalbėję prelegentai, akcentavę moralinių vertybių svarbą, apgailestavo, kad dvasinės vertybės tarsi pasitraukė į antrą planą. "Tuomet mus vedė ir telkė du žodžiai: laisvė ir nepriklausomybė.

Įvykdyti perversmą Lietuvoje Maskva planavo dar gerokai prieš 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Į savo planus tuometė sovietų vadovybė įtraukė ir kai kuriuos šalies politikus. Taip „Kauno dienai“ tvirtino ekspremjeras Gediminas Vagnorius, pasidalijęs prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykių priežastis ir padarinius.

Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis iškilmingame Seimo posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti pabrėžė, kad išorinė valstybės laisvė, pasiekta prieš 20 metų, yra prielaida siekti savo vidinės laisvės.

Laisvės gynėjų dienos proga Sausio 13-osios atminimo medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 12 Lietuvos piliečių, kurie 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. "Prieš 19 metų tomis sunkiomis, neramiomis sausio dienomis visi suvokėme, kad išsaugoti idealus, apginti savo bei savo vaikų ateitį ir išsaugoti tapatybę galime tik apgynę ir išsaugoję laisvę.

Kas mes būtume be Sausio 13-sios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus...Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-jų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę... Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio.

LŽ skaitytojams pateikiame 1991 metų sausio 13-osios nakties Vilniuje KGB pokalbių koduotu radijo ryšiu šifruotę. "Sausio 13-oji yra per daug tikra ir per daug šventa istorija, kad turėtume ją apipinti savo gražbylystėmis. Tie keturiolika, kurie žuvo čia, mūsų sostinėje, aną žiemos naktį, buvo paprasti žmonės. Ne kariai, ne partizanai, ne išrinktieji politikai. Tiesiog Lietuvos eiliniai. Jie nepretendavo į tautos didvyrius, nesvajojo apie garbingus apdovanojimus.

“Ne tas yra galingas, kuriojo galybė Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų, Kurio galią skelbtų griuvėsių daugybė, Sudegintų turtų, žmonių nužudytų…” V. Kudirka Niekuomet nesustojanti laiko versmė nusineša į nebūtį viską, kas laikina ir nereikšminga. Tačiau jinai nepajėgi išbraukti iš žmonių atminties tų akimirkų, kurios ilgainiui tapo nemirtingumo simboliais, įprasminančiais amžinąją Gėrio ir Blogio kovą.

Sausio 13- osios išvakarėse patriotai vėl pakilo į žygį – su deglais rankose nužygiavo nuo Antakalnio poliklinikos iki kapinių, kur ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų padėjo didžiulį vainiką ir uždegė žvakeles. „Ši eisena – tai mūsų padėka kritusiems už Lietuvos laisvę. Norėjome parodyti, kad ši data mums vis dar yra svarbi,“ - sakė vienas iš eisenos organizatorių Paulius Peciulevičius.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Šiandien, jos išvakarėse, įvykius menančiose vietose buvo uždegti Atminimo laužai, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime buvo rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyko iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, prie Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.

Sausio 13-osios išvakarėse pagerbęs Lietuvos nepriklausomybei nusipelniusius žmones, apgailestavo, kad Lietuva nėra nei dora, nei šventa, nei teisinga. Ji tik žudoma, o mes tylime. Okupacijos išvarginta tauta tyli, nors gėjai grasina ardyti mūsų šeimas, degtindariai rėkia, kad išlaiko sportą, Prezidentūra puošiasi paveikslu, kuriame ne tik rūpintojėlis - nuogas vyras su visais atributais, bet ir iki pusės nuogi tautai nusipelnę veikėjai, prie Arkikatedros chuliganai išdraskė prakartėlę.

Lietuva prieš 19 metų krauju ir aukomis išsikovojo laisvę, tačiau ar šiandien negalėtų pasikartoti tragiškieji 1991-ųjų metų įvykiai. Tiesa, dabar reiktų gintis ne nuo tankų ar šūvių, bet globalių invazijų, kurios skverbiasi į mūsų tautiškumą. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse naujienų agentūroje ELTA vykusioje diskusijoje buvo prisiminti žmonių didvyriškumo dienos - 1991 metų sausio 13-osios - įvykiai.

Lietuva pagal galiojančią dvišalę sutartį neturi teisinio pagrindo reikalauti įtariamojo Sausio 13-osios byloje generolo Vladimiro Uschopčiko ekstradicijos. Tai, pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, yra įrašyta Generalinės prokuratūros išvadose, kurių ji neviešina. "Aš turiu išvadas iš mūsų prokuratūros ir jose - tai, ko prokuratūra viešai nesako.

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji. Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti suprasti, kas anuomet vyko. Rusijoje jau ilgą laiką bandoma įtvirtinti sąmokslo teoriją.

Į Vilniuje vykstančią Parlamento gynėjų konferenciją ir iškilmingą Parlamento gynėjų savanorių rikiuotę antradienį išvyko ir grupė kauniečių, kurie dramatiškomis Lietuvai 1991-ųjų sausio dienomis buvo pirmosiose Parlamento gynėjų gretose. Tarp jų - šauliai Antanas Sirtautas, Vytautas Zenkus, Liutauras Trumpulis, dabartinis Kauno šaulių vadas Minvydas Mikalauskas, tuometinis savanorių vadas Vitalijus Straleckas, savanoris Gediminas Sūdžius ir kiti.

Baltijos šalių piliečiai prieš sovietų imperiją kovojo taikiais neginkluoto pasipriešinimo būdais, kuriuos sugalvojo JAV Alberto Einšteino institutas, susijęs su Amerikos žvalgyba  . Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pavadinimas šiandien Lietuvoje, kaip ir sovietų laikais, paverstas baubu.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina visus Lietuvos žmones ir visas institucijas Sausio 13-osios rytą languose įžiebti žvakutes ir taip pagerbti visų, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimą. "Minime devyniolikos metų senumo įvykius, kurie mūsų istoriją ir atmintį paženklino skausmo ir netekties, bet taip pat - ir didelės vilties, tikrosios vienybės ir žmogiškos šilumos ženklais, - sakė I. Degutienė.

Tie, kurių akys pavirto į naktį, o naktis nesulaukė aušros… Tebūna palaiminti tie, kurie sakė, mes Tavo, Tu mūsų, kartu – Lietuva. Patriotai.lt kviečia visus patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius dalyvauti eisenoje, skirtoje pagerbti žuvusiems per 1991 Sausio 13-osios įvykius. Eisenos dalyviai renkasi sausio 12 dieną, 18:45 prie Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59), eitynių kolona pajudės 19:00 link Antakalnio kapinių.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nežino, ar 20 metų senatis turi būti taikoma Sausio 13-osios žudynių dalyviams. Cituoju BNS išplatintą tekstą, kurį paskelbė delfi.lt: "Jeigu kalbėtume apie senatis, tai į tuos teisinius dalykus reikia plačiau žiūrėti, jeigu kalbėtume apie 20 metų senatį, kuri yra didžiausia. Visada įstatyme yra tam tikrų aplinkybių, kurios lemia vieno ar kito termino sustojimą, sustabdymą ar pan.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas Sausio 13-ąją 13 val. vienai minutei įjungti civilinės saugos sirenas. Liberalų lyderio teigimu, vienai minutei įjungtos sirenos skambėtų pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius bei visus Laisvės gynėjus, 1991 m. drąsiai stojusius už savo Tėvynę.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbs už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą, prisimins tuos, kurie ant tėvynės laisvės aukuro paaukojo brangiausia, ką jie turėjo - savo gyvybes. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Jos išvakarėse, antradienį, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyks iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė. Visi norintys nuo 17 val.

Šeštadienį, artėjant Sausio 13-ajai - Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XIX tradicinis tarptautinis bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu", skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Su nusivylimu sutikau žinią, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Baltarusijos generalinės prokuratūros raštas, kuriuo atsisakoma vykdyti Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymus Sausio 13-osios įvykių byloje.

Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusijos Federacijos Vyriausybę dėl kompensacijos sovietų agresijos akto metu žuvusiųjų ir dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis patirtų sužalojimų mirusiųjų šeimoms bei tuomet sužeistiesiems. Tokį rezoliucijos projektą "Dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiesiems ir žuvusiųjų šeimoms" Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Nors Lietuvos valdžia neriasi iš kailio, kad pagerintų santykius su Rusija ir Baltarusija, kviečiasi į svečius kaimyninės šalies diktatorių Aleksandrą Lukašenką, didelių poslinkių svarbiose srityse pasiekti nepavyksta. Neseniai Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas atvirai dalyvavo prorusiška pasiskelbusios partijos steigime, Lietuvos pieno produktus Rusija toliau skelbia esant nuodingus, o Baltarusija ir toliau nė neketina bendradarbiauti tiriant 1991--ųjų sausio 13-osios žudynes.

Šeštadienį, artėjant Sausio 13-ajai - Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XIX tradicinis tarptautinis bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu", skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.