sausio 13-oji

Tėvo per kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius netekęs Robertas Povilaitis sako, kad prokurorų siūlomos bausmės už akių teisiamiems kaltinamiesiems yra teisingos ir jis joms pritaria. „Prokurorų bausmėms pritariu, jos yra teisingos“, – BNS sakė nukentėjusiuoju byloje pripažintas R. Povilaitis. Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos.

Kaltinimais Lietuvai Rusija pati politizuoja Sausio 13-osios įvykius ir taip siekia supriešinti šalių visuomenes, komentuodama kaimynės pareiškimus sako Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). „Tokiais pareiškimais būtent Rusija politizuoja kriminalinę bylą.

Sausio 13-osios įvykiuose sudalyvauti realiai. Tą padaryti šiandieną, girdint automatų tratėjimą, tankų ūžesį ir žmonių šūksnius. Jau visai netrukus tokia galimybė bus reali. Virtualioje realybėje. Lygiai taip netrukus galėsime pasivaikščioti ir po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį, tiksliau – jo paveikslus virš galvų praskriejant juodąją negandą nešantiems paukščiams ar delnuose pasaulį saugant karaliams.

Vilniaus apygardos teismas kol kas nenusprendė dėl dviejų Sausio 13-osios bylų sujungimo – šis klausimas paliktas spręsti didžiąją Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. „Teismas gali išskirti arba sujungti bylas, įstatymas numato galimybę. Tačiau spręsti dėl bylos prijungimo turi spręsti teisėjų kolegija, prie kurios nagrinėjaos bylos prašoma prijungti kitą bylą“, – penktadienį sakė protokolinę nutartį paskelbęs teisėjas Alenas Piesliakas.

 Generalinė prokuratūra baigė tirti ir teismui perduoda dar vieną dalį Sausio 13-osios bylos. Ji Vilniaus apygardos teismą turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis, BNS ketvirtadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Teismui perduodamoje byloje yra du kaltinamieji Rusijos piliečiai, jų tapatybės neįvardijamos. Rusijos piliečiai įtariami nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais.

Susirgus kaltinamajam Sausio 13-osios byloje Genadijui Ivanovui, Vilniaus apygardos teismas atšaukė šią savaitę suplanuotus posėdžius. G.Ivanovas į posėdį neatvyko ir pirmadienį. Trečiadienį teismui surengus posėdį paaiškėjo, kad kaltinamasis dar nepasveiko. Rusijos pilietis dėl sveikatos sutrikimų ir anksčiau gydytas ligoninėje. Toliau bylos nagrinėjimą ketinama tęsti kovo 20 dieną, BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Nepaisant to, kad gavo Vilniaus apygardos teismo šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje, buvęs Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas teigia neketinąs jokiu statusu dalyvauti procese. „Prie to, ką anksčiau esu sakęs, neturiu ką pridėti“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M.Gorbačiovas. „Todėl jokiu atveju neketinu dalyvauti teismo procese Vilniuje“, – pabrėžė jis.

Šiandien Lietuva jau 26-ąjį kartą prisimena tuos, kuriems yra dėkinga už iškovotą laisvę. Žymūs Lietuvos žmonės pasidalino mintimis, ką Sausio 13-oji reiškia jiems. „Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“ Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę.

Dalyvavę 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose ar ne, šią dieną vienaip ar kitaip žino visi lietuviai. Tačiau už Lietuvą padėti galvą buvo pasiryžę ne tik tautiečiai. Į Vilnių skubėjo ir kaimynai latviai, taip pat ir ukrainiečiai. Štai šie tvirtai sudėti vyrai Jevhenas ir Jurijus, tuomet buvę dar studentai, iš Kijevo traukiniu padėti broliams lietuviams išskubėjo vos išgirdę apie rusų ataką. Ką galite papasakoti apie istoriją, kuomet jūs buvote čia? Jūs mums padėjote.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Minint Laisvės gynėjų dieną ketvirtadienį LRT kieme Vilniuje bus atidarytas Sausio 13-osios memorialas. Memorialas, kurio pagrindinis akcentas – šešių metrų obeliskas, skirtas įamžinti Sausio 13-osios aukų atminimą. Anksčiau šioje vietoje stovėjo 24 mediniai vardiniai kryžiai, skirti Laisvės gynėjams, žuvusiesiems prie TV bokšto, LRT pastato, Medininkuose, keliuose kituose epizoduose 1991-aisiais. „Kryžiai dūlėjo, iro, iškilo problema, kaip juos išsaugoti. Nutarta pastatyti ilgaamžį paminklą.

Sausio 13-osios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui įteiktas prašymas liudytoju pakviesti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tokį prašymą pateikė nukentėjusiuoju byloje pripažintas Robertas Povilaitis, per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus. Apie teismui įteiktą prašymą BNS informavo R.Povilaitis.

Kruvinus įvykius 1991 metų sausio 13 - ąją galėjo sustabdyti tik tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas. Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13 - osios įvykių byloje teigė esąs visiškai įsitikinęs, kad visi veiksmai tą naktį buvo suderinti su M.Gorbačiovu.

1991 m. sausio 8 d. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Pirmoji Atkurtos Lietuvos respublikos vyriausybė, padėjusi daug pastangų atlaikant 1990 m. Maskvos ekonominę blokadą, atsistatydino. Matyt, pagal numatytą prosovietinių jėgų scenarijų , prie Aukščiausiosios Tarybos suplūdo minia “Jedinstvo“ (Lietuvos prosovietinė organizacija) smogikų, mėginusių įsiveržti į pastatą.

Aš nežinau, ar sausio 13-osios byloje yra siekiama teisingumo, kartais atrodo, kad tas siekis tik imituojamas, „Žinių radijui“ sakė pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.   „Sąrašas kaltinamųjų kaip ir paskelbtas, bet iš jo taip pat matyti ir tie, kurie nepatraukti į atsakomybę. Tada klausimas, ar jie atleisti nuo atsakomybės, ar tik dar nesurinkta duomenų.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje – 1991 metų sausio 13-osios bylą. (Papildyta 10:22 val.) Vienas iš dviejų prieš Vilniaus apygardos teismą Sausio 13-osios byloje stojusių kaltinamųjų Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas trečiadienį pareiškė manantis, kad yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigia buvęs tik įvykių liudininku.

 Šįvakar prie Vilniaus televizijos bokšto pirmiausiai užsiliepsnojo atminimo laužai „Būkime kartu“. Tuos, kurie prieš 25-erius metus prie jų stovėjo pasiryžę atiduoti gyvybes už laisvę, pakeitė tie, kurie neleis pamiršti už laisvę sumokėtos kainos. Susirinkusieji įvykius prisimena tyliai ir pagarbiai. Prie jų prisijungė ir pagabą kovotojams atvykę išreikšti politikai.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

Minint 25-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė bėgikai įvairiose pasaulio šalyse. Vilniuje 9 kilometrų bėgimo trasa prasidėjo nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir baigėsi prie Televizijos bokšto. Lietuvos diplomatai kartu su bėgimo dalyviais iš Lietuvos ir užsienio šalių padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.

„Metinės, 25-eri metai, kai su atkurta Lietuvos nepriklausomybe galėjo viskas ir bagtis, - vaizdo įraše kalba Vytautas Landsbergis. – Tada įvyko pirmasis Aukščiausiosios tarybos rūmų puolimas. Sausio 8-ąją jau buvo pakeltos kainos ir buvo organizuotas didelis protestas, bet kartu buvo atversti ir hibridiniai kareivėliai“. Būtent jie, pasak V. Landsbergio, minioje organizavo puolimą.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl Laisvės gynėjų dienos 25-mečio bus organizuojamas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, todėl 2016 m. sausio 9 d. 11.45 – 13.30 val. bus laikini eismo apribojimai bėgimo trasoje. Dalyviai bėgs iš Antakalnio kapinių aikštės, Karių kapų, Kuosių, Jūratės, Sapiegos, Antakalnio, Žirmūnų, Šeimyniškių, Konstitucijos pr.

 Sausio 13-osios byloje kaltinamas Rusijos pilietis Jurijus Melis turi likti suimtas, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Penktadienį jis atmetė J.Melio prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dar trims mėnesiams pratęsti jo suėmimą, BNS informavo Apeliacinio teismo atstovė Kristina Petrošienė. Ši teismo nutartis neskundžiama. Prokurorai teigia, kad J.Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto. Jis kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino prokuratūros prašymą dar trims mėnesiams pratęsti kardomąjį suėmimą Rusijos piliečiui, buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui. Jis yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje. J.Melio suėmimas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo birželio 12 dienos.

Medininkų žudynių byloje Lietuvos apeliacinis teismas baigė įrodymų tyrimą ir pradėjo klausyti baigiamųjų proceso dalyvių kalbų. Trečiadienį pareiškimą teismui perskaitė nuteistasis Konstantinas Michailovas. Jo teismas teiravosi, ar jis sutinka duoti parodymus pagal naujus kaltinimus. Prokurorai prašo buvusio sovietinės milicijos specialiojo dalinio pareigūno veiksmus perkvalifikuoti iš nužudymo į karo nusikaltimą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 24-iems metams prabėgus nuo sausio 13-osios įvykių, kaip ir kasmet, žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę pagerbti Vilniaus Antakalnio memoriale. Susirinkę jū artimieji sako – jei žuvusiųjų sielos iš aukštybių gali matyti, augančia Lietuva džiaugiasi. Tragišką 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, sovietų kariuomenei mėginant nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14 gynėjų, per tūkstantį beginklių žmonių buvo sužeista.

Vilija Andrulevičiūtė, Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šiandienė laisvė su visomis blogybėmis ir trūkumais yra šimtus kartų geriau nei tuometė nelaisvė su visomis jos gėrybėmis. Tai teigia mintimis apie Sausio 13-osios įvykius besidalijantys LRT vadovai bei žurnalistai. LRT.lt kalbinti pašnekovai pasakoja savo prisiminimus bei tuometes laisvės vizijas.

 Ukraina bus Europos Sąjungos ir NATO narė, nors jos Sausio 13-oji trunka ilgiau nei metus, teigia buvusi europarlamentarė, signatarė Laima Andrikienė. „Ištvėrėme mes – ištvers ir Ukraina. (...) Ukrainiečių Sausio 13-oji labai užsitęsė, ji trunka jau daugiau nei metus.

Sausio 13-osios aukų atminimui į sostinės gatves išvažiavo Laisvės gynėjų vardais apklijuoti autobusai. „Laiko dulkės neretai uždengia tai, ką turime prisiminti ir kitiems priminti. Pasitarę su žuvusių artimaisiais, nutarėme tokiu būdu ypatingai jaunajai kartai priminti apie tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Pasirinkome tokią formą, nes viešasis transportas mieste visiems gerai ir dažnai matomas“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Papildyta 17 val. 17 min. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos tvirtinimu, sulaikytasis – atsargos pulkininkas Vasilijus Kustro. 1971 metais jis baigė Riazanės V.Margelovo vardo oro desantinę vadų aukštąją mokyklą, tarnavo Afganistane, kur pelnė ne vieną kovinį apdovanojimą. 1991 metais V.Kustro buvo SSRS 76-osios oro desantinės divizijos vado pavaduotojas.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) „ypatingai kontroliuoja“ situaciją dėl sulaikytojo jos piliečio Jurijaus Melio ir sieks panaikinti visus jam Sausio 13-osios įvykių byloje keliamus kaltinimus, pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime prisimintos vieno iš dramatiškiausių ir tragiškiausių Azerbaidžano tautos istorijos įvykių metinės. Prieš 24-erius metus sovietų kariai žudė taikius gyventojus, taip norėdami sustabdyti prasidėjusias demonstracijas dėl nepriklausomybės. Vytautas Landsbergis teigia, kad įvykiai Baku, o po metų įvykę kruvini Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje turi daug bendro.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Sekmadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas, vakare prie parlamento bus uždegti atminimo laužai, skirti Laisvės gynėjų dienai. Laužai liepsnos prie Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei prie Vilniaus Televizijos bokšto, kur lygiai prieš 23 metus nuo sovietų agresijos žuvo 14 laisvės gynėjų. Sausio 13-osios, kuri minima kaip Laisvės gynėjų diena, išvakarėse minėjimo renginiai vyks ir Seime.

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Giedrė Sankauskaitė Pirmadienį kabelinei televizijai „Cgates“ nutraukus Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) transliaciją, „Cgates“ sulaukė naujų, palaikančių klientų. „Pirmą kartą turime tiek palaikančių klientų – žmonės ateina ir pasako norintys užsisakyti mūsų paslaugų“, – portalui ekonomika.lt sakė „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas.

Seišeliuose atostogaujanti „BMA.LT“ generalinė direktorė Jolanta Butkevičienė antradienį pirmoji sureagavo į „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) parodytą laidą „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13-ąją ir atsiprašo Lietuvos žmonių. „Bendrovės „Baltic Media Alliance“ vardu noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad per vieną iš mūsų holdingo retransliuojamų kanalų (PBK) buvo parodyta kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Portalui 15min.lt tai patvirtino „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. „Šiuo metu vykdomi techniniai atjungimo darbai ir per artimiausią valandą žadame sustabdyti kanalo retransliaciją. Gavome klientų skundų dėl praėjusį penktadienį parodytos galbūt Lietuvos įstatymus pažeidžiančios laidos“, – portalui sakė P. Dambrauskas. Praėjusį penktadienį buvo parodyta propagandinė laida apie 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius.

  Generalinė prokuratūra antradienį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dvidešimties užsienio šalių piliečių pripažinimo įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje.   Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Teismas nutarė, kad Danguolė Raugalienė, davusį parodymus apie Sausio 13-osios įvykius per televizijos bokšto šturmą, kur šaudyta nuo stogų į susirinkusius žmonės, klydo. Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą nubausti Danguolę Raugalienę beveik keturių tūkstančių litų bauda už melagingus parodymus ir nutarė, kad moteris kalbėdama teisme sąžiningai klydo.

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Algirdo Paleckio byloje melagingus parodymus davusios liudytojos Danguolės Raugalienės skundą, kuriuo ji prašo panaikinti jai skirtą 3900 litų baudą. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti pinigine bauda už melagingus parodymus partijos "Frontas" lyderio Algirdo Paleckio byloje nubaustos Danguolės Raugalienės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo ją išteisinti ir panaikinti skirtą baudą.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnės Neringos Venckienės mintys apie tariamus panašumus tarp Garliavos įvykių ir Sausio 13-osios privertė net nesutariančius politikus prisiminti Algirdo Paleckio žodžius, esą „savi šaudė į savus“. A.Sakalas: vargas dėl proto „Neįsižeiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 metų gegužės 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos <...> Į mano tėvų, mergaitės senelių namus brovėsi ne sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir...

 Vakar minėjome Laisvės gynėjų dieną. Lyg ir teisingai viską darėme: kartojome Sausio 13-osios pamoką, lankydami jos simboliu tapusias vietas, uždegėme žvakutes, glaudėmės aplink Atminimo laužus Televizijos bokšto prieigose ir prie Parlamento, bet kartais tarp žmonių jautėmės... visiškai vieni. Gal dėl to, kad esame nuvarginti neteisybės, gal todėl, kad tapome kitokie.

Justė Navickaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Minint Laisvės gynėjų dieną Seime vyko iškilmingas posėdis, iškelta šalies vėliava Nepriklausomybės aikštėje, aplankyti žuvusiųjų kapai sostinės Antakalnio kapinėse. Dvidešimt antrosioms sausio tryliktosios įvykių metinėms paminėti skirtas Seimo posėdis tradiciškas pradėtas tautine giesme. Ne kartą ji skambėjo ir 1991-ųjų sausį. Pasak Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo, tos nakties įvykiai parodė tikrąjį tautos ryžtą ir pasiaukojimą.

1991-ųjų sausio 13-oji – data, kuri vyresnio amžiaus lietuviams kelia itin skaudžius prisiminimus. Tuo tarpu jaunoji karta šią datą labiau vertina tiesiog istoriniame kontekste. Tačiau yra šeimų, kurioms ši diena pakeitė gyvenimus – negrįžtamai ir į skaudžiąją pusę... Skaudus švenčių metas Dariui Gerbutavičiui buvo vos 17 metų, tačiau tai neatgrasė jaunuolio nuo noro eiti prie TV bokšto ir ginti Lietuvos nepriklausomybę. Bet likimas šiam jaunuoliui buvo parengęs itin skaudžią gyvenimo atomazgą.

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.

 Minint Sausio 13-osios metines, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, mero pavaduotojai Jonas Pinskus ir Jaroslav Kaminski, sostinės tarybos nariai šiandien Antakalnio kapinėse pagerbė Sausio 13-osios aukas ir padėjo vainikus sostinėje žuvusiesiems. Lietuva šiandien 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. "Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros - "tik nepakenkti Gorbačiovui", nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas.

Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Sekmadienį minėjimo renginiai vyks Seime. Bus galima apžiūrėti parodą "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą ekspoziciją "Laisvės šauklys". 10.00 val. istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjimas, A. Terleckui bus teikiama 2012 metų Laisvės premija.