sausio 13-oji

Sekmadienį, Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui planuojama įteikti 2012 metų Laisvės premiją. Iškilminga ceremonija numatyta istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.

Žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkstančių litų bauda, Algirdas Paleckis prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jį išteisinti. Antradienį septynių LAT teisėjų kolegija pradėjo kasacine tvarka nagrinėti politiko Algirdo Paleckio, nuteisto dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo, prašymą jį išteisinti.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Rusijos disidentas Segejus Kovaliovas, tapęs pirmuoju Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatu, tvirtina, kad Rusijai reikia Vakarų „paramos ir spaudimo“, kaip kad yra sakęs kitas žymus žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas. Tačiau, anot S. Kavaliovo, bėda ta, kad protokolas dabar yra svarbiausia Vakarų vertybė, o kitos prisimenamos tik skambiose kalbose. Nenuilstančio žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo nėra reikalo pristatinėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo pirmininkavimą ES perėmusios Danijos teisingumo ministrui Mortenui Bodskovui už parodytą paramą Lietuvai ir pasiūlymus dėl Europos arešto orderio stiprinimo. „ES pirmininkaujančios valstybės dėmesys labai svarbus mums ir visapusiškam bei efektyviam Europos arešto orderio įgyvendinimui“, – teigiama sausio 13 dienos A.Ažubalio laiške M.Bodskovui.

Vakar skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur 1991 metų sausio 13-ąją žmonių širdys liepsnojo meile Lietuvai ir laisvei, organizuotas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Rinkosi moksleiviai Skverelio medžius geltonos, žalios ir raudonos spalvos popierinėmis rankomis puošė miesto moksleiviai.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ penktadienį organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu ir Algirdu Paleckiu, kuris laidoje kartojo tezes, už kurias šiuo metu yra teisiamas – esą „savi šaudė į savus“. Jam antrino ir M. Golovatovas, tvirtindamas, esą sovietinė armija 1991 m. nenaudojo tokių ginklų, kuriais buvo apšaudyta minia prie Televizijos bokšto.

Be mobiliųjų telefonų, be interneto ryšio 1991-ųjų kruvinąjį sausį laisvas žodis iš Lietuvos pasklido po pasaulį. Mėgėjai trumpabangininkai, per naktį palinkę prie mikrofonų, rizikuodami savo ir šeimų saugumu, radijo kanalais Rytams ir Vakarams siuntė svarbiausią žinią: Lietuvoje okupantų tankai nusitaikė į beginklę dainuojančią minią. Panevėžiečio Vytauto Merkio akis uždengusi tamsa, tačiau prieš 21-erius metus sausio 13-ąją jis buvo vienu iš daugelio, atnešusių Lietuvai šviesą.

Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska. „Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga.

Buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas pareiškė, kad 1991 metų sausį jo būrys Vilniuje veikė su sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinia, o komunikacijos centrus reikėjo užimti todėl, kad būtų paskelbta apie prezidentinio valdymo įvedimą Lietuvoje.

Sausio 13-oji pažymėta krauju, bet ši Laisvės gynėjų diena yra mūsų tautos moralinės pergalės ir laisvės įprasminimo diena. Turėtume suvokti: laisvėje gimęs jau nevergaus. Laisvė yra tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis, o jos netektis – galimybės augti, tobulėti praradimas. Vargu ar kuris mūsų norėtų būti vergu, nes tai žemina bei menkina valią ir dvasią. Mums laisvė kainavo brangiai: ji pažymėta krauju ir išpirkta Lietuvos žmonių gyvybėmis.

Pirmosios Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas, penktadienį kalbėdamas Seime, istorinėje Kovo 11-osios salėje, pasidžiaugė, kad Lietuva žengia europietiškos integracijos keliu. „Dabar laisva, ne be trūkumų, galbūt ir su rimtais trūkumais, apie kuriuos buvo čia kalbama iš šios tribūnos, tokia Lietuva žengia nauju europietiškos integracijos keliu. Aš manau, kad tai yra pats viltingiausias, pats būtiniausias dabartiniame pasaulyje kelias“, – sakė S. Kovaliovas.

Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines. Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių ge...

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Nuo šio įvykio neatsiejamas Michailas Golovatovas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas,  dalyvavęs Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje. 1991 m. sausio 11-13 d. vadovavo Alfa grupei, kuri sausio 13 d. šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, kuomet žuvo keturiolika Lietuvos piliečių. Šiandien Balsas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apgailestauja dėl Rusijos atsisakymo apklausti buvusį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą tiriant 1991 m. sausio 13-osios baudžiamąją bylą. Ministras atkreipia dėmesį, jog kaimyninė valstybė tokį savo atsisakymą nutarė pateikti būtent šios atmintinos dienos išvakarėse.

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Minėdami  Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją – kaskart su nostalgija prisimename tautos vienybę, kurios šiandien labai trūksta. Kitaip negu prieš dvidešimt vienerius metus, kada tauta ir valdžia vieningai kovojo prieš okupantus, šiandien minint Sausio 13-ją padėtis Lietuvoje yra kardinaliai pasikeitusi. Įvyko tas, ko tada tauta, kovodama už laisvę, nesitikėjo – valstybę užvaldė godžios tamsios jėgos. Tauta skilo į privilegijuotą klasę  ir skriaudžiamą liaudį.

Laisvės gynėjų dienos proga Sausio 13-osios atminimo medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šalies piliečius, 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą. Pasak šalies vadovės, Sausio 13-oji – ne tik kovų dalyvių prisiminimų diena, bet ir visos šalies dėkingumo diena žmonėms, pakeitusiems istoriją savo drąsia meile laisvai Lietuvai.

Minime 21-ąsias tvirtos Lietuvos piliečių valios ir laisvės troškimo metines. Turbūt dar niekada tauta nebuvo tokia vieninga ir taip aiškiai žinanti ko nori, kaip tuo sunkiu metu. Todėl yra be galo skaudu ir pikta, kai praėjus šiems metams iš visų pusių skamba balsai, niekinantys krauju iškovotą nepriklausomybę. Atrodo, kad dėl kažkokių nesuprantamų jėgų iškovota laisvė ir nepriklausomybė išsigimė į didžiajai daugumai piliečių nepriimtiną chaosą ir depresiją.

Kasmet Sausio 13-ąją ne tik prisimenamos ir pagerbiamos šios nakties aukos, dar kartą, jau iš poros dešimtmečių laiko perspektyvos apmąstoma, kaip lemtingai tą kartą istorinės aplinkybės susiklostė Lietuvai, bet ir užduodamas klausimas, kas nutiktų, jei Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų šiandien? Ar šiandien mes būtumėme tokie pat vieningi, kaip tą naktį žmonės, budėję prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos radijo ir televizijos? Ar šių dienų lietuviui, kuris nevengia pripažinti, jog auga...

Kiekvieni metai, minint sausio agresijos prieš Lietuvą dienas, visuomenei per žiniasklaidą išmetamos įvairios  to laikotarpio įvykių interpretacijos. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasisakyti, bet gal nereikėtų laisvai sukurti ir kitiems prirašinėti motyvų, kuriais remiantis buvo daromi vienoki ar kitokie veiksmai. Ypač, kai kalbama tik iš savo varpinės, o ne konkrečiai žinant faktus.

Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, atsargos kapitonas, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Algirdas Ulčinas paprašytas prisisegti nuotraukai Sausio 13-osios medalį, atsiprašo: „Kai kurie, gavę medalį, save laiko didvyriais, aš taip nemanau“. Sausio įvykiai A. Ulčinui primena karą, kur laisvės gynėjai tinklais su žvejybiniais kabliukais ėjo prieš tankus ir nugalėjo. Sausio nuojautos A. Ulčinui 1991-ųjų sausio įvykių metu buvo 32-eji. Eilinis „Nuklono“ gamyklos darbuotojas.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programa penktadienį prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui. Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv.

Sausio 13-osios aukos pagerbiamos atminimo renginiais. Laužai jau suliepsnojo prie Televizijos bokšto, Lietuvos Respublikos Seimo. (Papildyta 21.11) LRT rodė, kaip Seime vyko iškilmingas sausio 13-osios aukų minėjimas. Kalbėjo ir to laikmečio Seimo bei kitų objektų gynėjai. Vis dėlto, kai kurie jų apgailestavo, kad šiuo metu Lietuvoje dalis laisvę gynusių asmenų nėra tinkamai įvertinti.

Sausio 8-13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradėjo XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Trečiadienį, sausio 11–ąją, Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Rimti istorikai nesiima rašyti istorijos apie įvykius, kurie dar vyksta, o Sausio 13-osios istorija dar nesibaigė – vyksta teisiniai tyrimai, kuriems išspręsti dabartinei valdžiai trūksta politinės valios, bijoma įžeisti Rusiją. Todėl Sausio 13-osios įvykių kronika gali likti neparašyta, sakė vienintelis gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Sausio 8–13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradės XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Sausio 11 dieną Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Austrija galėjo paleisti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, bet neprivalėjo to daryti. Sulaikiusi šį asmenį ir perdavusi jį Lietuvai, Austrija taip pat būtų pasielgusi teisine prasme teisingai. Šiuo atveju buvo pasinaudota teisine išlyga, teigia europarlamentarė Laima Andrikienė. „Tokiu būdu pasitarnaudama Rusijai Austrija paaukojo gerus santykius su Lietuva.

Seimas 20-ųjų Sausio 13-osios metinių proga įsteigė Laisvės premiją, kuri bus teikiama asmenims ir organizacijoms už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premijos įstatymo priėmimą parėmė 60 Seimo narių, prieš balsavo 17, susilaikė 21 parlamentaras. Premija – 5000 eurų – bus mokama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Austrijos teisėsaugininkus suklaidino  raidžių Ch ir Ck abreviatūra Lietuvos ieškomo asmens pase ir arešto orderyje. Europos arešto orderyje, kuris išduodas Lietuvos teisėsaugininkų, Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo vardas parašytas per Ck – Mickailas, nors turėjo būti parašyta kaip Michailas. Tai spaudos konferencijoje patvirtino Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak ministro, tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl M. Golovatovas paleistas namo.

Buvusio SSRS KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ (oficialiai vadintos „grupės „A“) vado Michailo Golovatovo byla, tiksliau – sulaikymo incidentas Vienoje, oro uoste, pagal Lietuvos arešto orderį, baigėsi ne pačiu blogiausiu būdu. Nepaisant to, kad Lietuvos prokurorų įtariamas dalyvavęs 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje, formalusis kariškis pensininkas sugrįžo namo į Rusiją, o nebuvo surakintas antrankiais ir atgabentas į Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Šiandien Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus. „Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis.

Dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė laiškus Europos Parlamento (EP) Pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), Austrijos Bundesrato pirmininkei Zuzanai Noivirt (Susanne Neuwirth) ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Pramer (Barbara Prammer). Laiškuose pažymima, kad šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu, padėkojo svečiui už jo šalies išreikštą palaikymą dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą – įteiktą notą. „Dėkojame, kad išreiškėte aiškią poziciją dėl Austrijos veiksmų ir palaikymą Lietuvai. Tai mums yra labai svarbu, tai labai svarbu ir visos Europos Sąjungos ateičiai“, – sakė I. Degutienė.

Latvija antradienį įteikė notą Austrijai dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo. Tai viešėdamas Lietuvoje pranešė naujasis Latvijos Prezidentas Andris Berzinis. „Man atrodo, kad Latvija šioje situacijoje geriausiai supranta Lietuvą. Aš pats asmeniškai 1991 metų sausį buvau labai panašioje situacijoje ir visiškai remiu jūsų valstybės požiūrį ir poziciją.

Visai natūralu, kad dėl Austrijos sprendimo itin skubiai paleisti remiantis Europos arešto orderiu sulaikytą Michailą Golovatovą, įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje kilo audringa reakcija. Mums, lietuviams, Sausio 13-osios tema yra pernelyg skaudi, siekis atstatyti teisingumą pernelyg svarbus, kad galima būtų nutylėti šį europietiško solidarumo požiūriu skandalingą faktą. Tačiau įsisiūbavusios aistros yra prastos patarėjos.

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Austrijos diplomatijos vadovas teigė nematantis savo šalies klaidų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios žudynių byloje Michailą Golovatovą. „Jis man sakė, kad tai yra sena žaizda Lietuvai. Suprantu, kad į tai reikia jautriai reaguoti. Netgi jei tai liečia senas žaizdas, tai nekeičia fakto, kad procese yra principai, kurių turi būti laikomasi“, – Austrijos užsienio reikalų ministrą Michaelį Spindeleggerį cituoja portalas tt.com.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, komentuodamas tai, kad nepaisant Europos arešto orderio, Austrija paleido vieną pagrindinių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB karininką M Golovatovą, „Balsas.lt“ sakė abejojantis, kad panašiai kaip su Lietuva galėjotų būti pasielgta kurios nors didesnės ar stipresnės valstybės atžvilgiu. „Aš neįsivaizduoju, kad pavyzdžiui, R. Mladičiaus atveju taip galėtų įvykti.

Įtariamojo Sausio 13-osios žudynių byloje Michailo Golovatovo paleidimą Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris aiškina teisinėmis priežastimis ir akcentuoja valdžių atskyrimo principą. „Mes esame teisinė valstybė, tai yra aišku, su nepriklausoma teisingumo sistema, kuri priima savo sprendimus. Buvo prašymas iš Lietuvos, mes nustatėme terminą, per kurį dokumentai su konkrečiais duomenimis privalėjo būti pristatyti. Šitas terminas praėjo, o konkrečių duomenų nebuvo.

Austrijos valdžia pasielgė, kaip Kremliaus liokajai, tačiau Lietuvos valdžia galėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, – mano buvusi politinė kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Ką čia ir pakomentuosi – Kremliaus liokajai. Dujos, nafta, eurai ir tiek. Jokios vertybės nebėra įdomios. Tokia padėtis visoje Europėlėje, tad Austrijos sprendimas nelabai ir nustebino“, – sakė portalui „Balsas.

Generalinė prokuratūra asmens, įtariamo dalyvavusio 1991 m. sausio mėnesio įvykių byloje, paleidimą Austrijos Respublikoje vertina kaip grubų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą. (Papildyta 18.00) „Sunku pasakyti, ar tai politinis sprendimas. Tačiau yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti“, – šeštadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

Seimas pritarė siūlymui įsteigti Sausio 13–osios – Laisvės premiją. Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 86 Seimo nariai, 1 susilaikė. Sausio 13–osios – Laisvės premijos tikslas – skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį tautų bendradarbiavimą.

Gyvoji istorija neleidžia iš vargo užsnūsti, iš pertekliaus įsilinksminti, kad net nebesuvoktum, kas vyksta aplinkui – kaip Ivano Bunino, Nobelio literatūros premijos laureato, apysakoje „Ponas iš San Francisko“. Su kiekvienais metais ateina Sausio 13-oji.

Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines šiemet minėjo ne tik Lietuva, bet ir garsūs JAV žurnalistai ir politikos veikėjai, dalyvavę specialioje LTV laidoje, įrašytoje Žiniasklaidos muziejuje Vašingtone (Newseum). Laida bus rodoma sausio 24 d. 18.45 val. Žurnalistai, politikai ir diplomatai kalbės apie žiniasklaidos vaidmenį nušviečiant kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius.

Rusijos atstovas prie ESBO kritikavo mėginimus „primesti vienašališką istorinių įvykių supratimą“ tarptautinėse organizacijose. Anvaras Azimovas tai pareiškė ESBO Nuolatinės tarybos specialiajame posėdyje po to, kai naujasis ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė tragiškų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metines ir pasiūlė pagerbti aukų atminimą tylos minute.

Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru Artūru Paulausku – apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. – Kokie Jūsų, tuomečio generalinio prokuroro, atmintyje išliko 1991-ųjų sausio įvykiai? –Tų dienų nerimo ir jaudulio neįmanoma užmiršti. Net šiandien, po dvidešimties metų, kai galima lyg ir ramiau pažvelgti į tų dienų įvykius.