sausio 13-oji

Ar dažnai susimąstote, ką išgyveno per kruvinus 1991-ųjų Sausio įvykius tie, kurie nuotraukų archyve likę už kadro? Fotografas Andrius Petrulevičius savo pirmąją fotografiją padarė dar 1969 metais, o 1988-aisiais buvo pakviestas nufotografuoti Stalino paminklo atkasimo ceremoniją aikštėje prie Vilniaus geležinkelio stoties. Vėliau jam teko fotografuoti ir Sąjūdžio renginius, ir lemtingus įvykius, davusius pradžią šiandienos laisvei.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų sausį, prie parlamento ir kitų svarbių objektų liepsnojo laužai, budėjo daugelio miestų, miestelių ir kaimų praktiškai tik ryžtu išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekį apsiginklavę Lietuvos gyventojai. Tarp jų buvo ir šiaulietis Algimantas Končius, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoris, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, palikęs namuose kelių mėnesių dukrelę.

Lietuvių kilmės JAV senatorius Richardas J. Durbinas, apsilankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį, kadangi visos šalys, didelės ir mažos, turi teisę būti laisvos, ir JAV niekada nepateisins to, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba palaikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje.

Iš atminties iškyla vaizdai: minios žmonių, tarsi visuotinė panika, medikų automobilių sirenos ir keliančios didžiulį siaubą, žlegančios pabaisos... Kaip pro greitojo traukinio langą prabėgo 20 metų. Daug tai ar mažai? Žmogaus gyvenime apčiuopiama atkarpa, jaunos valstybės – taip pat netrumpas nužengtas kelias. Čia rašydamas, perkračiau savo išblaškytas mintis apie visiems žmonėms ir Lietuvai svarbius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Pats pirmasis išrinktas vadovauti atkurtajai patriotinei sukarintai tarpukariu gimusiai organizacijai – Lietuvos šaulių sąjungai – kaunietis Gediminas Jankus teigia, kad kiekvieno 1991 m. tragiškojo sausio įvykių dalyvio pareiga kalbėti apie tai, kas buvo. Ir tie teisingi liudijimai turi tapti istorija. Nors kai kurie gėdingi to meto antiherojai vis mėgina ją perrašyti, bandydami klastoti faktus bei spekuliuoti melu.

Trijų dienų neatlygintinos kraujo donorystės akcija tapo neįtikėtinos vienybės, supratingumo ir gerumo dienomis. Kiekvieną dieną norinčiųjų paaukoti kraujo žmonių skaičius didėjo ir medikai pastebėjo, kad tai buvo išskirtiniai piliečiai, nes jie donorystei pasiryžo vedini noro pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę bei atgaivinti savo prisiminimus apie 1991-ųjų sausį. Tarp dovanojusiųjų kraujo – studentai, moksleiviai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras, nuolatiniai kraujo donorai.

Po ketvirtadienio rytą vykusių Mišių Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kauniečiai dalyvaus minėjime „Atminties liepsna“. Meninę jo programą parengė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai. Kartu bus pristatoma ir moksleivių dailės darbų paroda „Geltona, žalia, raudona - vienybės spalvos“. Prieš vidurdienį Laisvės alėjoje pajudės Kauno moksleivių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Sausio 13-ąją – speciali LNK televizijos KK2 laida, skirta skaudžiai Lietuvos istorijos datai atminti.  1991 metų sausį sovietų kariuomenė baigė jėgos demonstravimą ir pradėjo veikti taip, kaip buvo numatyta slaptuose planuose. Žiniai apie okupantų smurto proveržį pasklidus po Lietuvą, ginti likusių neužgrobtų strateginių objektų renkasi pirmieji savanoriai. Gediminas Trakimas kartu su sąjūdžio aktyvistais tuo metu budėjo prie Aukščiausios tarybos rūmų.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.

2009 metų lapkritį fejerverkais ir iškilmėmis buvo paminėtas gėdingosios Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečio jubiliejus. Jeigu 1989 metai buvo išorinės Sovietų imperijos įtakos zonos žlugimo metai, tai 1991 metais, draskoma vidinių prieštaravimų, subyrėjo ir pati Sovietų sąjunga. Dabar sukanka 20 metų po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva išsikovojo savo nepriklausomybę su visomis pasekmėmis, reikšmingomis ne tik šioms valstybėms, bet ir mūsų šaliai.

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo „barikadas“, kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį.

Vilniaus Gedimino prospektu nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų sostinės gyventojai ir svečiai, moksleiviai, mokytojai, studentai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų naria sausio 13-ąją lydėjo 200 metrų ilgio Lietuvos vėliavos spalvų juostą, kuri bus nešama Taip Anykščių Antano Vienuolio gimnazistai ir mokytojai minėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13-ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

1988-1991 metais į atgimstančias Lietuvos kovas už Nepriklausomybę nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė kelininkai. Lygiai prieš dvidešimt metų – 1991-ųjų sausio 13-ąją – prie Seimo pradėjo dygti barikados. Iš jų ir iš žmonių gyvatvorės išdygusi siena okupantams, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neįveikiama. Barikadų atsiradimas didelei daliai Nepriklausomybę atkūrusios tautos ir šiandien yra paslaptis, kuri kiek atskleista tik pastaraisiais metais.

„Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" – įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį „Noctis“, taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą.

Sausio 13-osios perversmininkų bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis „Balsas.lt savaitei“ atskleidė nežinomus tragiškų įvykių užkulisius. Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečio išvakarėse viename populiariausių Vilniaus knygynų tarp daugybės mažiau pasiekiamų leidinių aptikau giliai užkištą vieno svarbiausių kaltinamųjų istorinėje byloje Juozo Kuolelio prisiminimų knygą „Pro kalėjimo grotas“. „Spaudos rūmai turėjo degti, tai buvo vienas iš planų – organizuoti gaisrą, jį nufilmuoti...

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

„Didžioji dauguma labai daug ko nežino. Labai daug klaustukų nežino, labai daug faktų nežino,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Jis sakė dar nesąs pasiruošęs paviešinti svarbių liudininkų pavardes. Kalbėdamas apie šaltinius, kur tie faktai, neva, yra skelbiami, jis vėl minėjo Vytauto Petkevičiaus, Juozo Kuolelio knygas, rusakalbę spaudą ir liūdėjo, kad žmonės mažai skaito, nes neturi spaudai pinigų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13–osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13–ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20–metį trečiadienį Seimo Konstitucijos salėje vyks interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13–oji. Ko galime pasimokyti?". Renginį organizuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, minėdama Sausio 13–osios įvykius. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys šios aukštosios mokyklos studijų istorijoje.

Minint 1991 m. sausio įvykių 20–metį, trečiadienį Seime rengiama Lietuvos valstybės gynėjų konferencija „Aukščiausioji Taryba – paskutinioji barikada„. Renginys vyks Kovo 11–osios salėje.

Ant buvusio Krašto apsaugos departamento, dabartinio Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, pastato antradienį atidengta atminimo lenta. Atminimo lentą, menančią įvykius, kai 1991 m. sausio 11 d. pastatą, kuriame tuo metu buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamentas, jėga užgrobė Sovietų sąjungos kariuomenė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atidengė drauge su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi.

Ne visos istorinės datos lengvai nugula į knygų puslapius ir tampa tik minėtinais įvykiais, yra tokių, kurias minint kas kartą permąstoma ne tik pati praeitis, bet ir tai, ką ji davė dabarčiai bei ką duos ateičiai. 1991 m. sausio 13-osios įvykiai ilgam išliks ir Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio atmintyje, kuris anuomet teikė psichologinę pagalbą savanoriams.

Žinomas kino dokumentininkas, sukūręs šimtus siužetų kino žurnalams, dešimtis autorinių filmų apie žymiausius Lietuvos žmones (M. Gimbutienę, B. Brazdžionį, M. Martinaitį, L. Noreiką, N. Vėlių, P. Abukevičių ir kt.), prieš mėnesį tyliai paminėjo 70-metį. 45 metai atiduoti kinui. Ypatingas penkmetis (1989-1993) - mūsų laisvėjimo kovoms – iki pat okupacinės armijos išvedimo.

Sukaktys pasižymi tuo, kad yra svarbios visiems. Net ir tiems, kurie mano, kad praeitis – tai prietarais apaugę mitai. Svarbios datos Būna žmonių, kurie mėgsta bet kuria proga pabrėžti savo išskirtinumą, parodyti tikrą ar tariamą laisvę ir originalumą. Visuomenei aktualios datos, šventės ir jubiliejai tam labai tinka. Anarchistas ir kairysis intelektualas turi progą per Kalėdas pareikšti, kad visi, kas dabar švenčia, daro tą patį, ką anuomet darė ir Hitleris, – valgo Kūčių vakarienę.

1991-ųjų sausio 11-ąją Lietuvoje prasidėjo kruvinasis savaitgalis. Šią dieną pasikėsinta į laisvą žodį – užimti Spaudos rūmai. Tuometinius įvykius išgyvenę žiniasklaidos atstovai neabejoja, jog tai buvo lūžis, atvėręs akis netikėjusiems sovietinių represijų žiaurumu ir jau ranka pasiekiama šalies laisve.

Sausio 11-oji Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programoje skirta laisvojo žodžio skleidėjams - žiniasklaidos darbuotojams, kurių garbingai atliktos profesinės pareigos dėka visas pasaulis sužinojo apie dramatiškus 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Šią dieną numatytos atminimo lentų atidengimo ceremonijos, kiti renginiai, tarp jų - žurnalistų susitikimas-diskusija „Laisvo žodžio galia prieš agresiją„. Diskusijoje dalyvaus žymūs Lietuvos žurnalistai ir garbingi svečiai iš užsienio.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Aš – tavo laisvė“. Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį. 1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį reitingą nei dabar.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė padėkojo visiems medikams, kurie skausmingomis 1991 metų sausio įvykių dienomis dirbo nematomą darbą ir gelbėjo prie Vilniaus televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato sužeistus žmones. „Sausio 13-osios akivaizdoje norime, kad Tikėjimas, Viltis ir Laisvė liktų ir kitoms kartoms, kad galėtume toliau savo kelią grįsti šiomis vertybėmis.

Sausio 9-ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Išlaikyti viešąją rimtį – tokį svarbiausią uždavinį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje sau kėlė tuomečiai teisėsaugos pareigūnai. „Tarybų Sąjungos kariškiai norėjo išprovokuoti šūvius iš mūsų pusės – reikėjo šūvių, reikėjo legalizuoti jų buvimą. Nesu politikas, bet turbūt dalis Lietuvos politikų irgi norėjo, kad būtų šūvių. Mums, vidaus reikalų sistemai, reikėjo išlaikyti tokią poziciją, kuri nepatenkino nei vienų, nei kitų norų.

Minint 1991 m. sausio įvykių 20–metį, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami dalyvauti programos „Mūšis už Tautų laisvę„ renginiuose Seimo I rūmuose organizuojamų atvirų durų valandų metu. Sausio 8 d., šeštadienį, 12.30–15.00 val. bus demonstruojama 1991–ųjų sausio įvykių vaizdo medžiaga. Lankytojai turės galimybę pabendrauti su savanoriais ir pasiklausyti jų pasakojimų apie 1991–ųjų parlamento gynybą, bus surengta iškilminga Nepriklausomybės gynėjų sargybos pasikeitimo ceremonija.

Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkui Algirdui Paleckiui pateikti įtarimai dėl teiginių, kad prieš dvidešimt metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią „saviškiai šaudė į savus“. SLF vadovui skirta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti iš šalies. A. Paleckis nesutinka su kaltinimais. Politikas portalui Balsas.lt yra sakęs, kad jo kalboje šmeižto tikrai nebuvo. „Savo kalboje rėmiausi įvairiais šaltiniais.

Sausio 9–ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu„, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

BTV laidoje „Kaštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis ir SLF vadovas Algirdas Paleckis. K. Masiulis įsitikinęs, kad už A. Paleckio teiginių apie sausio 13-ąją galimai slypi Rusijos kėslai. K. Masiulis apkaltino A. Paleckį koloboruojant su Rusija.

Dėl Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko Algirdo Paleckio viešai išdėstytų teiginių, paneigiančių, kad 1991–ųjų sausį sovietų ginkluotosios pajėgos prieš nepriklausomą Lietuvą įvykdė agresiją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170² str.

Gruzijos parlamentas kviečia Rusiją, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėją, padėti Lietuvos valstybei tiriant 1991 m. sausio nusikaltimus ir patraukiant jų organizatorius bei vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn. Tai sakoma Gruzijos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvos Respublikoje 20-ųjų metinių. Už rezoliuciją balsavo 77  Gruzijos parlamentarai, nė vienas tautos atstovas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Gruzijos parlamente penktadienį vienbalsiai priimta rezoliucija, skirta atminti dvidešimtosioms Sausio 13-osios metinėms Lietuvoje. Rezoliucijoje pažymima, kad sovietų daliniai panaudojo jėgą prieš taikius civilius gyventojus, tai buvo išpuolis prieš Lietuvos valstybė, o Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija paraginta ištirti šio tarptautinės bendruomenės bendruomenės pasmerkto akto aplinkybes, kurio kaltininkai iki šiol nenubausti, rašo Delfi.

Trečiadienį Vilniaus meras Vilius Navickas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Jeigu miesto taryba tam pritars, į mero kėdę turėtų persėsti konservatorius Raimundas Alekna. Skaičiuojama, kad valdžios pasikeitimas Vilniaus biudžetui gali atsieiti apie pusę milijono litų. Tiek merui, tiek su juo pasitraukiantiems valdininkams reikės išmokėti kompensacijas.

Gautas Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros atsakymas su pridėtu įtariamojo Sausio 13-osios byloje generolo Vladimiro Uschopčiko apklausos protokolu sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles.

Kiek mažiau nei už metų Lietuvoje vėl kils lengvai prognozuojamas skandalas – prokurorai skeryčiosis televizijos ekranuose, aiškindami, kad nieko esą nebuvo galima padaryti, o politikai kalbės apie mistinę „politinę valią”, kurios ir vėl kažkodėl pritrūko. Prezidentūrai tai bus eilinė proga pasididinti savo reitingus, „nuimant“ kokią neįtikusią galvą. Sueis 20-tes metų senaties terminas Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose.

Sausio vidury Didžiojoje Britanijoje svarbiausias dalykas yra sniegas. Vėl uždaryti aerouostai, sutrikęs traukinių ir autobusų eismas, tenka vėluoti į darbą. Nepaisant visų britiškų įstatymų ir garantijų samdomiems darbininkams, niekada negali būti tikras, kad darbdavys sumokės visus pinigus už sugaišintą laiką. Emigrantas – nelabai svarbus asmuo. Tas faktas, kad esame de facto ir de jure Europos Sąjungos piliečiai, lietuvių dar nepadaro lygiaverčių britams.