pensijos

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Norėdamas gauti paprastą senatvės pensiją žmogus turi sulaukti pensinio amžiaus, būti išdirbęs 33 metus ir visą tą laiką mokėjęs įmokas „Sodra“. Tačiau yra ir privilegijuotos valstybinės pensijos. Norint jas gauti, jokių įmokų mokėti nereikia, padirbti užtenka vos 5 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pasiūlymus, kaip būtų galima keisti valstybinių pensijų sistemą.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Gyventojų socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms taip pat skiriame per mažai pinigų. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje verslai ir gyventojai sumoka daug mažiau mokesčių. Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų baigia darbinę karjerą turėdami teisę ne tik į paprastą senatvės pensiją, bet ir papildomą, kurią gauna dėl to, kad dalį atlyginimo skyrė kaupimui II pakopos pensijų fonde. „Sodra“ paaiškino, kiek gyventojų, kokią papildomą pensiją pasirenka ir kiek pinigų jie gali tikėtis sukaupę turto fonduose. Jie kas mėnesį prie pensijos gali tikėtis papildomų beveik 346 eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, ar jiems užteks santaupų senatvėje. Tuo metu ekonomistai tikina, kad pensijas leistų padidinti didesni mokesčiai. Todėl, anot jų, Finansų ministerijos užmojis padidinti mokesčius savarankiškai dirbantiems, padėtų gyventojams užsitikrinti turtingesnę senatvę.

Ar 2024 metais lietuviams kils kurios nors išmokos? Ar NPD bus lygus MMA ir kada to galime sulaukti? Ar didės vaiko pinigai? Ir kaip mažinti skurdą šalyje, kai žmonėms nebeužtenka pinigų maistui ir komunaliniams mokesčiams? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Šį pavasarį viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl MMA ir NPD sulyginimo.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį spręs, ar po kelis mėnesius trukusių protestų pritarti šalies prezidento Emmanuelio Macrono itin nepopuliariai pensijų pertvarkai. Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo teigiama, gyventojai fonduose buvo sukaupę daugiau lėšų nei praėjusių metų pabaigoje, pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu kainos parduotuvėse auga kur kas sparčiau nei jų pajamos. Ypač sunku pragyventi vyresniems žmonėms, gaunantiems pensiją. Gyventojai skaičiuoja, kad visą gyvenimą dirbę dabar turi tenkintis vos 300–400 eurų pensija, iš kurios pragyventi beveik neįmanoma. Todėl kai kurie pensininkai jau prašo, kad „Sodra“ jiems iš naujo perskaičiuotų seniau paskirtą pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Jeigu norite gauti įprastą senatvės pensiją iš „Sodros“, turite dešimtis metų dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau kai kuriems gyventojams prie jos pridedama papildoma antra ar trečia pensija. Ir tik dėl to, kad jie turi tam tikrą statusą ar kurį laiką užėmė tam tikras pareigas, apdovanojamas pinigais. Kitaip nei visi mirtingieji, valstybinių pensijų gavėjai nemoka jokių papildomų įmokų ar mokesčių tam, kad gautų daugiau pinigų senatvėje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija antradienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ragindama kuo greičiau diskusijoms Trišalėje taryboje pateikti pasiūlymus dėl numatomos kai kurių mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarkos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius galimus pokyčius vadina kosmetiniais. „Kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti. Nieko iš esmės žmogui nepasikeis, išskyrus vieną teigiamą momentą, kad iki 10 tūkst. eurų žmogus galės vienkartine išmoka pasiimti pinigus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijų dėl automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus ir galimos sistemos pertvarkos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen sutinka, kad pensijų kaupimo modelio pokyčiai yra reikalingi. Pasak jos, koreguojant pensijų kaupimo sistemą žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo.  „Mano įsitikinimu, pokyčiai reikalingi.

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja. Vilniaus universiteto profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybės kišimasis, t. y. iš mokesčių mokėtojų skiriamos lėšos ir privalomas įtraukimas į II pakopos pensiją, yra visiškai netinkamas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seimo pavasario sesijai pasiūlys įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę gauti sukauptą išmoką. Sunkiau gyvenantiems pensininkams LVŽS frakcija siūlys įteisinti 13-ą pensiją, o trečių ir ketvirtų klasių moksleiviams – nemokamą maitinimą, rašoma frakcijos pranešime spaudai. „Be to, tęsime ir didinsime pirmo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms apimtį, kurią LVŽS inicijavo praėjusioje kadencijoje.

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

„Sodros“ mokamos pensijos ir išmokos kovo mėnesį, daliai gyventojų gali būti vienintelės pajamos, kurias jie gaus iki pat Velykų. Jos šiemet bus švenčiamos balandžio 9–10 dienomis. Taigi, verta gerai susiplanuoti būsimas išlaidas, kad didžiausiai pavasario šventei nepritrūktų pinigų. Antradienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis pirmą pavasario mėnesį gyventojai sulauks pensijų ir išmokų į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos. Pensijų fondų uždarbis – 32 proc.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų. Lietuvoje šis dydis – vos 43 proc.

Gyvenimas prabėga dirbant, o dėl pensijų sunerimęs kiekvienas. Ar dirbsime iki mirties? Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis tikina, kad jaunoji karta gali būti rami, mat dabar dirbančių laukia geresnė senatvė nei jų tėvų. Tačiau ori senatvė neprasideda nuo pensijos, profesorius sako, kad svarbiau laimingas gyvenimas ir aukšta gyvenimo kokybė, o senatvėje dirbti nėra blogai.

Jau nuo 2004 m. Lietuvoje veikia vadinamoji II pensijų kaupimo pakopa. Darbinės karjeros metu jos dalyviai tenkinasi mažesniu atlyginimu, kurio dalį perveda į pensijų fondą. O sulaukę pensinio amžiaus prie įprastos „Sodros“ pensijos kas mėnesį gauna papildomą išmoką. Vidutinis jos dydis, kitaip nei buvo žadėta prieš 20 metų, bent jau kol kas nesiekia trečdalio vidutinės pensijos. Tačiau kai kuriais atvejais prie pensijos pridedama nemenka suma. Išmoka siekia tik 13 proc.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijų dėl automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus ir galimos sistemos pertvarkos, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako nepritarianti esminėms permainoms, bet naujų sprendimų, jos žodžiais,  ieškoti reikia.  „Negali taip būti, kad ir pati valstybė skiria (lėšų kaupimui – BNS), ir žmonės skiria, bet iš to nieko gero negauna žmogus, išėjęs į pensiją.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Gyventojai kaupiantys II pensijų pakopoje norėtų laisviau disponuoti savo pinigais. Žmonėms aktualu tuos pinigus pasiimti tada, kai patys nori, taip pat nutraukti ar sustabdyti kaupimą neribotam laikotarpiui. Tačiau to jie padaryti negali, nes II pakopos pinigus nuo pačių gyventojų saugo griežtos taisyklės.  Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti.

II pensijų pakopa jau žlugusi. Ne, ši išvada grindžiama ne finansų rinkų smukimu 2022m., bet visų 18-os metų pensijų fondų investavimo rezultatais. Jie yra skandalingai blogi? Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai, visuomenė bei politikai maitinami beprasmiais liūliavimais, kad viskas puiku ir tereikia kantrybės dar dviem dešimtmečiams.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Jeigu nieko nedarys, gyventojai bus automatiškai įtraukti į kaupimą ir iki pensijos gaus mažesnę algą – dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas.  „Žvelgiant į antrą pensijų pakopą, ji nuolat būdavo pokyčių objektu, nes tų pasiūlymų visada buvo labai daug. Jei darai sisteminius ilgalaikius sprendimus kaip pensijų sistema, visgi reikėtų daugiau stabilumo, nuoseklumo pačiame procese“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Dalis pensininkų susiduria su problema, kad „Sodra“ neturi jokių duomenų apie gyventojų darbo stažą iki 1994 metų. Gyventojai yra skatinami nieko nelaukti ir šį darbo laiką įrodyti dar iki pensijos, kad neprarastų dalies pinigų. Jei stažas įrodomas per vėlai, tikėtina, kad prarasta pensijos dalis grąžinta nebus. Asmenys, turintys darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir kitus tinkamus dokumentus, savo darbo stažą iki 1994 m. gali įrodyti paprastai ir greitai.

Premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę panešus apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje.  Monika Navickienė BNS teigė dar negalinti pasakyti, kokie konkretūs pokyčiai galėtų būti siūlomi.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų.  Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Lietuvos gyventojai neturėtų būti automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą ir galėtų atsiimti fonduose sukauptas lėšas vienu metu, sako opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai tirpsta, o pasiimti santaupas galimybės nėra. Kas liks iš būsimų pensijų? „Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra. „Manau, kad nėra tokio poreikio, kalbos apie pensijos amžių, tas skaičius 72, kuris dažnai minimas, neturi nieko bendro su realybe, nei poreikio nei planų, net diskusijų lygmenyje nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. „Kaip bus ateityje, matysime pagal situaciją, bet dabar poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra“, – pridūrė ji.