pensijos

Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų jau nuo kito mėnesio pradžios gali tikėtis daugiau pinigų. Tereikia, kad Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti dalį mažiausių valstybinių pensijų, kurios mokamos nukentėjusiems asmenims, taip pat pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Kiek anksčiau planuota keisti ir visas kitas valstybines pensijas.

Kartu su senatvės pensija, virš 83 tūkst. lietuvių dar gauna ir valstybines pensijas, siekiančias ir vos 58, ir beveik 1,2 tūkst. eurų. O dalis gyventojų – mažiausiai 13 tūkst. – prie šios sumos prisiduria pinigų ir toliau dirbdami. I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.

Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia. „Turės būti atlikta pensijų reforma, parametrinė (sisteminė – BNS) pensijų reforma. Jūsų pensijų sistemai sekasi dėl geresnės nei tikėtasi dinamikos darbo rinkoje, didesnio užimtumo trumpuoju laikotarpiu, didelio atlyginimų augimo“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį sakė B. Gracia.

Gyventojai piktinasi, kad visą gyvenimą dirbę ir uždirbę, senatvėje turi tenkintis 500 eurų ar dar mažesne pensija. Ekonomistas įspėja, kad ateityje situacija taps dar blogesnė, nes mažės dirbančiųjų ir į „Sodros“ biudžetą surenkamų lėšų. Tačiau gyventojai tikina, kad ir dabar iš pensijų vos pragyvena. Apie tai jie diskutavo socialiniame tinkle. Viena moteris pasidalijo savo istorija, ji pasakojo, kad neseniai tapo pensininke.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę. Pasak Monikos Navickienės, tam jau artimiausiu metu ketinama suburti ekspertų, politikų ir specialistų darbo grupę.  „Kad grįžtume prie formulės peržiūros ir pasižiūrėtume, ar galėtume pasitelkti daugiau teisingumo visuose pensijų dydžių dalyse“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Navickienė.

Kelios dešimtys mažomis pensijomis nepatenkintų senjorų susirinko į mitingą prie Seimo. Pensininkai prie Seimo atėjo su plakatais, kuriuose – tokie užrašai: „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 445 eurų per mėnesį?“, „Mūsų pensijos – o „Sodros“ rezerve 3 mlrd. eurų“.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.

Prieš artėjančius rinkimus socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pensijų augimo prognozes. Pasak ministrės Navickienės, per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027-aisiais su būtinuoju stažu pensininkas turėtų vidutiniškai gauti 900-us eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830-imt eurų. Tiesa, ekonomistų prognozės niūresnės, mat mažėjant dirbančiųjų, orias pensijas būsimiems senjorams teks pamiršti.

Galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose kol kas gyventojams kelia daug neaiškumų, o Vyriausybė nesugeba reikalingų sprendimų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo priimti laiku, mano prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Lietuvoje pensijos siekia vos 50 proc. vidutinio atlyginimo. Vienišiems žmonėms iš pensijos pragyventi beveik neįmanoma. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos bankas žada, kad pensijos kils. Taip pat pabrėžia, kad būsimi pensininkai galėtų ir patys pasirūpinti savo oria senatve, kaupdami papildomai. Tą daryti skatinami ir darbdaviai, tačiau pačios institucijos pavyzdžio nerodo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios leistų nutraukti pensijų kaupimą, neturėtų kelti rizikos antros pakopos pendijų fondams.

Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvauja konferencijoje apie pensijas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų ir apie gyventojų lūkesčius dėl jų ateityje. Prieš renginį ministrė žurnalistams papasakojo, kokių pensijų gyventojai gali tikėtis jau 2025-ais ir dar vėlesniais metais. Pasak ministrės, jau netrukus vidutinė pensija gali gerokai viršyti 700 eurų, nors dabar nesiekia ir 600 eurų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti parlamentarės inicijuotoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurioms kovą Seimas pritarė po pateikimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutrauktų antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata.  Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas.

Lietuvoje pensininkai yra įpratę, kad kasmet pensijos yra indeksuojamos arba perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kaip auga darbo užmokestis ir kokia yra „Sodros“ biudžeto padėtis. Kadangi daugelį metų augo atlyginimai, o „Sodra“ surinkdavo daugiau pinigų nei išleisdavo, senatvės ir kitos pensijos buvo didinamos ir dešimtadaliu ar daugiau. Tačiau jau netrukus tai gali pasibaigti.

Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir pasiimti pinigus. Kas bus svarbių priežasčių sąraše? Kas matuos tų priežasčių svarbą ir priims sprendimus.

Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai turi dar beveik tris mėnesius sprendimui priimti. Kol kas „Sodros“ pranešimus asmeninėse paskyrose perskaitė 41 proc. visų įtrauktųjų. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst.

Nepatenkinti gaunamu atlyginimu gyventojai ieško išeičių. Dažnas pagalvoja apie savarankišką veiklą. Tačiau nerti į ją stačia galva baiminasi dėl galimai mažesnių ir nereguliarių pajamų, taip pat socialinių garantijų – įvairių išmokų ir pensijos senatvėje. „Sodra“ skaičiuoja, kad dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių, tačiau įspėja, kad jeigu jų pajamos nesiekia minimalaus atlyginimo, ateityje jų pensija bus nedidelė.

Konstituciniam Teismui pasisakius, kad antroje pakopoje kaupiantys žmonės turėtų turėti galimybę savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių nutraukti kaupimą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, jog svarbiomis priežastimis galėtų būti kritinė liga, įgyta sunki kaupiančiojo arba šeimos nario negalia arba galbūt būsto netekimas, jeigu jis nebuvo draustas, nors dėl pastarosios nuostatos dar tariamasi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, ministerijos siūlomos svarbios priežastys pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje bus kritinės ligos arba sunki negalia. Taip ministrė kalbėjo referuodama į kovo mėnesį Konstitucinio Teismo (KT) pateiktą išaiškinimą, jog draudimas pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje pažeidžia Konstituciją.

Daugelis apklaustųjų gyventojų pritaria, kad pensijų kaupimo sutartį būtų galima nutraukti dėl tokių svarbių priežasčių, kaip sunki liga, negalia ar rizika prarasti vienintelį būstą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.  Konstituciniam Teismui (KT) kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, ministerija joms išsiaiškinti savo interneto svetainėje atliko apklausą.

Kaista diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos likimo konstituciniams teismui pareiškus, kad gyventojai turi teisę nutraukti sutartis ir atsiimti pinigus dėl svarbių priežasčių. Lietuvos bankas mėgina vėsinti padėtį, tvirtindamas, kad po praėjusių metų didžiulės infliacijos fondai atsigauna, o jų grąža vėl viršija infliaciją. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia gyventojų apklausą, kada jie norėtų atsiimti pinigus iš antrosios pakopos.

Nors gyventojai skundžiasi mažomis pajamomis, ekonomistai skaičiuoja, kad lietuvių pajamos stabiliai auga ir augs. Anot jų, jau po 5 metų gyvensime geriau už pietų Europos šalis, pavyzdžiui, Italiją. Vis tik pajamos sparčiausiai augs dirbantiems, bet ne pensijų gavėjams.

2023 metais tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą ir ketvirtadaliu padidino turtą, skelbia Lietuvos bankas (LB).  „Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad žmonės turi turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, prezidento vyriausioji patarėja sako, kad tokios sąlygos turi būti apibrėžtos kuo plačiau. Už pensijų politiką atsakinga Socialinės apsaugos ministerija. Jai vadovaujanti Monika Navickienė teigė besidžiaugianti teismo pateiktu išaiškinimu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse pasiimti iš pensijų fondų sukauptas lėšas anksčiau laiko dažniausiai galima dėl sveikatos problemų bei gresiant prarasti būstą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad žmonės turi turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, prezidento vyriausioji patarėja sako, kad tokios sąlygos turi būti apibrėžtos kuo plačiau.   „Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą.

Pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai elgiasi skirtingai – vieni palieką darbovietę, kiti nusprendžia toliau dirbti. Darbo teisės specialistai vardija garantijas, kurios saugo vyresnius darbuotojus. Taip pat pataria, kada ir kaip reikia darbdaviui pateikti prašymą išeiti iš darbo, kad darbuotojai išėję į pensiją dar gautų ir išeitines. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad jau netrukus sulauks pensinio amžiaus. „Po trijų mėnesių jau tapsiu pensininke. Tačiau vis dar dirbu.

Nutraukus pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, šios lėšos turėtų grįžti valstybei arba toliau likti žmogaus sąskaitoje fonde.  Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. „Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus išaiškinimą dėl galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartis gyventojų pasitikėjimas šia sistema turėtų padidėti.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinė tvarka, kai pensijai kauptų pinigų negalima atsiimti, pavyzdžiui, net mirtinai sergant, prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, įstatymas turi numatyti atvejus, kada tai būtų galima padaryti nelaukiant pensinio amžiaus. Už pensijų politiką atsakinga Socialinės apsaugos ministerija. Surengtoje spaudos konferencijoje jai vadovaujanti Monika Navickienė pakomentavo nutarimą.

Paprastai, jeigu žmogus nieko nedaro, pinigų iš jo niekas nepaima. Su pensijų kaupimu yra kitaip. Į jį žmogus įtraukiamas net jei nieko nedaro ir nežino. Tokiu atveju iki pat pensijos dalis jo atlyginimo yra nuskaičiuojama, o kaupimo nutraukti ir savo pinigų anksčiau pasiimti negalima net mirtinai susirgus. Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą byloje dėl Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, nenumatančios galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.  KT taip pat vertins, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį didele balsų persvara pritarė pasiūlymui padidinti pensijų išmokas. Šalininkai šį žingsnį, žengtą tuo metu, kai senėjanti šalies visuomenė susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, pavadino istoriniu. Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensijos išmoką sulaukė beveik 60 proc. palaikymo.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Metų ar kelių mėnesių darbo arba socialinio draudimo stažas gali lemti įvairių išmokų dydį arba kiek pinigų gausite išėję į pensiją. Nuo praėjusių metų pasikeitė tvarka, pagal kurią „Sodrai“ yra teikiami pranešimai apie draudžiamąsias pajamas ir tikslinami jų duomenys atsižvelgiant į dabar gyventojų teikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kai kurie specialistai tai vadina tikra „bomba“. Esą pakeitimai daromi atgaline data, tad dalis gyventojų net...

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje nustatyta tvarka yra indeksuojamos arba didinamos. Politikai ir valdininkai mėgsta žadėti ir girtis, kiek pensininkams pridedama pinigų ar kiek didėja vidutinė pensija. Tačiau penktadienį, „Sodrai“ paskelbus duomenis apie sausį gyventojams išmokėtas jau indeksuotas pensijas, paaiškėjo, kad jos nedidėjo tiek, kiek žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Beveik dvejus metus Ukrainą alinantis karas lėmė beprecedentinio masto civilių žūtis – manoma, jog karas galėjo pasiglemžti ir iki 500 tūkst. aukų. Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pasiruošimą karui, gyventojams vis dar kyla abejonės, kas atsitiktų jų banko santaupoms, turtui, kaip reikėtų evakuotis, ginti šalį ginklu, ar būtų mokamos pensijos, išmokos, ar yra specialus fondas.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Vyriausybė pritaria siūlymui perskaičiuoti senatvės pensiją laikinai įsidarbinusiems išankstinę pensiją gaunantiems žmonėms, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti kartu su kitais senatvės pensijų pakeitimais. Juos Vyriausybė Seimui planuoja teikti rudenį.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

„Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų gavo 59 745 žmonės. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje. Skelbiama, kad kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė abejoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo išvadomis, kad Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pensijos pakeitimo normą. Anot jos, rezultatą iškreipia tai, kad tiriant Lietuvą, buvo neatsižvelgta į gyventojų vykdomą kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, kuris užtikrintų aukštesnę poziciją tarp EBPO šalių. „Sutinku su ekonomistais, kurie sako, kad metodika yra stipriai abejotina.