pensijos

Ketvirtadienį nesėkme baigėsi dar vienas Seimo opozicijos bandymas sumažintas pensijas grąžinti į prieš krizę buvusį lygmenį. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo nepritarė socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektui, kuriuo buvo siekiama, kad nuostatos, kuriomis sumažintos pensijų išmokos, galiotų iki 2011 m. balandžio 1 d. Už tokį projektą po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 25, susilaikė...

Premjeras Andrius Kubilius siūlymus atkurti sumažintas pensijas nuo kitų metų balandžio 1-osios vadina juodu humoru. „Čia vėl kolegų socialdemokratų, nežinau, ar čia juodas humoras, ar dar kaip nors tai galima pavadinti.

Seimui nepritarus nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas, parlamentas vėl ketina sugrįžti prie šio klausimo. Ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje yra įtrauktas socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektas.

Seimui nepritarus nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas, parlamentas vėl ketina sugrįžti prie šio klausimo. Ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje yra įtrauktas socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektas.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė bent kol kas nesutelkia žmonių bendromis pastangomis įveikti šią negandą, o priešingai – diferenciacija pagal pajamas tampa dar didesnė. Pastaruoju metu dažnai girdime vardijant tuos pačius prieštaringus skaičius: 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasiprašė paramos maisto daviniais; indėliai bankuose jau padidėjo iki 43 mlrd. litų. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto docentu, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu.

Kalendorinės žiemos pradžia – biudžetų svarstymo ir priėmimo metas. Lietuva – ne išimtis. Vakar 73 balsais „už“, 56 „prieš“ ir septyniems Seimo nariams susilaikius, parlamentas pritarė 2011 m. biudžetui. Nors, tiesą sakant, kitokios baigties nelabai kas ir tikėjosi, tam tikrų trukdžių buvo.

Vilniaus mieste nuo gruodžio Lietuvos pašto skyriuose nebemokant socialinių išmokų, jų gavėjai užplūdo „Snoro" banko kioskus. Penktadienį prie dažno banko „Snoras" taupomojo skyriaus sostinėje ir jos apylinkėse nuo pat ryto nusidriekė žmonių eilės. Taip nutiko, nes nuo gruodžio pasikeitė socialinių išmokų –išmokų vaikams, socialinių pašalpų, šalpos išmokų –išmokėjimo ir pristatymo tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžia, kad sumažintos pensijos į 2009–ųjų lygį bus grąžintos nuo 2012 metų sausio 1– osios, o iki kitų metų spalio vidurio Seimui bus pateiktas specialus įstatymas, kuriame bus nustatytas kompensavimo būdas, kaip turės būti grąžintos dėl sunkmečio sumažintos pensijos. Dėl sunkmečio vidutiniškai 5 proc.

Konservatoriai blokavo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo pakeitimus ir papildymus, kuriais siūloma pradėti grąžinti pensijas. Prieš tai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sukritikavo siūlymus. Opozicinės Seimo frakcijos ragino Vyriausybę tęsėti pažadą ir, fiksavus ekonomikos augimą, pradėti grąžinti sumažintas pensijas.

Jeigu Seimas nuspręstų nuo 2011 metų didinti pensijas, vienas realiausių būdų rasti daugiau kaip 600 mln. litų „Sodros" ir valstybės biudžetuose, reikalingus didesnėms pensijoms mokėti, būtų 2 proc. didinti įmokas į „Sodros" biudžetą. Tokiu atveju našta būtų perkelta ant dirbančiųjų pečių, vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažėtų maždaug 42 litais, o išaugus mokesčiams darbdaviai gali ir sumažinti algas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Krikšionių partijos frakcija kartu su ekonomistų komanda nagrinėjusi valstybės biudžetą, pateiks siūlymus Tėvynės Sąjungos valdomai vyriausybei iš kur rasti 600 mln. litų atstatyti pensininkams sumažintas pensijas. „Nors mūsų kolegos teigia, kad neįmanoma rasti 600 mln. litų biudžete, nesutinkame su tuo. Pensininkai kurių dauguma kūrė valstybę ir mokėjo mokesčius, yra nusipelnę gauti tai ką užsidirbo. Niekas negali atimti, tai kas priklauso žmonėms.

Seimas antradienį ketina spręsti, ar atkurti sumažintas pensijas. Praėjusią savaitę pertraukos iki kito posėdžio Seimo paprašė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vardu jis pažadėjo parlamentarams apsvarstyti pasiūlymus dėl pensijų atkūrimo šaltinių.

Pasakau iš anksto, nesiūlau nei pardavinėti valstybės turto, nei pravalgyti jos per vienerius metus, kaip nuogąstauja Prezidentė. Lietuva vienintelė iš ES šalių drįso sumažinti pensininkų pensijas. Nors premjeras Kubilius nuogąstauja, kad tai pakirs lito stabilumą, Latvijoje, kai kaimyninės šalies Konstitucinis teismas pasisakė, jog pensijų sumažinimas yra antikonstitucinis veiksmas, latvių pensininkams jos buvo atstatytos, o lato stabilumui tai nepakenkė.

Ministrų kabinetas pirmadienį nutarė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių pensijas pakelti į 2009-ųjų lygį. Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstė, iš kur gauti lėšų, jei reikėtų išmokėti vėl padidintas pensijas. Dalis parlamentarų siūlė parduoti valstybinių įmonių akcijas ir turtą, tačiau šios idėjos įvertintos skeptiškai. Balsas.

Premjeras Andrius Kubilius vakar ėmė gąsdinti Lietuvos žmones lito nestabilumu ir net nuvertinimu. Kalbėdamas per radiją Vyriausybės vadovas teigė, kad pensijų grąžinimas į prieš krizę buvusį lygį būtų tolygus finansų sistemos sugriovimui. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Premjeras Andrius Kubilius kol kas nesvarsto galimybės atsistatydinti, nes netiki, kad Seimas, nenurodydamas lėšų šaltinių, galėtų priimti sumažintų pensijų atkūrimą numatantį įstatymą. „Aš tikrai netikiu, kad Seimas galėtų priimti tokius nekonstitucinius įstatymus: didintų išlaidas, nenurodydamas kokių nors lėšų šaltinių. Tai todėl aš kol kas nesvarstau, kas bus tada, jeigu Seimas elgsis nekonstituciškai“, – ketvirtadienį A. Kubilius sakė žurnalistams.

Seimas iki ateinančio antradienio nukėlė sumažintų pensijų atkūrimo klausimą. Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, pirmadienį Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turės apsvarstyti pasiūlymus dėl pensijų atkūrimo šaltinių. Seimas, triskart balsavęs, ketvirtadienį patvirtino Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, skelbiančią, kad svarstant Seime pensijų sumažinimo atšaukimą numatantį įstatymo projektą Seimo statutas nepažeistas.

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje gali įvykti galutinis balsavimas dėl to, ar turi būti priimta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisa, nustatanti, kad pensijų sumažinimas taikomas ne 2010–2011 m., bet tik šiais, 2010-aisiais. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų, nuo ateinančios sausio 1-osios visos pernai sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų grąžintos į prieškrizinį lygį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad Seimo siūlymas jau nuo 2011 metų didinti pensijas ir kitas socialines išmokas iki 2009-ųjų lygio destabilizuotų „Sodros“ biudžetą. Tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 proc., mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems šalies gyventojams užkrauti naują skolos naštą. Pensijų padidinimas pareikalautų daugiau kaip 500 mln.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Už šį projektą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 7. Įstatymo projektu Seimui siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų biudžetą – 11 mlrd. litų pajamų ir apie 13,5 mlrd. litų išlaidų (išlaidos viršija pajamas šiek tiek daugiau nei 2,6 mlrd.

Iki 2011 metų spalio vidurio Seimui siūloma pateikti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė vyriausybė. Ministrų Kabinetas, pritardamas siekiui, kad turi būti nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo principai, siūlo taisyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, į jį įtraukiant nuostatą, jog pensijų kompensavimo mechanizmas būtų parengtas iki kitų metų spalio 15 dienos, pranešė vyriausybės spaudos tarnyb...

Į skolų liūną garmančios „Sodros" reformatoriai, ekonomisto Romo Lazutkos akimis, atrodo tarsi prasti vairuotojai, kurie vaikšto aplink nevažiuojantį automobilį, spardo padangas ir skundžiasi, kad jis sugedęs. „Ar turi mersedesą, ar folksvageną, kol neįpili benzino, nei vienas, nei kitas nevažiuoja", – sako ekonomistas. O „Sodros" degalai –tik darbo vietos.

Seime vakar įsižiebė menka viltis, kad pensininkų bado dieta jau netrukus bus nutraukta - Audito komitetas pritarė siūlymui nuo kitų metų šalies senjorams mokėti ikikrizines pensijas ir nebeatimti paskutinių grašių “valstybės reikmėms". Tačiau Seimo valdantieji jau kėsinasi tą švieselę užgesinti.

Vyriausybė iki 2012-ųjų vidurio žada grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, kurie jas mažesnes gavo nuo 1995-ųjų. Kada ir kaip kompensuoti nuo šių metų sumažintas dirbančiųjų pensijas, žadama spręsti vėliau, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Dirbusiems pensininkams ne visa pensija mokėta nuo 1995-ųjų iki 2002-ųjų. Vėliau Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, Seimas priėmė sprendimą nesumokėtą dalį pensininkams kompensuoti.

Sumažintų motinystės išmokų, apkarpytų pensijų ir piliečių nuosavybės apsaugos klausimai – Konstitucinio Teismo (KT) darbotvarkėje. Laukia mamos KT turėtų atsakyti pareiškėjams, ar „sumažinus jau paskirtą išmoką yra pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai“. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – prašo ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas.

Lapkričio viduryje turėtų paaiškėti pensijų sistemos reformos gairės – per ateinančias kelias savaites Vyriausybė turėtų apsispręsti, kuriuo keliu pasukti. “Lapkričio viduryje bus pateikti darbo grupės, kuri intensyviai dirba Seime, rezultatai, o toliau jau matome konkrečius dalykus, kuriuos reikės įgyvendinti", - teigė premjeras Andrius Kubilius. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, šiuo metu diskutuojama dėl dviejų pensijos reformos krypčių.

2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 934,2 tūkst. asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją. Jie sudarė 28,1 procento šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai pensijų gavėjų buvo moterys, praneša Statistikos departamentas. Daugėja gaunančiųjų Pensijų gavėjų skaičius didėja. 2009 m. pabaigoje 75 proc. pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, 20 proc.   darbingo amžiaus gavėjų – netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir beveik 1 proc.

D.Teišerskytė primena, kad dar šių metų liepos 1 d. Vyriausybė patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją. valstietis.lt nuotr.

Valdžios atstovai, apsižiūrėję, kad milijonai, skiriami pašalpoms bei skurstančiųjų paramai ir jos tvarkymui, „suvalgomi" savivaldybių skoloms padengti, nusprendė mažinti skiriamas lėšas. Tik savivaldybės tvirtina, jog dėl pašalpos gali vėluoti, o kai kurie žmonės jų nė nesulauks. Pinigus pravalgo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai nusprendė, jog būtina sumažinti pašalpų bei kompensacijų tvarkymui skiriamas sumas.

Nenumaldomai artėjantys savivaldos rinkimai privertė politikus atsigręžti veidu į tautą. Šiaip nelinkę dalyti dovanų valdantieji staiga atsisakė savo planų ilginti darbingą amžių iki 65 metų, nors dar prieš prasidedant rudens sesijai buvo akivaizdu, kad dėl šio projekto bus balsuojama. Visi būsimi šalies pensininkai, o ypač priešpensinio amžiaus žmonės, kurį laiką gali būti ramūs. Valdančioji koalicija projektą atitolinti pensinį amžių daugiau nei 2 metais atidėjo į šalį.

Prancūzijoje vyksta masinės akcijos prieš pensijų reformą, rašo BBC. Teigiama, jog tūkstančiai žmonių nepatenkinti siekiais ilginti pensinį amžių išėjo į gatves. Profsąjungų vadovai tikisi, jog 200 visoje šalyje numatytų demonstracijų dalyvaus milijonai žmonių. Numatoma išėjimo į pensiją amžių pailginti nuo 60 iki 62 metu, tačiau dauguma šios šalies gyventojų pasisako prieš reformą. Nacionalinis susirinkimas jau balsavo už reformos įstatymą, bet jam dar turi pritarti Senatas.

Britai yra Europos „pensijų skurdžiai“ – kasmet jie turi atidėti virš 10 tūkst. svarų sterlingų, kad galėtų sau leisti ramiai išeiti į pensiją, skelbia „The Daily Mail“. 31 milijonas šalyje taupančių žmonių turi sumokėti 317,5 mlrd. svarų sterlingų per 40 metų, nes priešingu atveju jų laukia varginga pensija. Tai yra daugiau nei bet kurios kitos Europos valstybės gyventojams. Draudimo kompanijos „Aviva“ duomenimis, Vokietijos gyventojai, mokėdami po 9,7 tūkst.

Rugsėjo 15 d. du iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui pristatys darbo grupės Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijai rengti vadovė Audronė Morkūnienė. Tvirtinama, kad pirmasis modelis bus paremtas vadinamąja taškų, o antrasis – nacionalinių virtualių sąskaitų sistemomis. Pasak vieno komisijos narių profesoriaus Rimanto Rudzkio, modeliai pavadinti skambiai, bet iš tikrųjų paprastiems piliečiams reikėtų paprastumo.

Prancūzijoje prasideda visuotinis streikas prieš pensijų reformą.  Šiuo streiku siekiama pasipriešinti šalies valdžios ketinimams ilginti pensinį amžių, rašo BBC. Pranešama, jog streikas jau apėmė viešojo transporto, oro susisiekimo sritis, taip pat bankus ir kitas viešas įstaigas. Manoma, jog prie streiko gali prisijungti apie 1 000 000 žmonių. Valstybinės Prancūzijos geležinkelių kompanijos atstovų teigimu, šiandien turėtų kursuoti maždaug pusė traukinių.

Valdančioji koalicija kol kas neskuba reikšti pritarimo socialinio draudimo sistemos reformai, pagal kurią dalis senatvės pensijos būtų mokama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Šiuo metu svarstoma, kad iš „Sodros“ mokama dalis būtų skaičiuojama pagal vadinamąją taškų sistemą, išmokos pensijų gavėjams būtų aiškiau siejamos su jų sumokėtomis įmokomis.

Taškais kaupiama senatvės pensija, bazinės pensijos mokamos iš biudžeto, o daugiau dirbusiems – sotesnė senatvė. Taip 2012 metais turėtų keistis socialinio draudimo sistema. Tiesa, gali pasikeisti ir mokesčiai. Vieni didėtų, kiti – mažėtų, rašo "Lietuvos rytas". Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupė kol kas ginčijasi, kaip nuo 2012 metų turėtų būti skaičiuojama pensija. Koncepciją darbo grupė turi užbaigti iki kitų metų vasario.

JAV investicijų valdymo kompanija Fidelity Investments nurodo, kad jau rekordinis šalies darbuotojų skaičius pasinaudojo savo pensijų sąskaitose sukauptais pinigais.11 proc. iš 11 mln. darbuotojų, kurie turi sudarę sutartis su šiuo investiciiu fondu, per 12 mėnesių, kurie baigėsi birželio 30 d., pasiėmė paskolas nuo sukauptos pensijų sumos. Kaip nurodo Fidelity Investments atliktas tyrimas, tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Papildomai pensijai kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems nuo Pensijų kaupimo sistemos starto iki 2010 metų liepos 1 dienos jau išmokėta 27,75 mln. litų arba 113 proc. daugiau palyginus su situacija prieš metus, kai bendra išmokų suma siekė 13 mln. litų. Ši suma buvo išmokėta 9,3 tūkst. asmenų, kurie išėjo į pensiją, arba kaip paveldėjimas artimiesiems tų kaupėjų, kurie išėjo Anapilin.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma suformavo naują požiūrį į Lietuvos pensininką ir jo pensiją. Pensinis amžius turi būti didinamas, o pensininkams pensijos turi būti mažinamos. Kalbos apie orią senatvę paliekamos geresniems laikams, kai... pensininkų nebeliks.

Kada šalies ekonomika atsigaus tiek, kad valdžia nuspręs pradėti didinti pensijas, nežinia. Gal iki to laiko šimtai iš varganų grašių priverstų suktis pensininkų oriai numirs iš bado ir į jokį kompensavimą jau nepretenduos? Socialinės apsaugos ministras Donatas Jankauskas, vakar to paklaustas, net susigraudino: „Žodis „gal" iš tikrųjų skamba kaip sunkus akmuo. Kalbant apie tai, kad kažkas nesulauks kompensacijos už šiandien sumažintą pensiją, galbūt tie sprendimai nėra tobuli.

Pensijų fondų dalyvių asociacija šiandien kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“), dar kartą reikalaudama pervesti trūkstamą dalį pensijų įmokų, kurios nebuvo pervestos nuo 2009 metų sausio 1 dienos. Pervedamų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas papildomai pensijai kaupti atstatymas nuo kitų metų iki 5,5 proc. pensijai kaupiančio asmens draudžiamųjų pajamų buvo atidėtas, kai buvo paskelbtas tai numatantis įstatymas.

Prancūzijos vyriausybė patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, kuriuo numatoma padidinti pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų. Projektą sukūrė darbo ministras Ericas Woerthas, kuris antradienį atsistatydino iš prezidento Nicolas Sarkozy valdančiosios Sąjungos už liaudies judėjimą iždininko pareigų. Tokį jo žingsnį išprovokavo kilęs skandalas dėl galimai neteisėto N. Sarkozy 2007 metų prezidentinės rinkimų kampanijos rėmimo.

Europos Sąjunga šiais metais savo civilių tarnautojų pensijoms šiais metais išleis 1,2 mlrd. eurų, skelbia „The Daily Telegraph“. Vidutinė vieno tarnautojo metinė pensija sieks 68 280 eurų. Aukščiausias pareigas ėję tarnautojai gali tikėtis pensijos, kurios dydis per metus siekia net 121 tūkst. eurų. Vidutinis pasitraukimo į pensiją amžius ES tarnautojų gretose praėjusiais metais siekė 60 metų.

Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas ir kaip Europos Sąjunga (ES) galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

Premjeras Andrius Kubilius sumažintų pensijų kompensavimo pradžią regi ne anksčiau nei po kelerių metų. „Jeigu viską pavyks iki to laiko sutvarkyti su ekonomika ir finansais, po kelerių metų, apie 2013-2014 metus, pradėjus kompensavimą, mes manome, kad kompensavimas turėtų vykti tokiu būdu, kad senatvės pensijos augtų sparčiau nei kitos išlaidos. Per apibrėžtą laiką tokios pensijos pasiektų tokį lygį, kuris būtų ne mažiau nei 5 proc.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas kartu su kolegomis užregistravo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisą, kuri leistų nemažinti valstybinės pensijos tiems asmenims, kurie patys kuria darbo vietas. Pasak pataisos iniciatoriaus, tokia įstatymo nuostata skatintų vyresnio amžiaus žmones aktyviau dalyvauti ūkiniame šalies gyvenime ir tuo pačiu skatintų aktyvesnes ekonomikos pagyvėjimo tendencijas.

Nutarimą antradienį paskelbęs Konstitucinis Teismas (KT) šio teismo teisėjams pažėrė gerų žinių dėl pensijų. Teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai. Nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas - taip pat prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo.