pensijos

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Jeigu baigusio studijas ir sėkmingai įsidarbinusio 22 metų jaunuolio paklaustumėte, kaip jis kaupia sau pensiją, jis tik prunkštelėtų. Nieko nuostabaus – daugiau nei 40 metų iki tol, kai oficialiai įgyjama teisė gauti senatvės pensiją, atrodo milžiniškas laikotarpis. Iš tiesų juoktis nėra dėl ko. Ekonomistų vertinimu, dabartinė Lietuvos pensinė sistema yra neveiksminga ir neužtikrina saugios ateities, todėl kaupti lėšas ateičiai reikėtų pradėti kuo anksčiau.

Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių II pakopos pensijų fondų (PF) valdomą turtą praėjusiais metais didino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“ ) pervedamos lėšos, tačiau neigiama investicinė grąža galimą prieaugį mažino. „Sodra“ II pakopos pensijų fondams 2011 m. pervedė 380,8 mln. Lt, t. y. 17,3 % (56,1 mln. Lt) daugiau negu 2010 m., tačiau šių pensijų fondų valdomas bendras turtas išaugo mažiau – 224, 7 mln. Lt. Per metus turtas padidėjo 5,8 % (iki 4,08 mlrd.

Valstybės pateiktos makroekonominės prognozės per daug optimistiškos, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. SEB banko analitikai, pasak G. Nausėdos, abejoja valdžios galimybėmis pasiekti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Viena to priežasčių – gali nepavykti pasiekti užsibrėžto 2,8 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo pasigirdę Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių komentarai yra politizuoti, nes juose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, iškilo tiesioginės teisinės atsakomybės klausimas.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Žmonės, kaip teigia psichologai, savo nelaimių ar nesėkmių priežasčių dažnai ieško juos supančiose aplinkybėse. Dažnai mėgstama pasiaiškinti: „Aplinka kalta, aš čia nieko dėtas". Dievas – tai valstybė Vokiečių sociologas Maxas Weberis pastebėjo: „Krizių platesne žodžio prasme, chroniško nedarbo, badmečių, politinių įvykių ardančių ūkio gyvenimą   buvo visur ir visada. Bet tais laikais kai žmogus beveik viską, ko jam reikėdavo, pasigamindavo pats.

Graikijos neįgaliųjų grupės pasipiktino naujuoju šalies vyriausybės sprendimu išplėsti valstybės pripažįstamų neįgalumo kategorijų sąrašą. Nuo šiol į jį bus įtraukiami pedofilai, ekshibicionistai ir kleptomanai. Nacionalinė neįgaliųjų konfederacija tokį sprendimą pavadino „nesuvokiamu“, pasipiktindama tuo, kad pedofilai nuo šiol Graikijoje gaus išmokas, kurios bus didesnės nei kai kurių žmonių, kuriems buvo įvykdyta organų transplantacija, praneša Yahoo News.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.

Nuo kitų metų sausio 1-osios visiškai atkuriant dėl sunkmečio sumažintas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijas papildomai prireiks 495 mln.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Šiam tikslui prireiks 495 mln. litų. Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Seimo š. m. gruodžio 20 d. priimtas įstatymas, numatantis įmokų į pensijų fondus sumažinimą 2012-aisiais metais nuo 2 proc. iki 1,5 proc., yra galimai neteisėtas ir toliau klampins mūsų šalį į dar gilesnes problemas pensijų srityje.

Naujoji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama Mariano Rajoy, rengiasi priimti savo pirmuosius įstatymus – dėl algų įšaldymo, verslininkų palaikymo ir pensijų indeksavimo, pirmadienį pranešė Ispanijos pirmoji vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria. Pasak jos, valstybės įstaigų etatų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių, skirtų stabilizuoti ekonominę situaciją šalyje.

Nors didžiajai daliai amerikiečių ekonominė šalies padėtis kelia susirūpinimą, jie vis dar nesuvokia, kokia iš tikrųjų yra šalies ekonominė situacija ir su kokiomis pasekmėmis ši šalis gali susidurti, jei nebus imtasi reikšmingų ir dramatiškų pokyčių, rašo „Business insider“. Paviršutiniškas ėjimas šen bei ten jokios naudos neduos: amerikiečiai suvartoja daugiau produkcijos, nei patys sugeba pagaminti ir jų skola nuolat auga.

Švedijoje 1998  m. po kelis metus trukusių diskusijų, buvo reformuota pensijų sistema. Tikslai Reforma buvo siekiama: 1. Sukurti savaime veikiantį  įmokų ir išmokų derinimo mechanizmą, kuris leistų pensijų fondui  išsilaikyti pačiam tik iš  įmokų; 2. Į pensijų fondų formavimą įtraukti ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus; 3. Susieti konkretaus žmogaus pensijos dydį su jo įmokomis.

Seimo priimtą 2012 metų valstybės biudžetą Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina kaip būtiną užtikrinti šalies stabilumui. „Seimui užteko politinės valios priimti kitų metų biudžetą ir užtikrinti šalies stabilumą. Tai reiškia, kad Lietuva bus traktuojama kaip patikima valstybė, kuri sunkmečiu sugeba nedidinti biudžeto deficito ir suvaldyti išlaidas“, – teigia Prezidentė.

Parlamentarai antradienį palaikė 2012 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kuriame atstatomos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 proc. iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus, nekinta dauguma išmokų, bedarbių, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų. Ypatingos skubos tvarka už „Sodros“ biudžetą balsavo 70, prieš – 15, susilaikė 8 Seimo nariai.

Vėlų antradienio vakarą Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. Parlamentarai balsuodami pritarė išankstiniams koalicijos susitarimams mažinti maždaug 1 mlrd. litų išaugusį deficitą. Įsitvirtinus šiam biudžetui galima daryti prielaidas, kad kitąmet bus visiškai atstatytos sumažintos senatvės pensijos. Už biudžeto priėmimą balsavo 72, prieš 45, o  3 susilaikė.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Seime antradienio vakarą  prasidėjo  balsavimas  už patikslintą 2012 m. valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Visiems valstybinio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų gavėjams, išskyrus dirbančius pensininkus, pensijos ir kitos išmokos gruodžio mėnesį bus baigtos mokėti anksčiau nei kitais šių metų mėnesiais – jomis naudotis bus galima dar iki didžiųjų metų švenčių. Visiems pensijų gavėjams, kurie nedirba, pensijos bus išmokėtos vėliausiai iki šv. Kalėdų.

Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema. Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.

Verdant aštrioms diskusijoms dėl įmokų į privačius pensijų fondus verta pažvelgti ką gi davė jau veikianti sistema būsimam pensininkui. Šiandien galima konstatuoti, kad dalyvavimo antros pakopos privačiuose fonduose pasekmės būsimos pensijos dydžiui nebuvo pakankamai išaiškintos. Atsakinga už socialinę apsaugą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priimdama tokį sprendimą tikrai nepersistengė informuodama gyventojus apie galimas neigiamas šio dalyvavimo pasekmes.

Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.

Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė. Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Galimi kitų metų biudžeto surinkimo sunkumai tapo pretekstu įvairiausiems siūlymams, kaip tą biudžetą formuoti. Pažadėtas pensijų atkūrimas (viso labo apie 600 mln litų 28 mlrd. biudžete) atgaivino seniai LLRI peršamas idėjas išparduoti viską, ką tik valstybė, o tiksliau – mes visi, vertingesnio turime. Gaivinamas seniai  paneigtas mitas – kas privatu gerai, kas valdoma valstybės – blogai. Mąstoma panašiai kaip Orvelo kūrinyje: keturios kojos – gerai, dvi kojos – blogai.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija teigia pritarsianti koalicijos partnerių konservatorių siūlymui 100 proc. senatvės pensijų atstatymui su sąlyga, kad bus atstatytos ir išmokos neįgaliesiems. Senatvės pensijos, jeigu jos didesnės nei 650 litų, dvejus metus buvo vidutiniškai sumažintos 5 proc., valstybinės pensijos – 10 proc., našlių pensijos – 5 proc.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad dar 15 tūkst. asmenų, kurie iki šiol socialinio draudimo išmokas gaudavo į banke „Snoras“ buvusias sąskaitas, nepateikė duomenų apie naujas sąskaitas. Primename, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeturi galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad valdžia privalo vykdyti pensininkams duotus pažadus ir nuo kitų metų pradžios grąžinti jiems pensijas. „Tuos pažadus, kuriuos esame davę pensininkams, privalome vykdyti, nes žmonėms ir taip yra sudėtinga situacija, ypač vyresnio amžiaus, kurie šiandien turi vienintelį pragyvenimo šaltinį, būtent - pensiją. Tuo tarpu yra žiemos periodas ir šilumos kainos, ir elektros kainos auga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo pasiūlymą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kuris leis grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį ne iš dalies — kaip siūlo valdančiosios partijos, bet visiškai. M. Zasčiurinskas siūlo atsisakyti 2 proc.

Seimo Pirmininkė antradienį kreipsis į Finansų ministeriją ir Seimo Biudžeto bei finansų komitetą, prašydama bendromis pastangomis kuo greičiau paruošti Prabangos mokesčių projektus ir prašys visų Seimo frakcijų paramos juos priimant. Tai Seimo Pirmininkė pažymėjo pirmadienio vakarą savo iniciatyva surengusi TS-LKD vadovybės susitikimą dėl Vyriausybės siūlomo 2012 m. biudžeto projekto.

Pensinis amžius Italijoje bus pailgintas iki 66-erių metų. Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatė 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Moterims pensinis amžius bus pailgintas laipsniškai (nuo 2012 m. iki 62 metų, o nuo 2018 - iki 66-erių), o vyrams - iškart iki 66-erių. Iki tol šalies piliečiai pasitraukdavo į pensiją 60-ies metų amžiaus.

Didžiojoje Britanijoje trečiadienį prasidėjo 24 valandas truksiantis viešojo sektoriaus darbuotojų streikas. Kaip skelbia BBC, profsąjungos prognozuoja, kad protesto akcijoje prieš pensijų reformą dalyvaus 2 mln. žmonių. Šis streikas gali tapti didžiausiu per daugiau kaip 30 metų. Šiuo metu vyriausybė pradėjo derybas su demonstrantais ir jau pasiekė keleto susitarimų. Įvairių profsąjungų, televizijos kanalų ir privačių kompanijų protesto akcijos Didžiojoje Britanijoje vyksta reguliariai.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Nuo šiandien Vilniaus apskrities įmonės ir Lietuvos gyventojai, laikę lėšas nacionalizuotame  banke „Snoras“, dėl informacijos apie planuojamą draustų indėlių išmokėjimą SEB banke gali skambinti specialiu telefonu (8 5) 268 2886. Šiuo numeriu indėlininkams bus pateikiami atsakymai į rūpimus klausimus darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.

Bankrutuojančiame banke „Snoras“ sąskaitas turėję pensininkai “Sodros“ yra raginami atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Pensininkai kratosi bankų ir tvirtina, kad toks nurodymas atima teisę rinktis. “Sodros“ skyriuose daugėja prašymų pensijas pristatyti į namus. Teko prašyti kaip malonės Kuršėniškis pensininkas (redakcijai pavardė žinoma) piktinasi, kad yra varžoma pasirinkimo laisvė gyventi be bankų. „Bankrutavus “Snorui“ “Sodroje“ manęs pareikalavo atsidaryti sąskaitą kitame banke.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija nepritars Vyriausybės siūlymui atidėti visų statutinių pareigūnų pensijų dydžio atkūrimą. Pasak socialdemokratų, šiuo pasiūlymu diskriminuojami vienos grupės pensininkai. Nuo pat pirmųjų dienų po nepriklausomybės atkūrimo Valstybės saugumo departamento pareigūnai tarnavo tautai, profesionaliai atliko savo pareigą, todėl, socialdemokratų teigimu, nusipelnė pareigūno pensijos. Šiuo metu statutiniai pareigūnai priversti išeiti į atsargą sulaukę 45-erių.

„Premjeras Andrius Kubilius nusprendė, kad jo žodis neatkurti sumažintų pensijų yra viršesnis nei Konstitucinio Teismo teisėjų, liepiančių tai padaryti. A.Kubilius rado išlygą, esą sunkmečiu pensijas, algas, pašalpas, išmokas galima mažinti. Kada sunkmetis baigsis – spręs irgi premjeras,“ – kalbėjo į mitingą dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme apribojimo atėję žmonės.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.