pensijos

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

 Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė atitinkamų liberalsąjūdiečių parengtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 50 balsų "už" ir 35 "prieš" pataisas Seimas atmetė.

Spręsdami, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti, gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe sužinoti asmeniškai jiems prognozuojamos „Sodros“ senatvės pensijos dydį. Primename, kad šiemet nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojai turi priimti vieną iš trijų sprendimų: 1) sustabdyti kaupimą ir likti tik „Sodros“ sistemoje; 2) toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis; 3) tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.

 SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. Individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. Keisti pasirinktą fondą į konservatyvesnį buvo rekomenduota 5 tūkst.

Antros pakopos pensijų sistema neišgydys nuo visų ligų, bet padės išlaikyti pensijų dydį panašiame lygyje, koks yra dabar,  rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas apie Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms. Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.

Nepritariantys kaupimui privačiuose pensijų fonduose pamiršta svarbų dalyką - antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos, primena "Danske Capital investicijų valdymas" generalinis direktorius Darius Kuzmickas. "Gaunantys pensijas iš "Sodros" tokios privilegijos neturi.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas tvirtina, kad dar šiandien arba vėliausiai pirmadienį bus įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sustabdyti daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlusios naujos žemės mokesčio tvarkos galiojimą, rašo „Vakarų Ekspresas“. Priežastis – toks mokestis kai kuriems savininkams padidėjo net dešimtis kartų.

 Naujoji pensijų skaičiuoklė ateities pensiją prognozuoja netiksliai, nes taikomos nerealios prielaidos, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. „Bet kokie svaisčiojimai apie ateitį visada remiasi kažkokiomis prielaidomis. Klausimas, ar jos parodo visas tokios reformos pasekmes?“ – klausė ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurios įrašą savo tinklaraštyje skelbia vedėjas Aurimas Perednis.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, jog pensijų formulė 2+1+1, kuomet pinigai kaupiami pensijų fonduose su papildoma savanoriška įmoka ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės, veikia. "2020 m. jeigu 2+1+1 dalyvautų 75 proc. dirbančiųjų ir jeigu vidutinis darbo užmokestis didėtų taip, kaip prognozuojama, tai viešiesiems finansams tai kainuotų 900 mln. litų", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Premjeras prisipažino, kad papildomai kaupia pensijai, nes jo gyvenimas rizikingas Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad pensijų sistemos reforma nestabdoma ir anksčiau Seimo priimta formulė 2+1+1 įsigalios nuo kitų metų. Tačiau premjeras neprognozuoja, kiek kitais metais tai kainuos valstybės biudžetui. ,,Bus galima atsakyti tada, kai tikrai žinosime, kiek žmonių dalyvauja. Kol kas norinčių skaičius nėra didelis“, - sakė jis.

Pensijų skaičiuoklę Vyriausybė svarstys jau trečiadienį, tikina jos vadovas Algirdas Butkevičius. Antradienį interviu Lietuvos radijui Ministras Pirmininkas priminė, jog praėjusią savaitę pensijų skaičiuoklė nebuvo pristatyta dėl to, jog su ja nespėjo susipažinti finansų ministras Rimantas Šadžius. ELTA primena, kad kovo 6 d. A. Butkevičius sakė, jog socialdemokratai pensijų reformos nestabdo, o tik nori ją pagrįsti ekonominiais skaičiavimais.

Premjero patarėjas Sigitas Jakeliūnas, praėjusią savaitę inicijavęs naujos pensijų skaičiuoklės pristatymo stabdymą, sako, kad naujoji pensijų sistema neatšaukiama, tačiau pirmiau reikia suskaičiuoti, kiek ji kainuos valstybei.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad socialdemokratai pensijų reformos nestabdo, o tik nori ją pagrįsti ekonominiais skaičiavimais. „Socialdemokratai tikrai nesiruošia stabdyti pensijų reformos. Negyvenkime sąmokslo teorijomis. Ši diskusija, prasidėjusi pirmadienį, tęsiasi dėl vienos pagrindinės priežasties – finansų ministras buvo išvykęs į komandiruotę ir grįžo tik vakar vėlai vakare.

Per 2013 m. sausio ir vasario mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 10,185 tūkst. dirbančiųjų, tai yra 58 proc. daugiau nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Tuomet sudarytos 6436 naujos pensijų kaupimo sutartys. Tokius duomenis skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondas, registruojantis naujas pensijų kaupimo sutartis. Šie daugiau kaip 10 tūkst. dirbančiųjų anksčiau nekaupė ir tik dabar prisijungė prie maždaug milijono pensijų kaupimo dalyvių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų partijos narys Rimantas Jonas Dagys susirūpinęs padėtimi Lietuvos socialinėje politikoje. Pasak jo, dabartinė Vyriausybė šioje srityje sukėlė chaosą, o Premjeras nebevaldo situacijos. Socialinėje politikoje – chaosas „Šiuo metu kalbėti apie Lietuvos socialinę politiką be galo sudėtinga, sunku pasakyti, kas tai yra.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kuri, kaip tikimasi, padės dirbantiesiems sukaupti didesnes sumas senatvės pensijai. Šiais metais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų galės rinktis - arba likti su maža valstybės įmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir gauti iš valstybės didesnę įmoką. Taip pat kurį laiką bus leidžiama sustabdyti kaupimą.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms. Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus.

Nevienareikšmiškai vertinamais pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimais norima nebepalikti antrosios pensijų pakopos esminės nuostatos, leidžiančios likti prie dabartinės pensijų kaupimo tvarkos, kai į antros pakopos pensijų fondus pervedama kaupiančio gyventojo socialinio draudimo mokesčio dalis.

Siūloma dar metams iki 2014 metų sausio 1 d. atidėti antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimą daugiavaikėms motinoms. Seimas 40 parlamentarams balsavus už, 4 - prieš ir 17 susilaikius, po pateikimo pritarė tai numatančioms Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms.

Savo svajones reikia įgyvendinti, nesvarbu, kiek tau metų, sako Vilniuje profesionaliais dailininkais besirengiantys tapti pensinio amžiaus žmonės. Jų parodas ir keliones į užsienį finansuoja savivaldybė bei Europos Sąjungos institucijos. Dailininkas Vytautas Poška kelis kartus per savaitę dailės paslapčių moko garbaus amžiaus vilniečius. Potraukį tapybai, anot menininko, išėjusios į pensiją dažniausiai pajunta moterys. Vilniaus dizaino mokymo centre pamokas lanko 39 moterys ir vienas vyras.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad dabartinės valdžios parengtame 2013 metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis deficito didėjimas. „Šios rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie tai, kaip viskas gerai klostosi“, – sakė jis tvirtindamas, kad padėtis yra visai kitokia. A. Syso teigimu, praėjusią savaitę pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta 2013 metais dar padidinti deficitą – iki 1mlrd. 746 mln. litų.

Graikijos valdžia susitarė su tarptautiniais kreditoriais dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 67 metų. Šiuo metu Graikijos gyventojai į pensiją pasitraukia 65 metų. Padidinus pensinį amžių, šalis kasmet galės sutaupyti iki 1,1 mlrd. eurų. Koalicinė premjero Antonis Samaras vyriausybė turi susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Kol kas jai to padaryti nepavyksta. Graikijos vyriausybei trūksta susitarti dėl maždaug 2 mlrd.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai - šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.

Liepą „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios, metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis nei buvo pernai, rodo išankstiniai duomenys. Šią liepą „Sodros“ pajamos buvo 972,5 mln. Lt, o išlaidos – 1 mlrd. 123,4 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 2,7 proc. (26,3 mln. Lt) ir 3,9 proc. (43,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Liepos mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 150,9 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos liepą buvo didesnės 1,8 proc.

Trečiosios pakopos pensijų fondai per šių metų pirmąjį pusmetį pakilo 5,6 proc., informuoja Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį fondų vertės krito 2,5 proc. Šiuo metu papildomai pasirinkusių kaupti yra 27,8 tūkst. asmenų. 2011 m. pirmąjį pusmetį jų buvo 25,4 tūkst. Einamaisiais metais į šiuos fondus įsitraukė 2,4 tūkst. dalyvių - jų padaugėjo 9,4 proc.

„Danske Capital investicijų valdymas“ valdomų antros pakopos pensijų fondų turtas birželio pabaigoje buvo 13 proc. didesnis nei 2012 metų pradžioje. Per tą patį laikotarpį pensijų fondų klientų skaičius padidėjo 7 proc. „Pensijų fondų turto ir klientų skaičiaus augimas fiksuojamas jau ne pirmus metus iš eilės. Nors praėjusiais metais rinka buvo prislopusi, tačiau šiemet matyti pagyvėjimas.

10 proc. turtingiausių britų šiuo metu yra 500 kartų turtingesni nei 10 proc. skurdžiausių šalies gyventojų. Kaip rašo independent.co.uk, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių Didžiosios Britanijos gyventojų vis didėja, nes auga turtuolių kaupiamų pensijų fondų sumos. Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 10 proc. namų ūkių, sukaupusių didžiausias sumas pensijų fonduose, jau dabar 7 kartus viršija 50 proc. mažiausias pensijų sumas sukaupusius namų ūkius.

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA. Nors išėjus į pensiją dalis gyvenimiškų poreikių natūraliai sumažėja, paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų. Lietuvoje iki tokio rodiklio dar toloka: vidutiniškai pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio. Be to, didžioji dalis - 80 proc. pensijos - išleidžiama tik būtinosioms reikmėms, o trečdalį senjorų finansiškai remia artimieji.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Liberalų sąjūdžio nuomone, politikai ir politinės partijos turi realiai vertinti šalies ir viso pasaulio ekonominę situaciją, artimiausių metų perspektyvas ir negali žadėti didesnių pašalpų ar pensijų, įvairių lengvatų, jei valstybė tam iš tikrųjų neturi pinigų. Tai pažymima savaitgalį Kelmės rajone, Tytuvėnuose, Liberalų sąjūdžio tarybos priimtame pareiškime.

Po to, kai derybos dėl pensijų sekmadienį žlugo trečią kartą, Norvegijoje bus visiškai sustabdyta naftos ir dujų gavyba, informuoja BBC. Norvegijos naftos pramonės atstovai pirmadienį sakė, kad gavybą sustabdys nuo antradienio ir taip stengsis priversti vyriausybę užbaigti dabartinius streikus. Trys pagrindinės Norvegijos profesinės sąjungos streikuoja jau 15 dienų. Sektoriaus darbuotojai reikalauja suteikti jiems teisę anksti išeiti į pensiją ir gauti visą pensiją.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Vienas didesnių daugiabučių renovacijos stabdžių – socialines pašalpas bei įvairias kompensacijas gaunantys asmenys, sakė Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Anot jo, socialiai remtini žmonės gauna dideles kompensacijas už įvairias išlaidas ir sąnaudas, todėl įtikinti juos, kad renovacijos reikia, sunku. „Nepaisant to, kad renovacijos kaštai socialiai remtiniems žmonėms yra kompensuojami 100 proc.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Birželio mėnesį bus kompensuojamos pensijų nepriemokos 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams, primena „Sodra“. Pensijų gavėjai, kuriems pensijos pervedamos į sąskaitas, pensijų nepriemokas gaus kartu su pensijomis jų mokėjimo dieną.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pabaigoje Lietuvoje 941,2 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2010 m., pensijų gavėjų skaičius padidėjo 3,4 tūkst. (0,4 %). 2011 m. pabaigoje 708,5 tūkst., arba 75 procentai, pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (85 %) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

Statistika rodo, jog Europoje demografinės svarstyklės jau ne pirmus metus krypsta vyresnių gyventojų pusėn, todėl ne veltui Europos komisija 2012–uosius paskelbė aktyvaus senėjimo metais. Nepaisant to, jog apie senjorus viešojoje erdvėje kalbama daug, ne visi gyventojai žino iš pirmo žvilgsnio paprastus, bet svarbius dalykus – kelių pakopų pensijų sistema veikia Lietuvoje, kaip galima sukaupti papildomų lėšų senatvei ir pan.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

Vokietijos visuomenė sensta ir mažėja. Vyriausybė planuoja plataus spektro programą demografiniams pokyčiams sušvelninti. Svarstomas naujas socialinis mokestis vyresniems nei 25-erių metų gyventojams. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonus žmonių, tačiau, valstybinės statistikos tarnybos paskaičiavimais, maždaug už 50-ies metų jų turėtų būti apie 15 milijonų mažiau. Visuomenei mažėjant, vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, mažėja dirbančiųjų.