pensijos

Nuo kitų metų pradžios žadama vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo iki krizės, tačiau kompensacijas už dvejus metus nemokėtą pensijų dalį siūloma atidėti iki geresnių laikų. Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas jų taip ir nesulauks prievarta valstybei paskolintų pensijų, o ir atkurtosios nesušildys, nes šuoliuojančios produktų kainos ir artėjantis dar brangesnis šildymas gali tapti nepakeliama našta.

Graikijos ministrų kabinetas nusprendė 20 procentų sumažinti pensijas, viršijančias 1200 eurų per mėnesį. Šis sumažinimas taip pat bus taikomas darbuotojams, išėjusiems į pensiją iki 55 metų. Tai trečiadienį pranešė vyriausybės atstovai. Graikija taip pat siunčia 30 tūkstančių žmonių į Darbo rezervų organizaciją. Joje bus perkvalifikuojamas personalas.

Estijos premjeras Andrusas Ansipas trečiadienį pranešė, kad nuo kitų metų pensijos šalyje didės 4,4 proc. Tokiam sprendimui neprieštaravo nė vienas parlamento narys. „Estija gali sau leisti 4,4 proc. padidinti pensijas. Kadangi ekonomikos augimas geras, galime tikėtis, kad ateityje pensijos didės labiau nei 2012-aisiais“, - sakė A. Ansipas. Pastarąjį kartą pensijos Estijoje 5 proc. buvo padidintos 2009-aisiais.

Nors pensijos kitąmet bus sugrąžintos į prieškrizinį lygį, įvertinus infliaciją, jos šiandien bus vertos 15 proc. mažiau. „Pensininkas, kuris gaus tą pačią pinigų sumą 2012 metais, kaip ir gavo prieš krizę, perkamosios galios prasme turės 15 proc. mažiau“, – spaudos konferencijoje aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Mat pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija ir gana sparčiai, tačiau 2010–2011 metais realus pensijų dydis smuko apie 12 procentų.

Šiandien per vyriausybės pasitarimą buvo nutarta atkurti prieškrizines pensijas. „Mes įvykdėme savo pažadą, kad socialinės pensijos bus atstatytos po dviejų metų ir viską taip ir darome. Tai kainuoja nemažai - 500 mln. litų, tačiau pagerėjo Sodros rodikliai ir jie leidžia mums tai padaryti“, - naujienų portalui Balsas.lt komentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 metus susidariusios socialinio draudimo pensijų nepriemokos bus grąžintos šių metų gruodį. Dėl pensijų perskaičiavimo gyventojams niekur nereikia kreiptis, jokių prašymų ar dokumentų pateikti nereikia.

Jau įtvirtinta tvarka, pagal kurią „Sodra“ perskaičiuos pensijas savarankiškai dirbantiems pensininkams ir grąžins jiems nepriemokas, susidariusias dėl to, kad šiai grupei buvo taikoma kitokia nei įprastai perskaičiavimo tvarka laikinai sumažintoms pensijoms.

Susirūpinusius savo šalies likimu Lietuvos žmones glumino mūsų pensijų reformos autorių nenuoseklumas ir nerūpestingumas. Jų kurtose Pensijų reformos gairėse atsirado „šedevras“ – pensijų apskaičiavimo siūlymai. Pirmajame Seimui pristatytame gairių variante buvo siūloma „galimai pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos, NDC“, antrajame Seimo svarstymui teiktame: „įvertinti galimybes.

Pritarę pensijų kaupimo modeliui Vyriausybėje, liberalai ruošiasi „finalinėms diskusijoms“ Seime. „Ne vieną dieną ir savaitę diskutuotas įstatymo projektas ir dar galima ilgai dėl jo diskutuoti, bet mes visgi sutarėme, kad finalinės diskusijos bus parlamente.

Ministrų kabinetas pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui. Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Finansų ministrė Ingrida  Šimonytė sako, kad kitų metų finansinės galimybės leidžia į ikikrizinį lygį atstatayti tik pensijas dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams. I. Šimonytės teigimu,   sumažintos ir negrąžinamos pensijos po Konstitucinio teismo sprendimo, didina skolą ateinančioms vyriausybėms. „Jeigu ekonomika kaip ir padeda mums tuos viešuosius finansus tvarkyti, tai tiesiog neverta kaupti tos problemos ir perkelti į ateitį.

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė. Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos „Sodros“ sistemos kosmetinis pataisymas. Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų.

Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. „Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išreikštas pasiryžimas toliau kovoti su kyšininkavimu daro įspūdį Premjerui Andriui Kubiliui. „Prezidentės metinis pranešimas, kaip visada yra svarbus politinio gyvenimo įvykis. Prezidentė šiame pranešime daug dėmesio skyrė kelioms svarbioms problemoms ir didžiausias dėmesys buvo skirtas kovai su korupcija ir neskaidrumu, kam Vyriausybė tikrai nuoširdžiai pritaria.

„Maždaug 80–90 procentų prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo teksto iš anksto jums galėčiau papasakoti“, – teigia Darbo partijos (DP) pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich. Pasak V. Uspaskich, jis nesitiki jokių staigmenų iš šalies vadovės metinio pranešimo, kuris antradienį bus perskaitytas Seime. „Visa esmė to, kas bus pasakyta, yra maždaug tokia: gerėja situacija, gerėja ekonomika, tie ir anie blogi, o aš gera, aš stengiuosi.

Keli tūkstančiai jau seniai mirusių graikų tebeima pensijas. Tai pirmadienį pareiškė Graikijos darbo ir socialinio draudimo ministrė Luka Kaceli (Louka Katseli). Ji pažadėjo padaryti galą sukčiavimui ir įsigilinti į įtartinai didelį šimtamečių pensininkų sąrašą. „Neseniai atliktas patikrinimas atskleidė, kad maždau 4,5 tūkstančio mirusių žmonių tebemokamos pensijos.

Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui. Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.

Seimas apsisprendė pritarti socialinio draudimo sistemos pertvarkos gairėms. Net 66 balsais „už“ Seimas pritarė rezoliucijai dėl pensijų reformos. Priimtas dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, kuriame nubrėžtos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos kryptys. Juo, neva siekiama sukurti tvaresnį, skaidresnį ir adekvačias išmokas garantuojantį modelį. Numatytose gairėse pensijų sistema apibrėžiama, kaip solidari, o drauge numatomas pensinio amžiaus ilginimas.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad pensijų atstatymo į prieškrizinį dydį ir Minimalios mėnesio algos (MMA) klausimas iš esmės išspręstas, o premjerui muistantis dėl konkrečių skaičių, analitikai įžvelgia politikavimus, o opozicija kyla atakon. Analitikas: politikams reikės apsispręsti Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigė daugiau problemų matąs atstatant pensijas į prieškrizinį dydį nei didinant MMA.

Politikai sumąstė steigti valstybinį pensijų fondą, greičiausiai naujasis darinys išsyk iškreiptų konkurenciją, o antra – taptų puikiu „gerų projektų“ finansavimo šaltiniu, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Socialinio draudimo ir pensijų sistemos gaires antradienį tvirtins Seimas. Jose siūloma įvertinti galimybę steigti valstybės valdomą II pakopos pensijų kaupimo bendrovę.

Premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad jis nenori rinktis tarp pensijų ir minimalaus atlyginimų didinimo, kiti politikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinktis vis tiek reikės, nori to premjeras Andrius Kubilius ar ne, o taip pat pirmiausia siūlė didinti pensijas. „Darbuotojas dar gali tikėtis, kad, augant eksportui ar kažkuriems sektoriams, jei turės iš – pridės darbdavys.

Prastoki II pakopos pensijų fondų, į kuriuos dėta daug vilčių, finansiniai rezultatai kursto radikalius pasiūlymus šiuos fondus iš viso likviduoti arba įsteigti valstybės valdomą fondą. Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę 2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo.

Keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbę žmonės, pavyzdžiui, kurie persikelia gyventi iš vienos ES šalies į kitą, ateityje turėtų pensijas gauti iš visų ES šalių, kuriose dirbo. Žmonės, kurie gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, vienu metu gali būti draudžiami socialiniu draudimu tik vienoje šalyje. Taip išvengiama dvigubo ar net trigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse. Kartu garantuojama, kad žmogus bus apdraustas socialiniu draudimu.

Gera vargt čia, Lietuvoj, - kaip rašė Jonas Aistis.Pavasaris visoje kūrinijoje ir širdyje. Jei nenuodijame savo sielos niekingomis mintimis. Kaip sakė premjeras Kubilius, - ištvėrėm Sibiro tremtį,ištversim ir didelį ūkio augimą.Labai gerai,kai gali tikėti ir pasitikėti vadovų žodžiu įkvepiančiu. Anksčiau aš visai netikėjau ekonomistams. Visokie melagėliai, - glaveckai, nausėdos, šarkinai pūtė statybos burbulą, agitavo daugiau skolintis.

115–os metų jubiliejų šeštadienį mininti Socialdemokratų partija žada pasiekti, kad 2016 metais minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1500 litų, o vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 1100 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai paragino, o Vyriausybė lyg ir sutiko atstatyti pensijas į prieškrizinį dydį ir net jas kažkaip kompensuoti. Statutiniai pareigūnai nerimauja, kad jiems sumažintos pensijos ne tik nebus kompensuotos, bet ir nebus atstatytos į prieškrizinį lygį nuo 2012 metų, kaip tai planuojama padaryti visiems kitiems.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias. Tai rodo keletas statistinių rodiklių. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc.

Būsimų pensininkų turtas II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmą ketvirtį išaugo 1,82 proc., ir kovo pabaigoje siekė 3,924 mlrd. litų, daugiausiai nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios. Nors investicinės rinkos buvo itin dramatiškos, tačiau, nepaisant neramumų Libijoje, eskaluojamos euro zonos skolų krizės ir Japonijos tragedijos, būsimų pensininkų kaupiamas turtas išlaikė stabilią vertę ir teigiamas perspektyvas pelnytis iš ūkio atsigavimo.

Balandžio mėnesį pensinio amžiaus žmonėms pensijos bus baigtos mokėti anksčiau nei paprastai – iki Šv. Velykų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros") direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, pensijų gavėjams, kurie nedirba ir neturi draudžiamųjų pajamų, pensijos bus išmokėtos iki balandžio 23 dienos. „Šiemet kaip ir ankstesniais metais, „Sodra" užtikrins paankstintą lėšų pervedimą pensijas išmokančioms bendrovėms, kad šios galėtų žmonėms jas išmokėti iki Šv. Velykų.

Pagaliau išmušė ta valanda. Seimas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos kebeknių. Tai – pensijų reforma. Tačiau atrodo, pasitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo labiau niekas nesikeičia. Seimui pateiktos SODROS ir visos pensijų sistemos pertvarkos gairės yra ypatingai suveltos ir nekonkrečios. Greta to parlamentarams teks spręsti ir konkrečią buhalteriją: kokį pensijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų.

Ruošiantis reformuoti pensijų sistemą svarstoma, ką daryti su pensijų fondais. Vienas siūlymų – subsidijuoti dalį įmokos, o kitą dalį susimokėti pačiam – ne vienam atrodo priimtinas. Tik abejojama, ar geriausias. Iki krizės į privačius pensijų fondus iš „Sodros“ patekdavo 5,5 proc. asmens pajamų dydžio įmokos, tačiau 2009 metų rudenį pervedimai buvo laikinai sumažinti iki 2 procentų.

Pensijų fondų gerbėjai bei su jais susiję asmenys ir toliau tvirtina, kad pensijų fondai yra išsigelbėjimas būsimiems senjorams, nors jų administravimo išlaidos keliskart didesnės nei „Sodros„. Savo ruožtu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad privatūs fondai atsikąstų vis didesnį kąsnį nuo lėšų, kurios turėtų patekti į „Sodrą“. „Sodra" dirbs už privatininkus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmė po truputį viešinti savo planus, kaip bus reformuojama pensijų sistema.

Liūdnai pagarsėjęs JAV sukčius Bernardas Madoffas savo pirmajame interviu po arešto teigė, kad bankai negalėjo nežinoti apie jo sukurtą investicinę piramidę, pradanginusią investuotojų patikėtus 18 milijardų JAV dolerių. Finansinė piramidė yra toks darinys, kuris investuotojų sumokėtas lėšas naudoja išmokoms ankstesniems dalyviams mokėti. Taigi, kai tik lėšos yra gaunamos, tuoj pat jos yra ir išmokamos – pinigai nėra investuojami į aktyvus. Paprastai žmonėms yra žadamos patrauklios palūkanos.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Pensijų sistemos reforma turi remtis ekspertiniais vertinimais ir konkrečiais paskaičiavimais, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Vyksta daug politinių diskusijų dėl pensijų reformos (...) koks kelias Lietuvai ir žmonėms yra geriausias, tačiau vertinimai turi remtis ekspertiniais vertinimais, konkrečiais paskaičiavimais, modeliavimais. Nereikia pernelyg skubėti.

Kas uždirbs pensijas šiems būsimiems pensininkams, jei pernai jaunimo nedarbo lygis perkopė jau 35 proc. ribą ir buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje? Skaičių tiesa Statistikos departamento vertinimais, pernai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 proc. didesnis nei 2009–aisiais. Labiausiai nerimą kelia tai, kad jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 proc. ir buvo 35,1 proc.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pažadas kitąmet grąžinti ikikrizines pensijas ekonomistui Mortenui Hansenui atrodo neapgalvotas. Dėl nepakankamo ekonomikos augimo Lietuva gali neįgyvendinti Mastrichto kriterijų ir 2014 metais neprisijungti prie euro zonos, tam koją pakišti gali ir pažadai padidinti pensijas. Danijos ekonomistas M. Hansenas teigia, kad Baltijos regionui euras yra stabilumo garantas.

Nors pensijos ir jų sistemos yra valstybių atsakomybė, Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomika yra tarpusavyje susijusi, todėl ES ir visos jos valstybės turi tinkamai koordinuoti savo pensijų politiką. Tai sakoma teisiškai neįpareigojančioje rezoliucijoje, kurią trečiadienį priėmė Europos Parlamentas (EP).ES mastu siūloma numatyti sukauptų pensijų teisių perkėlimo sąlygas, taip pat sukurti minimalius teisių į pensiją įgijimo ir išsaugojimo standartus, praneša EP informacijos biuras Lietuvoje.

Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012 m. sausio 1 dienos bus grąžintos į 2008-ųjų lygį, tikina socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Pirmieji kompensacijas gaus vyresnio amžiaus pensininkai bei tie, kuriems pensija buvo sumažinta daugiausiai, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė ministras. Ministre, savaitės pradžioje Prezidentė pažėrė kritikos Vyriausybei dėl vis dar nesukurto pensijų kompensavimo mechanizmo.

Už dviejų kambarių keturiasdešimties kvadratinių metrų buto šildymą tytuvėniškių pensininkų šeima moka 172 litus. Mat dalį sąnaudų kompensuoja Savivaldybė. Jei nekompensuotų, jų sąskaitą būtų 562 litai. O temperatūra kambaryje — tik 8— 12 laipsnių. Gelbsti krosnelė ir antklodės Į redakciją nežinodamas, kur dar daugiau besikreipti, paskambino tytuvėniškis Algirdas Giedraitis. 73 metų žmogus pasakojo, jog centralizuotai šildomame jo dviejų kambarių bute neįmanoma apsikęsti šalčio.

„Sodros“ Panevėžio skyriaus praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, pensijos dabar mokamos maždaug 61,5 tūkst. panevėžiečių. Maždaug pusei šių pensininkų pinigai pervedami per bankus, kitai pusei jų atnešami į namus. Daugelis vyresnių pensininkų nė girdėti nenori, jog pinigus jiems galėtų pervesti į bankus, pensiją reikėtų atsiimti bankomatuose.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Per artimiausius 50 metų vidutinio brito gyvenimo trukmė ims didėti ne dienomis, o valandomis, teigiama Didžiosios Britanijos darbo ir pensijų reikalų ministerijos ataskaitoje. Remiantis ataskaitoje pateikiamomis prognozėmis, 2066 metais 17 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų gyvens iki 100 metų. O bendras tokių ilgaamžių skaičius šalyje iki minėtų metų pasieks 507 tūkst. Taip pat prognozuojama, kad 7700 žmonių pateks į vadinamųjų „superilgaamžių“ gretas ir gyvens ilgiau nei 110 metų.

Vyriausybė, Seimas bei savivaldybės sveikina visus Lietuvos gyventojus su Naujaisiais metais ir ne tik linki įvairių padidėjusių mokesčių, bet ir nuoširdžiai juos dovanoja. Būkite sveiki, linksmi bei turtingi. Rekordai – dar ne riba Geroji Lietuvos valdžia prieš kiekvienus Naujuosius metus prisimena savo ištikimus mokesčių mokėtojus ir pasveikina juos su šventėmis. Puikiausia dovana – didesni mokesčiai. Taip gyventojai apdovanojami ir šiemet.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko trečiadienį po šešias valandas trukusios apklausos Generalinėje prokuratūroje žurnalistams pranešė, kad ketvirtadienį ji vėl šaukiama į apklausą. „Rytoj aš vėl kviečiama į Generalinę prokuratūrą kalbėtis apie tai, kaip neteisėtai išmokėjau pensijas“, – pareiškė ji. Kiek anksčiau trečiadienį J. Tymošenko sakė, kad jai nebaisus suėmimas. „Suėmimo nebijau, tą patį rekomenduoju ir kitiems“, – teigė ji.

Vyriausybė siūlo našlaičių išmokas mokėti studentams iki 25–erių metų. Įstatymų pakeitimų įgyvendinimui reikės daugiau nei 5 milijonų litų. Siekdama įtvirtinti šias nuostatas, Vyriausybė siūlo pakeisti visą socialinių teisės aktų paketą. Pataisų autorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – nurodo, kad tokių pakeitimų tikslas – suderinti įstatymų nuostatas ir terminus. Kol kas našlaičių pensijas metais ilgiau gaus tik tie studentai, kurie mokosi pagal nuolatinę studijų formą.