pensijos

Žinių radijas Vyriausybei nesutikus kompensuoti pensijas mirusių pensininkų giminėms, pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus pirmininkas Sigitas Sunelaitis teigia, kad tai nėra teisinga. Be to, jis apskritai abejoja, kad Vyriausybė įgyvendins savo pažadus dėl pensijų. „Tas dalykas jau tempiasi ilgai. Didelių vilčių ir lūkesčių nebuvo galima laukti. (...) Žmogus, pasiskolinęs iš valstybės, miršta. Skolas atiduoda to žmogaus artimiausia aplinka – palikuonys, giminės ir panašiai.

 Balandžio pradžioje apie planuojamą našlių pensijų tikrinimą paskelbusi „Sodra“ imasi konkrečių veiksmų. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyrius jau gavo užklausą dėl dviejų Kėdainių rajono gyventojų 1955 ir 1956 metais sudarytų santuokų galiojimo. „Sodra“ norėjo sužinoti, ar tų asmenų santuokos nėra nutrauktos. Panevėžiui dar ateis eilė Rajono Civilinės metrikacijos skyrius, patikrinęs duomenis, atsakė, kad santuokos galiojančios.

„Viskas tvarkoje. Ką galima būtų padaryti daugiau? Pakelti atlyginimus, kompensuoti pensijas, sumažinti išlaidas suskystintų dujų terminalui. O visą kitą – tvarkoje“, – žurnalistams sakė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas po paskelbtos Vyriausybės veiklos ataskaitos.

  „Ne vieną kartą esu kalbėjęs daugelyje auditorijų: valstybės tarnautojų efektyvumas Lietuvoje yra žemas, norėtųsi, kad kiekvienas tarnautojas aiškiai žinotų, kokie jam yra suteikti įgaliojimai, kokią atsakomybę jis prisiima, kokius gali priimti sprendimus“, – į klausimą, ko nepavyko padaryti Vyriausybei, atsakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Kai kada per daug ilgai vyksta procesai, – dėstė premjeras. – Ypač svarstant įvairias programas, įvairiausias priemones.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad nedidinti sunkmečiu nesumažintų pensijų, būtų socialiai neteisinga, nes šiemet planuojama kompensuoti tas pensijas, kurios yra didesnės. „Aš aiškiai pasakiau, kad jeigu mes turėsim galimybę kompensuoti pensijas, tai reiškia, kad mes padarysim, kas įsipareigota šiais metais.

„Socialinis žmonių saugumas, jų užtikrintumas dėl ateities yra labai glaudžiai susijęs su mūsų bendruoju valstybės saugumu“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo konservatorius Rimantas Jonas Dagys. „Jeigu mes darysime tokias klaidas, kokias dabar daro valdančioji koalicija,  pasėsime labai gerą sėklą visiems propagandininkams iš Rytų, kurie yra suinteresuoti parodyti, kad geriau rūpinasi savo senyvais žmonėmis, – kalbėjo politikas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė informavo, kad pensijų kompensavimo įstatymo projektas yra parengtas ir jau šiuo metu yra Finansų ministerijoje. „Tikiuosi, kad balandžio pabaigoje mes jį jau turėsime, - Seime per Vyriausybės valandą sakė ministrė. - Kaip ir buvo žadėta, ketvirtąjį šių metų ketvirtį pradėsime kompensavimą“. A. Pabedinskienė pabrėžė, kad dar nėra paskaičiuota, kiek kiekvienam asmeniui bus kompensuojama.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

Gyventojams, apsisprendusiems kaupiant maksimaliai nuosavomis lėšomis prisidėti prie senatvės pensijos, kovo mėnesį „Sodra“ perves pirmąsias padidintas įmokas. Jas sudarys trys sudėtinės dalys – papildoma dalyvio ir skatinamoji valstybės įmokos bei bazinė Sodros įmoka. Šiuo metu maksimaliai kaupia ir ateityje gaus didesnę pensiją daugiau nei 400 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių, 38 proc.

Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose pernai padaugėjo beveik 50 tūkst. ir dalyvių skaičius pasiekė 1,12 mln. 2013 m. rekordiškai per pastaruosius aštuonerius metus augo III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto fondai įsitvirtina tarp didžiausių Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų pagal turtą.

Parlamentaras darbietis Kęstutis Daukšys mano, jog pinigų suma, kuri reikalinga pensijoms kompensuoti, yra pernelyg maža, kad tam reikėtų Įvesti papildomą mokestį.  „Pensijas reikia kompensuoti. Tai viena. Antras dalykas – nereikia pensijų kompensuoti, supriešinant žmones, pranešant, kad bus kompensuojama iš automobilių mokesčių ar dar iš kokių nors.

 Premjeras Algirdas Butkevičius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad jeigu valdančiosios koalicijos partneriai nepritars automobilių mokesčiui, per krizę sumažintos pensijos gali būti kompensuojamos iš „Sodros“ biudžeto, tačiau per ilgesnį laikotarpį. A. Butkevičus teigia, kad anksčiau esą automobilių mokesčiui nepritarė, nes jis buvo siūlomas vadinamosios naktinės mokesčių reformos metu. „Lietuva ir toliau gyvens „į praeitį“ kai kuriose srityse.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą dar šiemet pradėti kompensuoti pensijas, toliau svarsto naujų mokesčių įvedimą ir senų didinimą. Naujausia idėja – mokestis už automobilius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. – Pone ministre, kam reikia mokesčio už automobilius? – Jūs nelabai teisingai įvardinote.

Pensijų kompensavimo darbo grupė galutinai sutarė, kad prieš kelerius metus sumažintos pensijos bus kompensuojamos pajamomis, gautomis iš didesnio alkoholio akcizo bei naujo automobilių mokesčio. Iš jų tikimasi surinkti apie 300 mln. litų papildomų pajamų per metus. „Buvo sutarta, kad tai (pensijų kompensavimui skirtos pajamos – BNS) bus konkretūs šaltiniai, konkrečiais įstatymais paremtos pajamos. Vienas jų yra akcizų alkoholiniams gėrimams didinimas, kuris kitais metais atneštų apie 100 mln.

Jungtinė Karalystė ir Šveicarija kratosi darbo jėgos iš kitų šalių, o Lietuvos Vyriausybė prieš porą savaičių patvirtino Migracijos politikos gaires, kuriose numatoma paprastesnė kvalifikuotų darbuotojų imigracija, tačiau dar reikia patvirtinti atitinkamus teisės aktus. Vis dėlto užsieniečių išskėstomis rankomis laukia tik darbdaviai – didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti su atvykėliais iš trečiųjų šalių arba gyventi jų kaimynystėje.

Prieš kelerius metus sumažintos jau mirusių pensininkų pensijos jų paveldėtojams nebus grąžinamos, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Anksčiau svarstyta, kad jiems neišmokėta pensijos dalis bus kompensuojama. Finansų ministras sako, kad lėšų šaltinis pensijų kompensavimui gali būti didesnis alkoholio akcizas, be to, kalbama apie nekilnojamojo turto, automobilių apmokestinimą, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų peržiūrą.

  Mirusių pensininkų pensijos jų paveldėtojams gali būti kompensuojamos tik tada, kai bus atsiskaityta su gyvaisiais ir esant finansinėms galimybėms. "Šis klausimas dar nebuvo diskutuotas. Pirmiausia grąžinkime gyviesiems, o po to vyksta diskusija toliau, pagal galimybes finansines", - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sugeba bet kuri valdžia – tai kelti mokesčius. „Atsakymas visų, nesvarbu, kokius klausimus sprendžiame, yra: reikia didinti mokesčius“, - tiek į kairiųjų, tiek į dešinių daržą akmenį metė Ž. Šilėnas.

 Pensijos bus kompensuojamos iš alkoholio akcizo pajamų. Akcizas penktadaliu bus didinamas visam alkoholiui. Tai po politinės tarybos posėdžio pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak ministro pirmininko, kartu tikimąsi sumažinti ir alkoholio vartojimą Valdančiųjų skaičiavimu, pensijoms kompensuoti prireiks per 400 milijonų litų, tai dvigubai mažiau, nei manyta iki šiol. Kol kas neaišku, ar lėšų bus skirta jau mirusių pensininkų artimiesiems.

 Valdančiųjų partijų politinei tarybai bus pristatytas darbo grupės siūlymas per krizę sumažintas pensijas pradėti kompensuoti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, tam šiemet reikės iki 100 milijonų litų. Politinė taryba pirmadienį esą spręs, iš kur šiuos pinigus paimti. „Jau šiemet tas kompensavimas ketvirtąjį ketvirtį bus pradėtas. Tai maždaug bus apie 500 tūkst. pensijos gavėjų.

Rudenį valstybės tarnautojams ir teisėjams nustatyti atlyginimai, kokie buvo iki ekonominės krizės pradžios. Praėjusių metų liepos 22 d. Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, kad 2009 m. buvo galima sumažinti tik bazinį pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų dydį, o priedų ir priemokų sumažinimas prieštaravo Konstitucijai. Beje, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės sprendimas nuo 2008-ųjų sumažinti pensijas Konstitucijai neprieštaravo.

Valdantieji kol kas nesutarė, iš kokių šaltinių bus finansuojamas per krizę sumažintų pensijų kompensavimas – politinė taryba trečiadienį vėl nepriėmė jokio sprendimo dėl pensijų dalies grąžinimo. Žadama, kad tai bus padaryta per kelias savaites. Premjeras dar kartą patvirtino, kad pensijas kompensuoti ketinama pradėti jau šiais metais. Kartu politikai pradeda svarstymus dėl senatvės pensijų didinimo gaunantiems mažiausias – iki 650 litų – pensijas.

 Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė niekada nesvajojo tapti finansų ministre ir Žinių radijo laidoje „Ačiū, kad atėjote“ tikino, jog prieš 5 metus būtų tik nusijuokusi, jei kas būtų pasakęs, kad taip nutiks.  Pavogė tai, ko nebuvo  „Tas ministras yra visiems blogas, todėl jį geriausiai atsimena”, – juokavo pašnekovė naujoje radijo laidoje. Savo kadencijos metu politikė tikino sulaukusi daugiau palaikymo iš visuomenės narių nei kritikos.

 Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, darbo grupė, kurios posėdyje dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, sutarė, kad pensijos bus pradėtos kompensuoti šiais metais. „Yra parengta keletas kompensavimo mechanizmų ir jie pirmadienį bus pristatyti koalicijos politinei tarybai”, – pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė. Pasak A. Pabedinskienės, po politinės tarybos sprendimų teliks įgyvendinti techninius kompensavimo įgyvendinimo sprendimus.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. "Ta skola, kuri yra pripažinta Konstitucinio Teismo, ji yra pripažinta kaip nuosavybė tų žmonių, kuriems buvo sumažinta ta pensija.

 Refinansavus "Sodros" paskolas būtų galima sutaupyti iki 50 mln. litų ir šias lėšas skirti dėl krizės sumažintų pensijų kompensavimui, teigia valdančiųjų partijų atstovai. Tačiau valdančiosios daugumos politinė taryba pirmadienį nesutarė ar pensijos turi būti kompensuojamos dalimis, ar iš karto. Tai turės nuspręsti speciali darbo grupė, kuri pradės veiklą kitų metų pradžioje.

Valdančiosios daugumos politinei tarybai pirmadienį bus pristatyti šaltiniai, iš kurių gali būti pradėta grąžinti per krizę sumažinta ir neišmokėta pensijų dalis. Valdantieji taip pat toliau tarsis dėl Tautinių mažumų įstatymo, vyriausybinio ryšio centro, centralizuoto turto valdymo.   Politinės tarybos posėdyje pirmadienį dalyvaus finansų be socialinės apsaugos ir darbo ministrai, BNS patvirtino premjero patarėja Auksė Kontrimienė.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, jog anksčiau kompensuoti pensijas būtų galima žmonėms, sulaukusiems per 80 metų. "Dėl pensijų pradėjimo grąžinti, tikrai yra grupių, kurios nereikalauja didelių pinigų, ir būtent ta grupė, kur virš 80 metų žmonės, kurių nusavintos pensijos, tai nėra didelės sumos, ir tikrai bandysime ieškoti, atlikti paskaičiavimai, iš vidinių resursų, kad galima būtų grąžinti", – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Neišmokėtoms valstybinėms pareigūnų pensijoms iš dalies kompensuoti iš Vyriausybės rezervo siūloma skirti 1,6 mln. litų. Tokį Finansų ministerijos parengtą nutarimo projektą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Iš viso iš rezervo siūloma paskirstyti 1,825 mln. litų. 202,1 tūkst. litų siūloma skirti Teisingumo ministerijai padengiant teismų iš valstybės priteistą žalą Rusijos bendrovei „Srtial-avtotrans“ bei kitas teismų išlaidas. Dar 15,6 tūkst.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

Gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų apie pensijų kaupimą ateityje. Pateikiame klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda skambinantieji į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Kas ir dėl ko turi apsispręsti? Iki lapkričio 30 d. gyventojai, sudarę pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. balandžio 1 d., gali rinktis: 1) sustabdyti kaupimą – nebepervedinėti dalies įmokų į pensijų fondą; 2) kaupti papildomai – į pensijų fondą kas mėnesį pervesti 1 proc. atlyginimo (nuo 2016 m. – 2 proc.

Šalies gyventojai iki lapkričio pabaigos turi apsispręsti, kaip kaups pensijai. Likus vos kelioms dienoms iki apsisprendimo termino pabaigos, Lietuvos paštas pastebi, kad mažesnių miestų gyventojai daug aktyviau domisi papildomu pensijos kaupimu. „Šiuo metu Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle „PayPost“ galima pasirašyti II pakopos „Finastos“ pensijų kaupimo sutartis. Pastebime, kad tokia galimybė itin aktuali mažesnių miestų gyventojams.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, stabilesnio gyvenimo užtikrinimą žmonėms, kalbėjo, kaip suderinti finansinę drausmę su ekonomikos skatinimu ir strateginių projektų įgyvendinimu. Pasak Prezidentės, svarbiausia, kad 2014 metų valstybės biudžetas būtų euro įvedimo ir socialiai orientuotas biudžetas.

Seimas planuoja įpareigoti Vyriausybę ieškoti lėšų ir per krizę sumažintas pensijas pradėti kompensuoti kuo greičiau - jau nuo kitų metų vidurio arba dar anksčiau. Nutarimą Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti be balsavimo - bendru sutarimu, o vakare jį priims ypatingos skubos tvarka. Pasak idėją parlamentarams pristačiusios Virginijos Baltraitienės, pensijoms kompensuoti reikia 1,3 mlrd. litų, iš jų 0,6 mlrd. litų - senatvės pensininkams.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmojo 2014 metų šalies biudžeto teikimo metu Seime pareiškė, kad konservatorių frakcija tokio biudžeto projekto palaikyti negali. Valdančiuosius jis apkaltino godžiu savanaudiškumu ir pareiškė, kad jie ketina pražudyti pensininkus. Konservatoriai nepritars kitų metų biudžetui, kurio pirmasis teikimas ketvirtadienį vyko Seime. Tai iš Seimo tribūnos pranešė opozicijos lyderis A. Kubilius.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai pensijų kaupime dalyvaujančių Lietuvos gyventojų vis dar netarė galutinio žodžio, kaip toliau kaups pensiją, rodo „Sodros“ „Žinių radijui“ pateikti duomenys. Tuo metu nutraukti sutartis su pensijų fondais ir grįžti į „Sodrą“, rugsėjo pradžios duomenimis, apsisprendė apie 8 tūkst. 400 žmonių.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Aną savaitę paskambinęs privataus antrosios pakopos pensijų fondo vadybininkas skubino apsispręsti, kurį iš trijų numatytų pensijos kaupimo būdų ketinu pasirinkti: grįžti į „Sodrą“, kaupti papildomą pensiją kaip anksčiau ar primokėti iš savo algos ir gauti valstybės numatytą priedą. Pagrasinęs, kad per didelis įkyrumas gali baigtis tuo, jog pereisiu į kitą fondą, pažadėjau jam artimiausiu metu pranešti savo sprendimą.

1990 metų gruodžio 14 dieną Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, vyresnių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Lietuvos senjorai: pasigirti neturime kuo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ vadovas Petras Ruzgus, portalo balsas.

Pensijų fondų valdytojai ir kiti didieji investuotojai per metus iššvaisto milijardus dolerių bergždžioms konsultacijoms, rašo „The Financial Times“.  Oksfordo universiteto mokslininkų komandos atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad fondai, kuriems pataria analitikai, savo rezultatais nepralenkia konkurentų arba net veikia prasčiau. „Vien JAV finansų rinkose investuotojų konsultantų rinka neprideda jokios vertės prie fondų rezultatų“, – teigia tyrimo bendraautorius Howardas Jonesas.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Daugiau nei pusė arba 51 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad valstybė privalo gyventojus skatinti kaupti pensijai ir tik maždaug trečdalis arba 34 proc. lietuvių mano, kad jų sprendimui, ar kaups pensiją, valstybės skatinimas neturi įtakos, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atlikto tarptautinio tyrimo rezultatai.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos nebus mokamos daugiavaikėms motinoms, globojusioms 5-6 vaikus. Ministrų kabinetas sprendimą priėmė ketvirtadienį posėdyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad vaikų globa valstybės skatinama išmokomis iš biudžeto, todėl siūlė nepritarti pensijoms toms moterims, kurios globoja 5 ir daugiau vaikų. Nuo kitų metų bus pradedamos mokėti pensijos motinoms, auginusioms 5-6 vaikus, - iki šiol jos negauna šių išmokų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo balandžio 1-osios startavo periodas, per kurį žmonės turės apsispręsti, kaip kaups pensijai ateityje. Gyventojai tai turi padaryti iki rugsėjo 1-osios.

Daiva SAVICKIENĖ Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis tiek valdžiai, tiek verslui, juolab kad neabejojama: kuo toliau, tuo sparčiau mūsų mažės. Prastėjanti demografinė padėtis nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių nebeturėsime ir pustrečio milijono gyventojų. Neišvengiamai tai atsilieps ir mūsų miesto finansams bei ekonomikai. Statistika: turėtų džiuginti, bet nedžiugina Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc.