pensijos

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

Seimas atmetė siūlymą triskart didinti šiuo metu pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams numatytą šalpos išmoką, tačiau šios dėjos autoriai ketina ir toliau kelti šį klausimą, mat, anot jų, tikėjimo kelią pasirinkę asmenys turėtų būti pagerbti bent didesne pensija. Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tikina, jog parlamentarų užmojis nėra socialiai teisingas.

2016 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, turėtų būti mažesnės nei šiemet, tačiau išlaidos, o kartu ir biudžeto deficitas, planuojamas didesnės. Planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,1 proc. BVP, o išlaidos augs 4,1 proc. Šie rodikliai pagal ES reikalavimus negali būti didesni, jų bus laikomasi, bet labai įtemptai, biudžeto projekto pristatyme nurodo Finansų ministerija.

Ukrainoje nuo rugsėjo 1 dienos padidintas minimalus atlyginimas, pensijos, stipendijos. Minimalus mėnesio darbo užmokestis padidėjo iki 1378 grivinų, minimali mėnesio pensija - iki 1074 grivinų. Be to, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priedai, studentų stipendijos, kai kurios socialinės išmokos.

 Pensininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti mažinti šešėlį Lietuvoje, nes žmonės, kurie nesumoka įmokų į „Sodrą“, taip atima tuos pinigus iš pensininkų, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Romas Lazutka. „Pensininkai gauna pajamas iš „Sodros“ ir todėl jiems turėtų būti labai svarbu, kad visi, kuriems priklauso, „Sodrai“ mokėtų.

Premjeras Algirdas Butkevičius norėtų, kad pensijos būtų padidintos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o ne nuo kitų metų vidurio. „Nuo sausio 1 dienos (didinti pensijas - BNS), tai konkrečiai mano noras. Dabar turi Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerija pasiskaičiuoti ir sprendimas bus aiškus rugsėjo mėnesio pabaigoje“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

 Pensijos nuo kitų metų vidurio gali didėti vidutiniškai 6 proc. - maždaug 16 eurų kiekvienam pensininkui, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Esame nuoseklūs ir stebime bei prognozuojame, kokie bus 2016 metai. Mes manome, kad pensijos turi būti keliamos nuo 2016 metų liepos 1 dienos. Vidutiniškai 6 proc. didės visiems pensininkams pensijos“, - antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A.Pabedinskienė.

 Premjeras Algirdas Butkevičius, atsižvelgdamas į „Sodros“ pajamas, mano, kad pensijas 2016 metais galima padidinti bent 6 eurais. „Nuo 2015 liepos 1 dienos senatvės pensijos buvo padidintos vidutiniškai 2 proc. (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją. Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų.

Beveik visų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 4,70 proc.. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 178,19 mln. Eur ir sudarė 2,044 mlrd. Eur (7,057 mlrd. Lt). „Po įspūdingo starto šių metų pirmąjį ketvirtį antrasis ketvirtis pensijų fondams nebuvo toks sėkmingas.

 Nuo trečiadienio 25 eurais - iki 325 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat 3 eurais iki 108 eurų didėja bazinė pensiją, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. MMA didinimui biudžete numatyta skirti 14,4 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui šiemet reikės papildomai 22,86 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto bei 3,94 mln. eurų - iš valstybės biudžeto.

Seimas keičia nuomonę dėl per krizę sumažintų valstybinių pensijų ir senatvės pensijų dirbusiems pensininkams kompensavimo - ketvirtadienį parlamentarai nutarė, kad šias pensijas grąžinti 2015-2016 metais yra neįmanoma. Seimas nepritarė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui pasiskolinti pinigų ir kompensacijas išmokėti greičiau negu siūlo Vyriausybė - už parlamentaro pataisas balsavo 43 Seimo nariai, prieš - 22 , o susilaikė 30 parlamentarų.

Socialiai remtini gyventojai, kurių pajamos laikinai padidės dėl išmokamų pensijų kompensacijų, ir toliau gaus pašalpas. Kompensacijos nebus priskiriamos šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant paramą. Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Už balsavo 78, o susilaikė 4 parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų.

 Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo kompensuoti per finansų krizę neišmokėtas pensijas dirbusių pensininkų bei valstybinių pensijų gavėjų paveldėtojams. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta. Komitetas tokį sprendimą priėmė trečiadienį, apsvarstęs Vyriausybės Seimui pateiktą įstatymo projektą.

 Prieš kelerius metus sumažintos pensijos pensininkų paveldėtojams gali būti grąžinamos - Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias pataisas. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė beveik 40 parlamentarų parašais paremtas Povilo Urbšio parengtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisas, pagal kurias neišmokėtą pensijos dalį, kuri priklauso mirusiam žmogui, turėtų teisę gauti paveldėtojai.

 Pensijų gavėjams pradėta išmokėti antroji kompensacijų už 2010–2011 metais sumažintas pensijas dalis. Kaip pranešė „Sodra“, pinigai bus išmokėti daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, jiems šį mėnesį bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Tiems, kas pensijas gauna į banko sąskaitas (maždaug 2/3 visų gavėjų), pinigai jau pervesti, o pensijas gaunantiems į namus jie pristatomi kartu su pensijomis – vėliausiai iki kovo 26 dienos. Panaši suma šiemet dar bus išmokėta birželį, rugsėjį ir gruodį.

Kai kurie pensininkai, atgavę per sunkmetį nusavintų pensijų dalį, gavo dar vieną valstybės niuksą. Pensijų kompensacijos įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, todėl kilo grėsmė netekti socialinės paramos už šildymą ir vandenį. Valdžia palaimino sumažintų pensijų grąžinimą, tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

 II ir III pakopos pensijų fondų (PF) dalyvių skaičius praėjusiais metais augo, ir 2014 m. pabaigoje pensijas juose kaupė rekordiškai daug dalyvių. Sėkmingi metai buvo ir Lietuvoje viešai platinamiems kolektyvinio investavimo subjektams (KIS), t. y. investiciniams fondams: jų turtas didėjo dėl sėkmingos investicinės veiklos ir pritrauktų naujų investicijų. Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose per metus pagausėjo bemaž 40 tūkst.

Vyriausybė sudėliojo per sunkmetį sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo planą. Pradėti mokėti per penkerius metus susikaupusią skolą valdžia norėtų po dvejų, baigti - po penkerių metų rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiam tikslui reikėtų maždaug 30 mln. eurų. Vidaus reikalų ministerija (VRM), parengusi pensijų kompensavimo įstatymo projektą, skolos grąžinimo procesą siūlo pradėti 2017 metais, baigti - 2020-aisiais.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos galėtų būti skiriamos ne tik penkis ir daugiau vaikų gerai išauginusioms motinoms, kaip šiuo metu, bet ir tėčiams. „Siekdami teisingumo ir lygiateisiškumo siūlome, kad tiek daugiavaikėms mamoms, tiek daugiavaikiams tėčiams, būtų sudaromos vienodos galimybės gauti valstybines pensijas“, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime cituojama ministrė A.Pabedinskienė.

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme? Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja.

Seimas patvirtino kitų metų socialinio draudimo biudžetą, kuriame numatytos lėšos sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimui, pensijų, ligos pašalpų ir nedarbo išmokų didinimui. Neabejotinai daugeliui žmonių tai yra gera žinia prieš artėjančias šv. Kalėdas. Tačiau, pasirodo, ne visiems. Kai kurie politikai mano, jog socialinio draudimo biudžetas blogas, nes jame nėra numatytas visų skolų pensininkams grąžinimas.

Seimas antradienį patvirtino 2015 metų „Sodros“ biudžetą, kuris į prieškrizinį lygį grąžina ligos ir nedarbo išmokas, o nuo kitų metų liepos valdžia padidins ir pensijas. Už „Sodros“ biudžetą balsavo 74 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas ragindamas parlamentarus palaikyti projektą pabrėžė, kad kitąmet planuojamos didesnės tiek pajamos, tiek išlaidos.

Pensijas būtų galima kompensuoti per vienerius metus, bet tai turėtų būti daroma papildomai skolinantis, o to daryti neketinama, sako premjeras. „Pensijas kompensuoti būtų galima, bet skolintomis lėšomis. Grįžti į tuos laikus, kai skolintomis lėšomis didintos pensijos, yra visiškai neteisingas kelias. Valstybės skolą mes esame numatę mažinti.

Premjeras teigia, kad valdžia negrąžins pensijų per vienerius metus, nes tuomet padidėtų valstybės skola. Pasak Algirdo Butkevičiaus, konservatorių siūlymas pensijas grąžinti per metus sukeltų pinigų srautų problemų. „Galiu pasakyti, kad tas, kas yra numatyta, mes įgyvendinsim. Jie kalba apie fiskalinį deficitą, į fiskalinį deficitą jau buvo įskaičiuota šita suma anksčiau, bet reikia kalbėti apie grynųjų finansų valdymą ir jeigu kalbėti apie tai - čia aš matau tam tikrą problemą.

Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė Jau šią savaitę pirmieji pensininkai sulauks žinios apie pensijų kompensavimą, o lapkričio 25 d. bus pradėti mokėti pinigai. Pirmiausia gaus laiškus „Sprendimai dėl pensijų kompensavimo pirmuosius gavėjus pasieks jau šią savaitę, o pirmosios pensijos – lapkričio 25-ąją“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Nepriklausomomis pasiskelbusios Luhansko ir Donecko liaudies respublikos paviešino atsišaukimą Ukrainos valdžiai su reikalavimu nenutraukti socialinių išmokų gyventojams, gyvenantiems jų smogikų kontroliuojamose teritorijose, praneša newsru.com. Pareiškime separatistai prašo Ukrainos nevykdyti kovos prieš „savo nuosavus“ (tai yra, ukrainiečius) piliečius.

2015 m. atneš teigiamų pokyčių Lietuvos gyventojams. Nuo kitų didėja nedarbo išmokos bei ligos pašalpos, be to, kitąmet numatyta didinti pensijas, bus tęsiamas šiemet prasidedantis per krizę sumažintų pensijų kompensavimas. „Pažadus gerinti Lietuvos gyventojų socialinę aplinką tęsime ir 2015 m., kurie bus dar labiau socialiai orientuoti“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 Trečiadienį priešpiet Vilniuje, prie Vyriausybės, šimtas žmonių susirinko į Lietuvos pensininkų partijos protesto akciją, reikalaudami didesnių pensijų.   Eisenoje Seimo link dalyvavę žmonės reikalavo grąžinti jiems sunkmečiu sumažintas pensijas ir jas pakelti tiek, kad žmonės pajustų realų pagerėjimą.

Ar pastebėjote, kad Lietuvoje daugelis įvykių vienaip ar kitaip yra siejami su mažomis pensijomis ir vos galą su galu suduriančiais pensininkais? „Uždrauskite gėjų eitynes“, „Litus į eurus keisti santykiu 1:1“, – štai tokių ir į juos panašių nesąmoningų šūkių galima pamatyti tarp ne pačių gudriausių žmonių. Kuo, pavyzdžiui, gėjų eitynės siejasi su mažomis pensijomis, neturiu žalio supratimo.

 Antradienį ir toliau streikuos didžiausių Prancūzijos avialinijų pilotai. Dėl šio, daugiau kaip savaitę trunkančio, streiko „Air France“ priversta kiekvieną dieną atšaukti daugiau kaip pusę skrydžių, ir tai kainuoja kompanijai dešimtis milijonų eurų. Avialinijos informavo apie susidariusią padėtį savo klientus, oro uostuose padėtis gana rami.

 Iki šiol žadėję nuo kitų metų ne tik kompensuoti, bet ir didinti senatvės pensijas, valdantieji penktadienį pareiškė, kad pensijos nuo kitų metų vidurio didės vidutiniškai 16-17 litų. Premjero teigimu, jeigu nereikėtų grąžinti per finansų krizę apkarpytų pensijų, jas būtų galima padidinti trigubai.

 Valdančiosios koalicijos politinė taryba penktadienį ketina aptarti pensijų didinimo kitais metais planą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė parlamentinę daugumą sudarančių partijų lyderimas pristatys pensijų kėlimo galimybes. „Pateiks siūlymus kaip tai būtų galima padaryti (padidinti pensijas - BNS)“, - BNS teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Didindama išlaidas gynybai, valdžia neatsisako įsipareigojimų gyventojams grąžinti per krizę sumažintų pensijų, didinti atlyginimus ir kitų pažadų socialinėje srityje. Taip interviu LRT radijui ketvirtadienio rytą teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai noriu užtikrinti, kad niekas nemažės, bus viskas išmokama laiku. Valstybė tikrai susitvarkys su iššūkiais.

 Vyriausybė trečiadienį palaikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet. Ministerijos teigimu, „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų. Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime teigiama, kad, nuo 360 iki 536,67 lito padidinus tik bazinę pensiją, „Sodros“ biudžete reikėtų rasti papildomai 2,1 mlrd. litų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet, nes, anot ministerijos, „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų. Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad, nuo 360 iki 536,67 lito padidinus tik bazinę pensiją, „Sodros“ biudžete reikėtų papildomai rasti 2,1 mlrd. litų.

 Pernai įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, šalies gyventojai išlieka aktyvūs rūpindamiesi senatvės finansais ir toliau. Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske” II pakopos pensijų fonduose kaupė 12 proc. daugiau žmonių nei prieš metus. Pirmąjį pusmetį „Danske” II pakopos klientas vidutiniškai buvo sukaupęs 9162 litus – tai 80 proc.

 Absoliuti dauguma, arba 80 proc., Lietuvos gyventojų sako nerimaujantys, kad sulaukus užtarnauto poilsio pensijoje jiems neužteks gaunamų pajamų ir gyvenimo lygis suprastės. Tai rodo „Aviva Lietuvos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Tik 15 proc. mūsų tyrimo respondentų teigia, kad jiems pensijoje gaunamų pajamų iš „Sodros“ turėtų užtekti.

 38 proc. Šiaulių regiono gyventojų pensijoje norėtų gauti didesnę pensiją nei šio mėnesio jų atlyginimas, o 49 proc. šio regiono gyventojų sako, kad juos tenkintų pensija, kuri būtų lygi dabartinėms jų mėnesinėms pajamoms, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Su mažesne pensija nei jų dabartinis atlyginimas sutiktų tik 13 proc. Šiaulių gyventojų. Bendri visos Lietuvos rezultatai rodo panašią tendenciją, nes 49 proc.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko šeštasis valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdis, kuriame antrojo laipsnio valstybinės pensijos skirtos 625 daugiavaikėms motinoms. Iš viso šiais metais antrojo laipsnio pensijos paskirtos 8054 daugiavaikėms motinoms. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos yra skiriamos pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir gerai išauginusioms 5 ir daugiau vaikų bei atitinkančių teisės aktuose numatytus kriterijus motinoms.

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pranešė apie senatvės ir nedarbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo mechanizmo taikymo pradžią – pirmieji pinigai pensininkus turėtų pasiekti metų pabaigoje. Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys sako, kad tuo pačiu turėjo būti pateiktas ir pensijų didinimo projektas.

Per ekonominį sunkmetį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bus pradėtos kompensuoti jau šį rudenį. Daugumai kompensacijos dalimis bus išmokėto per dvejus metus, kai kuriems teks palaukti naujo kompensavimo mechanizmo. Kadangi „Sodros“ pajamos ago daugiau nei paprastai, tikima, kad parengtas pensijų kompensavimo planas bus nuosekliai vykdomas. Liepos 1 d. duomenimis, „Sodros“ pajamos viršijo daugiau nei 130 mln. litų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Artėjant pensijų kompensavimo pradžiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje antradienį bus diskutuojama, ar „Sodra“ pasiruošusi pensijų kompensavimui, ar tam turima lėšų, kada ir kaip bus mokamos pensijų kompensacijos bei kaip apie tai bus informuojami gyventojai. Gegužę prezidentė pasirašė Senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymą.

Žinių radijas Vilniaus „Bočių“ bendrijos pirmininkas Sigitas Sunelaitis sako, kad nėra jokio aiškumo dėl šalies piliečių ateities. Jo teigimu, politikai kalba labai skambiomis frazėmis, tačiau iš to nėra jokios naudos, o žmones apima laikinumo jausmas, kuris neleidžia gyventi optimistiškai. „Žmogus paprastai nori čia ir dabar. Jos Ekscelencija jau anksčiau kalbėjo, kad mes gerai atrodome, bet žmogui tas neatėjo dar. Galbūt ateis vėliau.

Politinės tarybos posėdyje valdančioji koalicija penktadienį tarėsi dėl ligos ir motinystės pašalpų dydžio atstatymo, bazinės pensijos ir mažų pensijų didinimo bei dėl darbo užmokesčio – minimalios mėnesinės algos – didinimo. ,,Socialinės apsaugos ir darbo ministrei pavesta atlikti skaičiavimus, nuo kokių datų būtų galima daryti pakeitimus“, - pasibaigus posėdžiui žurnalistus informavo Seimo pirmininkė ,,darbietė“ Loreta Graužinienė.

21 ištvermingiausias Seimo nariys ketvirtadienio pavakarę pritarė J. Varkalos siūlymui didinti pensijas.

Siūlydamas nuo liepos 1 dienos 200 litų didinti vidutinę pensiją, Seimo narys Jonas Varkala savo pozicijoms sustiprinti pasitelkė aukštas pareigas valstybėje užimančių valdininkų atlyginimus ir suskaičiavo, kiek valstybė išleido partijoms remti, algoms „frikliams“ mokėti bei fortepijonams pirkti.

Trečiadienis, gegužės 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriuo pradedamos grąžinti skolos pensininkams ir kompensuojama per sunkmetį sumažintų pensijų dalis. „Dėl mažų pensijų Lietuvos senjorai yra vieni pažeidžiamų socialinių grupių. Pensininkai valstybei sunkiu metu buvo solidarūs, todėl privalome kuo greičiau atsiskaityti su žmonėmis.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis siekia, kad į pensiją išėję teisėjai negautų dviejų pensijų – jiems siūloma mokėti tik senatvės pensiją, o iki šiol skiriama valstybinė pensija būtų naikinama.  Parlamentaras antradienį Seime užregistravo atitinkamas Valstybinių pensijų bei Teismų įstatymų pataisas. Jis taip pat siūlo pripažinti netekusiu galios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, kuriame numatoma valstybinių pensijų teisėjams skyrimo tvarka.