pensijos

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė neketina apmokestinti pensijų, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusią savaitę viešai buvo užsiminęs apie tokią galimybę. „Tai ministro pasvarstymas dalyvaujant pokalbyje su žiniasklaida. Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys tokio klausimo apskritai dėl galimo pensijų apmokestinimo“, - antradienį interviu LRT radijui sakė S.Skvernelis. Praėjusią savaitę L.Kukuraitis portalo delfi.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Praėjusią savaitę „Sodra“ per kredito įstaigas pervedė šiuo būdu išmokėti numatytas pensijų kompensacijas. Per išmokas pristatančias įstaigas pensininkai jas gavo kartu su pensijomis – įprastu metu. Su šiuo mokėjimu kompensuojamas sumas gavo ir prašymus išmokėti pensijų kompensacijas jau pateikę kompensacijų nesulaukusių pensininkų turto paveldėtojai. To dar nepadarę turto paveldėtojai, pagal įstatymą, turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą bei pristatyti paveldėjimo dokumentus.

Valdžia nepamiršta savo pirminių kalbų ir vis dar yra užsimojusi pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Tuo tarpu investicinės bendrovės rodo, kad fondų grąža auga. Ši priešprieša žmones palieka nežinomybėje. Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei.

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo į Lietuvos pensininkų sąjungos surengtą mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas susirinko apie 200 senjorų. „Pabuskite. Išsilavinę pensininkai badauja“, „Kol senjorai šoko ir dainavo, pensijų uždirbėjai emigravo“, „Ramūnai ir Ko, klaidas atleisime, melo – niekada.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Oriai senatvei - 246 eurai. Tokią senatvės pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančiųjų kartai. Vienintelis būdas turėti pakankamai lėšų senatvei yra kaupti patiems. Ateities pensijų prognozės dabartiniams dirbantiesiems nieko gero nežada: remiantis dabartine sistema ir esamais draudžiamųjų pajamų, minimalios algos ir kt.

Naujas jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse nori tapti stambiu žaidėju pensijų segmente, interviu naujienų agentūra LETA sakė jo vadovas Erkkis Raasuke. Sujungus abiejų bankų valdomus pensijų fondus gautųsi jau daugiau nei 1 mlrd. eurų. „Norime būtų sėkmingi šiame segmente“, – sakė jis. E. Raasuke sakė, kad naujasis bankas būtų pasirengęs investuoto lėšas į Baltijos regiono ekonomiką. Tiesa, reikėtų rasti gerų investavimo galimybių.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Per krizę sumažintų pensijų iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojai negaus kompensacijų, nutarė Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį iš esmės pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Ministras sako, kad kompensacijoms skirtus pinigus geriau išmokėti socialiai jautrioms visuomenės grupėms. „Suvokiame, kad jau yra teismų sprendimai, nutarimai ir teisiškai tokia kompensacija nepriklauso. Jeigu žiūrime iš socialinės pusės, geriau tuos 29 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, palaikantis nuomonę, kad būtų teisinga grąžinti per krizę sumažintas pensijas iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojams, vis dėlto siūlo to nedaryti ir rūpintis, kad pensijos didėtų dabartiniams pensininkams. L.Kukuraitis antradienį tvirtino, jog iki pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metais mirusių pensininkų turto paveldėtojai neturėtų gauti kompensacijų.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Vyriausybei trečiadienį pritarus, kad nuo kitų metų sausio pensijos būtų didinamos vidutiniškai 20 eurų, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad pensijos maždaug tokia pat suma didės ir 2018 metais. „Yra ne planai didinti pensijas, o tai susiję su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu viskas vyks, kaip dabar prognozuojama, tai pensijos turėtų didėti 20-23 eurais 2018 metais“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Valstiečių pažadai kitais metais didinti pensijas 40 eurų tirpsta lyg kalėdinis sniegas. Pasirodo, pensijos augs perpus mažiau – 20 eurų, iš jų - 15 eurų pensininkams pridėjo ankstesnė valdžia. Opozicija aiškina, esą valstiečiai rinkiminius pažadus pamiršo vos tik išsidaliję postus, o už juos balsavę rinkėjai liko ant ledo. Tuo tarpu senjorai vis tiek viliasi pažadėtų pinigų ir sotesnių naujų metų.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Gruodžio mėnesį „Sodra“ išmoka paskutines kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Tam skirta beveik 51 mln. eurų, o ši suma bus padalyta apie 415 tūkstančių kompensacijų gavėjų. Kompensacijas, kaip ir visas kitas periodines „Sodros“ išmokas, ketinama išmokėti iki Kalėdų. Primename, kad šios kompensacijos neįskaičiuojamos į pajamas socialinei paramai skaičiuoti, t.y., dėl to pensininkai, kurie turi į ją teisę, dėl kompensacijų jos nepraras.

Vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 270 eurų. Pensininkai iš tokios sumos sako sunkiai pragyvenantys. Tam, kad dabar dirbantys galėtų senatvėje gyventi oriau, prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta antroji pensijų pakopa. Visiems norintiems SODRA į privačius pensijų fondus perveda 2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Dar 2 proc. dabar gali pridėti patys gyventojai, tokiu atveju dar 2 nuošimčius nuo vidutinės algos perveda valstybė. SODRA į privačius pensijų fondus kasmet perveda apie 160 mln.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programoje nebeliko konkrečių siūlymų dėl planuojamos mokesčių pertvarkos, taip pat atsargiai kalbama apie galimus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas Linas Kukuraitis dar nežino, ar bus įvykdytas pažadas kitąmet didinti pensijas po 40 eurų. „Reikia susirinkti Vyriausybei ir kartu sutarti, spręsti, žiūrėti. Pats kabinetas turės įtakos Vyriausybės programos turiniui“, – pirmadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė kandidatas.

Kas nutiks su jūsų kaupiama pensija? Rinkimus laimėję valstiečiai ir žalieji turi planą naikinti antrąją pensijų sistemos pakopą. Joje pinigus senatvei dabar kaupia daugiau kaip milijonas žmonių. Jie sunerimę: kas bus su jau sukauptais pinigais? Valstiečiai įsitikinę, kad „Sodra“ pensijų turi nebefinansuoti ir už tai siūlo saldainį – 40-čia eurų didesnes pensijas jau netrukus. 85-erių vilnietė Algimiera šitaip krepšį iš parduotuvės tempia kartą per savaitę.

Iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams atsiranda vis daugiau šansų tikėtis per krizę sumažintų pensijų kompensacijų. Baigiantis kadenciją Seimas ėmėsi net dviejų projektų, kuriais siūlomos pataisos, leisiančios tokias kompensacijas. Pataisas antradienį svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kai kurie jo nariai abejoja, ar reikia jam pritarti, esą tegu spręs naujoji valdžia.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetui ir teiks jį Seimui. „Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis išmokų augimas. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, augs 31 euru – iki 476 eurų, o bazinė pensija – 4 eurais – iki 116 eurų“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pagal Socialinio modelio pakete priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymą bus indeksuojamos pensijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Taryba pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė, tačiau jei projektas liks nepakeistas, jame bus net kelios didelės naujienos. „Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti antrą naujojo socialinio modelio dalį - „Sodros“ reformą, tačiau parlamentarai spėjo išsakyti tik savo vertinimus, o konkrečių pataisų svarstymą atidėjo į kitos dienos posėdį. Diskusijose dėl reformos nemažai kritikos išsakė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Apsispręsta dėl („Sodros“ - BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti - BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, - žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

  Įgyvendindama praėjusių metų rudenį Europos Komisijos (EK) pateiktas rekomendacijas, Lietuva padarė ribotą pažangą. EK teigimu, Lietuva mažai pažengė, reformuodama pensijų ir mokesčių sistemą, spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, gerindama sveikatos apsaugą.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos gerėjo. „Lūkesčiai Lietuvoje galėjo pagerėti dėl pakeistos dalyvavimo II pensijų pakopoje tvarkos, kai pasirinkus prisidėti savo lėšomis kaupiant pensiją II pakopoje, joje galima sukaupti daugiau lėšų negu anksčiau“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Po reformos pensijos mažės. Taip tvirtina opoziciniai konservatoriai išanalizavę vyriausybės kurpiamus planus. Esą pensininkų Lietuvoje tik daugės, o dirbančiųjų mažės, taigi kalbėti apie pensijų indeksavimą ir storesnes pinigines beprasmiška. Finansų ekspertų nuomonės išsiskiria: vieni sako, kad pirmiausia reikia mažinti milijardinę „Sodros“ skolą, kiti tvirtina, kad pensijas sieti su ekonomikos augimu būtina. Pensijos esą tikrai nemažės, blogiausiu atveju – liks tokios pačios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritaria Seime svarstomam siūlymui grąžinti ekonominės krizės metu sumažintas pensijų dalis pareigūnams ir kariams, argumentuodama, kad Lietuvoje yra ir daugiau valstybinių pensijų gavėjų, tačiau šiems pensijų dalių kompensuoti nesiūloma. Tokį nutarimą ministerija siūlo patvirtinti Vyriausybei.

Lietuvos gyventojai po truputį sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Kadangi Lietuvos „Sodros“ sistema veikia taip, kad pensininkams pinigai mokami iš dabartinių dirbančiųjų, kyla klausimas, ar nepritrūks dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti vis didėjančias pensininkų gretas. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad rimtesnės problemos Lietuvoje prasidės po 12-15 metų, kai pensinį amžių pasieks žmonės, kuriems dabar 52-54 metai.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams kol kas nebus kompensuojamos. Tokiu būdu valstybė sutaupys 29 mln. eurų. Seimas antradienį nutarė siūlymo toliau nesvarstyti ir grąžino beveik 40 parlamentarų parašais paremtą Povilo Urbšio parengtą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisą tobulinti.