nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Lietuva pakilo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą: „Kartu kyla ir tavo balso svoris NATO viduje“
Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų.
Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.
Apsauga nuo rusiškų raketų: Lenkijai bus perduota moderniausia gynybos sistema
Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu.
Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.
NATO nesiųs „taikos misijos“ į Ukrainą, stiprins pajėgas savo rytiniame sparne
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį.
NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.
NATO planuoja sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne
NATO gynybos ministrai trečiadienį pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, nurodė karinio bloko vadovas Jens Stoltenbergas.
„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės santūriai vertina raginimą dėl „taikos misijos“ Ukrainoje
NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus.
Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti.
Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.
Prezidentas: NATO misija Ukrainoje galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius
Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija iš Kijyvo perkelta į Vilnių
Seimo valdyba trečiadienį sutiko Vilniuje gegužės pabaigoje surengti NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesiją, kuri turėjo vykti Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą jos neįmanoma ten surengti.
„Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.
Slovakija pritarė NATO pajėgų stiprinimui šalyje
Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.
Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Volodymyras Zelenskis apie aljanso pagalbą Ukrainai: jie negirdi arba nenori girdėti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.
Antradienio kreipimesi į tautą V. Zelenskis prašo, kad Vakarai uždarytų Ukrainos oro erdvę.
„Kiekviena iš daugiau kaip 800 Rusijos paleistų raketų, pataikiusių į mūsų šalį, yra atsakymas klausimą apie NATO – ar aljanso durys tikrai atviros Ukrainai.
Bidenas dalyvaus ES ir NATO viršūnių susitikimuose
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasinaudodamas kitos savaitės kelione į skubų NATO viršūnių susitikimą patvirtins Vašingtono „tvirtą kaip geležis“ paramą sąjungininkėms, taip pat dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.
REKLAMA
REKLAMA
Ar apsimoka Kinijai remti Vladimirą Putiną? Rudenį laukia svarbus įvykis, kuris gali nulemti Kinijos kryptį
Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.
Karas Ukrainoje keičia suomių požiūrį: gyventojų parama narystei NATO išaugo dar labiau
Rusijos invazija į Ukrainą rekordiškai padidino Suomijos visuomenės palankumą jų šalies stojimui į NATO aljansą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai.
Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc.
Norvegijoje prasidėjo didelės NATO pratybos
Dėl karo Ukrainoje augant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, Norvegijoje pirmadienį prasidėjo didelės karinės pratybos, jose dalyvauja 30 tūkst. NATO ir šalių partnerių karių.
Pratybų „Cold Response 2022“, planuotų dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, tikslas yra išbandyti, kaip Norvegija savo teritorijoje priimtų sąjungininkų pastiprinimą pagal NATO chartijos 5-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad šalys narės ateitų į pagalbą užpultai narei.
Zelenskio žinutė NATO: tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų teritoriją
Dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką karinėje bazėje Vakarų Ukrainoje žuvo 35 žmonės, prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše ragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tai tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų, NATO, teritoriją“, – sakė jis.
Užpuolus Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro bazę, kautynės priartėjo prie Lenkijos sienos.
Baltijos šalys deda viltis į Jungtinę Karalystę: būtent ji padeda gauti daugiau paramos regione
Britanija po „Brexit“ išskyrė sau svarbų vaidmenį diskusijose dėl Baltijos šalių saugumo. Bijodamos, kad jos gali tapti kitu Rusijos taikiniu, Baltijos šalys tikisi, kad Britanija stiprins savo raginimus suteikti daugiau karinės NATO paramos būtent šiame regione.
JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu.
Jei Rusija konvenciniame kare panaudotų branduolinį ginklą, kas jai būtų?
Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.
Karas nustebino: daug metų tyrę Rusijos kariuomenę – šokiruoti
Karui Ukrainoje įgaunant vis naujas siaubingas formas girdisi balsų choras, kaltinantis NATO nenoru kištis. Ukrainiečiai nori „neskraidymo zonos“, lietuviai karą komentuojantys nuo sofos – NATO kareivių Ukrainoje. Visgi specialistai sako, kad nei to, nei to greičiausiai nebus. Ir dėl paprastos priežasties, Ukraina nėra NATO narė, ir ji, geriau nei kas kitas žino, kad pažado ginti Aljansas nedavė. Bet duoda ginklų. Daug, kasdien.
„Mes jums sakėme“ – Baltijos šalys ir Lenkija nuo pat pradžių buvo teisios dėl Rusijos
Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu.
Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.
Bidenas: Rusija „skaudžiai sumokės“, jei panaudos cheminius ginklus Ukrainoje
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusija „skaudžiai sumokėtų“, jei panaudotų cheminius ginklus Ukrainoje.
JAV žvalgyba anksčiau pranešė, jog Kremlius galimai ruošiasi tokiam žingsniui.
„Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J. Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.
Stoltenbergas: Ukraina neturi tapti „visaverčiu“ NATO karu su Rusija
NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.
„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.
Putinas svarsto atsaką į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo gynybos ministrui penktadienį nurodė parengti Rusijos vakarinės sienos galimo sustiprinimo planus atsižvelgiant į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje.
„Kalbant apie mūsų vakarinių sienų stiprinimą dėl veiksmų, kurių imasi NATO šalys...., tai reikia apsvarstyti atskirai, prašau jūsų parengti ataskaitą“, – pareiškė V. Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Rusijos saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.
Lavrovas: „Mes norime, kad Ukraina būtų neutrali“
Turkijoje įvykusiose Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybose ugnies nutraukimo pasiekti nepavyko. Rusijos atstovas ir toliau laikosi įprastos Kremliaus pozicijos, kuriai Ukraina pasiduoti nesiruošia. O štai Ukrainos prezidentas prašo Vakarų dar labiau griežtinti sankcija Rusijai, tačiau Vokietija ir Vengrija laikosi vieningos pozicijos – rusiškų dujų, naftos ir anglies atsisakyti nežada.
Gitanas Nausėda: „Baltijos šalys turi būti sustiprintos ir įtvirtintos“
Lietuva turi ruoštis visuotinei gynybai. Taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda, o krašto apsaugos ministras kurpia pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri turėtų praplėsti tautiečių akiratį, kaip ginti save ir Tėvynę tiek nuo karinės, tiek nuo kibernetinės grėsmės.
Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo.
Lietuvos ambasadorius NATO: esame pavyzdys kitoms valstybėms
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva turi rengtis totalinei visuotinei gynybai. Tačiau šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis ramina ir tikina, kad toks pasiruošimas yra sveikintinas, o pačiai Lietuvai nėra jokios realios grėsmės.
Pokalbis su ambasadoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Po šios nakties rusų atakų, kai buvo subombarduota tiek vaikų ligoninė, tiek gimdymo namai, pasigirsta, kad rusai gali panaudoti ir biologinį ar cheminį ginklą.
JAV viceprezidentė: NATO dėl Putino tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.
„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.
Pentagono pareigūnas: Lenkijoje dislokuotos dvi naujos raketų „Patriot“ baterijos
Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas.
Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.
Švedija ir Suomija „primena“ Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlygą
NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė.
Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
JAV atmeta „neįgyvendinamą“ Lenkijos pasiūlymą perduoti naikintuvus
Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.
Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.
Zelenskis sako, kad primygtinai nesieks Ukrainos narystės NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Mes galime būti įtraukti į kažkokią branduolinę katastrofą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.
Karybos ekspertas: jei norėtų, Putinas Vakarų pagalbą ginklais palaikytų pretekstu pulti NATO
Kruvinas, daug civilių aukų pareikalavęs karas Ukrainoje tęsiasi, o NATO vis dar vengia įsitrauktį į tiesioginę kovą – atmestas ir Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio prašymas uždaryti oro erdvę. Tiesa, politologai ir ekspertai sako, kad Vakarų tiekiamus ginklus ir kitą pagalbą Putinas jau gali traktuoti kaip pretekstą pradėti karą prieš NATO valstybes.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.
Lietuvos kariuomenė reaguoja į klausimą „Ar mus puls?“: „Tegul mūsų elgesiui vadovauja faktai, o ne prielaidos“
Karas Ukrainoje tęsiasi jau 13-ą dieną. Vyksta aktyvūs Rusijos ir Ukrainos kariuomenės susidūrimai. Lietuvoje žmonių nuotaikos – neramios. Netyla diskusijos, ką turėtų daryti NATO ir baimė dėl pačios Lietuvos.
Į šias baimes sureagavo Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sureagavo į klausimą „Ar mus puls?“.
Pateikiame visą Lietuvos kariuomenės publikuotą įrašą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą – NATO naikintuvų patruliavimas palei Baltijos šalių sieną
Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, NATO orlaiviai kasdien pradėjo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Jie taip pat toliau vykdė Rusijos orlaivių atpažinimą ir palydėjimą virš Baltijos jūros. Praėjusią savaitę NATO naikintuvai 18 kartų kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisyklių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.
DIENOS PJŪVIS. Ar NATO teks įsikišti, kad sustabdytų Rusijos puolimą?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų. Tiesa, NATO aiškiai paskelbė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų.
Blinkenas: NATO šalims uždegta „žalia šviesa“ tiekti naikintuvus Ukrainai
Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.
„Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.
„Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.
Putino pareiškimas pokalbio su Macronu metu: Rusija savo tikslus pasieks „arba per derybas, arba per karą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Maskva planuoja savo tikslų Ukrainoje pasiekti diplomatijos arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.
Lietuvoje viešintis JAV karinių pajėgų vadas: į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių
Jungtinių Valstijų karinių pajėgų vadas generolas Markas A. Milley sekmadienį pranešė, jog į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių.
Pasak generolo, jie bus paimti iš rytiniame NATO sparne dislokuojamos JAV brigados.
Pajėgos bus dislokuojamos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Šiuo metu vyksta čia atvyksiančių karių dislokavimas“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone sakė M. A. Milley.
Į Lietuvą atvyksta JAV diplomatijos vadovas Blinkenas
Į Lietuvą sekmadienį atvyksta Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai.
Kovo 3–8 dienomis vykstanti kelionė „tęsia plačias konsultacijas ir koordinavimąsi su NATO sąjungininkais ir Europos partneriais dėl besitęsiančio Rusijos iš anksto suplanuoto neišprovokuoto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą“, pranešime skelbia Valstybės departamentas.
Vokietijos kancleris: „Nebus jokio karinio NATO įsitraukimo šiame konflikte“
Kaip ir skaičiavo Putinas branduolinio karo šmėkla išgasdino Vakarus. Po Zaporižės elektrinės užėmimo, nei Zelenskio maldavimai, nei vaizdai kaip rusų raketos žudo civilius, Vakarų nuomonės nepakeitė. NATO aiškiai paskebė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų. Vakarų lyderiai sako, kad tai – ne jų konfliktas, o neskraidymo zonos įvedimas sukeltų branduolinį karą su Rusija.
Zelenskis kaltina NATO sudarant sąlygas tolesniems bombardavimams Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį neslėpė kartėlio dėl NATO sprendimo nenustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro.
„Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.
Gitano Nausėdos žinutė Vakarams: „nei vienas iš jūsų nebegalite jaustis saugus“
Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau.
Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.
Vyriausybė paskyrė 40 mln. eurų sąjungininkų priėmimui organizuoti
Vyriausybė penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Landsbergis: Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį perspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti.
„Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. Tarptautinė bendruomenė turi siekti saugumo zonų aplink branduolinius objektus Ukrainoje įtvirtinimo“, − neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pabrėžė G. Landsbergis.
Nausėda: būtina stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Lietuvoje
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę bei skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms.
Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra.
„Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.
Linas Linkevičius: Zaporožės AE puolimas turėjo būti žadintuvas tiems, kurie vis dar tebesvarsto
Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.
Surinko naujus įrodymus: Rusija naudoja itin pavojingus kasetinius sprogmenis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.
Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.
Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.
Nausėda: turime būti atsargūs svarstydami apie tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje
Diskutuojant dėl neskraidymo zonos paskelbimo Rusijos užpultoje Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO ir Vakarų šalys turi būti labai atsargios svarstydamos apie tiesioginį įsitraukimą į karą.
„Tai yra geras deklaratyvus pasakymas, tačiau turime įsivertinti kaip tai būtų įgyvendinta praktiškai. Jeigu Rusijos lėktuvai pažeistų neskraidymo zoną, kokios būtų duotos instrukcijos veiksmui?“, – penktadienį interviu „Bloomberg“ sakė šalies vadovas.
NATO nesutinka nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
„Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.
Rusija nusitaikė į atominę elektrinę: Vakarai ieško būdų, kaip didinti spaudimą Putinui
Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.
Vyriausybė rengiasi skirti 40 mln. eurų sąjungininkų priėmimui organizuoti
Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.
