nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Landsbergis: Rusijai neturi kilti abejonių dėl NATO parengties ginti savo nares
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO rytiniame flange turi dislokuoti tiek pajėgų, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl Aljanso pasiryžimo ginti savo nares.
Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui.
„NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange.
Stoltenbergas: Susiduriame su nauja saugumo realybe
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad aljansas Ukrainai tieks tiek ginkluotės, kiek jos reikės. Taip pat jis paragino vertinti Rusijos veiksmus, o ne žodžius.
„Mes neseniai girdėjome teiginius, kad Rusija sumažins karinį aktyvumą Kyjivo apylinkėse ir šiaurinėje Ukrainos dalyje. Tačiau Rusija dažnai melavo dėl savo ketinimų. Todėl mes galime vertinti Rusiją tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius.
Švedija taps NATO nare? Šalies premjerė tokios galimybės neatmeta
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson trečiadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad jos šalis sieks narystės NATO, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Iki šiol vyriausybės vadovė tvirtino, kad Stokholmo nestojimo į karinius aljansus politika nepasikeitė.
„Jokiu būdu neatmetu narystės NATO“, – švedų visuomeninei televizijai SVT sakė premjerė ir pridūrė, kad šiuo metu peržiūrima šalies saugumo politika.
„Google“: Rusijos programišiai nusitaikė į Rytų Europos kariuomenes
Rusijos programišiai neseniai bandė paveikti NATO ir kai kurių Rytų Europos šalių kariuomenės tinklus su siekiu išgauti slaptos informacijos arba sutrikdyti jų veiklą, skelbia nauja „Google“ analitikų sudaryta grėsmių analizės ataskaita.
Tamašunienė atsako į klausimus dėl Jedinskio: Lietuva yra visateisė ES ir NATO narė
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė sako, kad partija savo užsienio politikoje vadovaujasi principu, jog Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos bei NATO narė, o Lenkija – viena strateginių partnerių regione.
Nausėda: „Narystė ES – dėl geresnio gyvenimo, narystė NATO – dėl gyvenimo“
Narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra didžiulė Lietuvos užsienio politikos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„2004 metais įvykusi narystė yra didžiulė mūsų užsienio politikos sėkmė, žinoma, prie to reikia dar pridėti ir narystę ES“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas.
„Narystė ES – dėl geresnio gyvenimo, narystė NATO – dėl gyvenimo. Dėl gyvenimo kaip nepriklausoma savarankiška Lietuvos valstybė“, – teigė jis.
Jo teigimu, jeigu ne narystė NATO, Lietuvai būtų kilę saugumo iššūkių.
Anušauskas: tikimasi Prancūzijos lyderystės stiprinant NATO rytinį pakraštį
Su Prancūzijos parlamento atstovais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog stiprinant NATO rytinį pakraštį Lietuva tikisi šios šalies lyderystės, trečiadienį pranešė ministerija.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą kardinaliai pakeitė mūsų regiono saugumo architektūrą. Tai turi būti lūžio taškas Rusijos keliamų grėsmių suvokime. Tikimės Prancūzijos politinės ir karinės lyderystės stiprinant NATO rytinį pakraštį.
Anušauskas: jau gegužę Lietuvoje bus rekordinis NATO karių skaičius
Lietuva balandžio pabaigoje arba gegužę sulauks papildomo rotacinio Jungtinių Valstijų (JAV) bataliono, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tie rotaciniai batalionai, papildomas rotacinis batalionas pasirodys balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir kurį laiką mes turėsime du amerikiečių batalionus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas.
Anot A. Anušausko, NATO karių rekordas Lietuvoje gali būti pasiektas gegužę.
NATO oro policijos misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų
Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.
Arvydas Anušauskas: karinės grėsmės Lietuvai tik didėja, reikia stiprinti pajėgas
Lietuva švenčia neeilinę sukaktį – prieš 18 metų šalis tapo NATO nare. Kokią reikšmę narystė NATO turi šalies saugumui dažnas supranta tik šiomis dienomis, matydamas, kokius siaubus dabar patiria Ukrainos žmonės.
Prieš 18 metų Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas Baltuosiuose rūmuose paskelbė apie Lietuvos ir dar 6 Rytų Europos valstybių įstojimą į NATO.
„Šiandien didžiuodamiesi sveikiname Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.
REKLAMA
REKLAMA
18 metų stiprūs kartu: Lukiškių aikštėje paminėta Lietuvos įstojimo į NATO diena
Lietuva švenčia NATO pilnametystę. 2004 metų kovo 29 dieną NATO nare tapusi Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis, o minint šią sukaktį kovo 29 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje įvyko šventinis Lietuvos įstojimo į NATO dienos koncertas.
Baltijos šalys netrukus turėtų sulaukti pastiprinimo: Danija jau paruošė 800 karių
Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje.
Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.
Nausėda ragina NATO imtis ryžtingų veiksmų: „Atgrasymo politikos laikas baigėsi“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą.
Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines.
„Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.
Linas Linkevičius apie Rusijos karą Ukrainoje: „Ramiai jaustis negali niekas“
NATO mums suteikia saugumo garantą ir prireikus būtų imtasi visų gynybos veiksmų, tačiau ramiai jaustis negali niekas, teigė Linas Linkevičius.
Buvęs užsienio reikalų ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad nepaisant visko NATO pagalba abejoti neturėtume.
Ar mes galime būti linksmi ir sakyti, kad karas ne pas mus, mes NATO nariai ir esame saugūs?
Krykštauti niekam nėra priežasčių, juo labiau, kad agresorius kėsinasi į visos Europos saugumo pamatus, visą sistemą.
Lietuvos vadovai įstojimą į NATO vadina viena svarbiausių datų valstybės istorijoje
Lietuvos įstojimas į NATO yra viena svarbiausių datų valstybės istorijoje, teigia šalies vadovai, minint 18-ąsias šalies narystės Aljanse metines.
Anot jų, tai ypač paliudija Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Esame stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nariais.
Šešių NATO šalių laivai patruliavo Baltijos jūroje
Skirtingų šalių kariniai laivai, orlaiviai ir kariai, priklausantys Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. JEF), vykdė bendrą veiklą Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Šimonytė apie pasiruošimą galimai nelaimei: informacijos nepakanka ir gyventojai galėtų skirti daugiau dėmesio
Ilgiau nei mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė sako pastebinti, kad informacijos apie pasirengimą branduolinei avarijai yra nepakankamai.
Scholzas: NATO nesiekia režimo pasikeitimo Rusijoje
Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.
Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O. Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.
Lietuvos ambasadorius NATO: į Lietuvą perkelta 20 NATO talkinusių afganistaniečių, jų šeimų narių
Į Lietuvą perkelta 20 NATO talkinusių afganistaniečių, jų šeimų narių, penktadienį socialiniuose tinkluose pranešė šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
„Į Lietuvą perkelta 20 afganistaniečių: NATO bendradarbių ir jų šeimų narių. Džiaugiamės galėdami padėti žmonėms, kuriems grėsė pavojus. Linkime sėkmės kuriant naują gyvenimą Lietuvoje! Mes padarysime viską, kad integruotume juos į mūsų tolerantišką visuomenę“, – tviteryje rašė diplomatas.
Bidenas: „Kinija supranta, kad jos ekonomikos ateitis daug glaudžiau susijusi su Vakarais nei su Rusija“
Jungtinių Valstijų prezidentas lankosi Lenkijoje. Pagrindinis vizito tikslas – su Lenkijos vadovu aptarti Putino sukeltą karą ir huminatarinę krizę Ukrainoje. Pas Bideną skridęs Lenkijos prezidentas patyrė nesėkmę – sugedo jo lėktuvas. Tad jam teko priversti Jungtinių Valstijų prezidentą luktelėti.
Mat jo lėktuvas apsisuko ir Varšuvoje leidosi avariniu būdu. O Briuselyje Europos lyderių toliau svarsto, kaip padėti karo draskomai Ukrainai ir užgniaužti Rusijos agresiją.
Linas Kojala paaiškino, kodėl Vakarai nebebrėžia raudonujų linijų
Ketvirtadienį Briuselyje įvyko neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos susitikimai, kuriuose aptarta, kaip dar labiau padėti Ukrainai.
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala.
Vakar Briuselyje vyko ištisas viršūnių susitikimų maratonas. Ką jūs išskirtumėte, kas buvo svarbiausia, kas aktualu ir Lietuvai, ir kovojančiai Ukrainai?
Pats susitikimo faktas yra gana svarbus, netgi trys susitikimai – ir Didysis septynetas, ir NATO, ir Europos Sąjunga.
NATO vadovas: mažai tikėtina, kad tarp Rusijos ir Aljanso įvyks karas
Rusijos karui Ukrainoje įsibėgėjus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso įvyks visavertis karas.
J. Stoltenbergas, kalbėdamas su CNN žurnaliste, įvertino NATO šalių vienybės demonstravimą, sumažinusį viso masto karo tikimybę.
Visgi NATO vadovas tvirtina, kad situacija Ukrainoje yra labai nenuspėjama, todėl Aljansas turi būti pasiruošęs.
Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.
Zelenskis: „Rusija negalvoja sustoti Ukrainoje, ji nori eiti toliau prieš rytines NATO šalis“
Istorinė diplomatijos diena Europoje. Briuselyje vyksta neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai. Juose retas svečias Senajame žemyne – Amerikos lyderis Joe Bidenas. NATO įspėja – kitas Putino žingsnis Ukrainoje gali būti masinio naikinimo ginklų panaudojimas.
Vakarai ne tik tariasi, kaip dar labiau padėti Ukrainai, bet ir didina karines pajėgas Rytiniame NATO flange.
NATO žada padėti Ukrainai pasiruošti galimoms cheminėms atakoms
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.
Stoltenbergas: NATO stiprina pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
NATO stiprina Rytų Europą, o Ukrainai padės tiek, kad nekiltų didesnis karas su Rusija
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę NATO lyderiai susitarė sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje ir perspėjo Maskvą nenaudoti cheminių ginklų.
„Mes išliekame vieningi ir ryžtingi savo siekiui priešintis Rusijos agresijai, padėti Ukrainos vyriausybei ir žmonėms bei ginti visų sąjungininkių saugumą“, – sakoma bendrame pareiškime po 30 NATO šalių narių nacionalinių lyderių susitikimo Briuselyje.
Aljansas taip pat dislokavo 40 tūkst.
Zelenskio prašo NATO: perduokite mums tik 1 proc. visų savo lėktuvų, tankų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų.
„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų.
NATO vadovas: Kinija teikia politinę paramą Rusijai
Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą.
Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.
NATO siekia didinti „kainą“ Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą
NATO lyderiai ketvirtadienį stengiasi didinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo invazijos į Ukrainą kainą plėsdama ginklų tiekimą Kyjivui ir stiprindami Aljanso rytinį flangą.
JAV prezidentas Joe Bidenas per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.
NATO vadovas: įsiverždamas į Ukrainą Putinas padarė „didelę klaidą“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos.
„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
Prezidentūra: NATO turėtų peržiūrėti karinės pagalbos Ukrainai prioritetus
NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.
NATO: Ukrainoje jau žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių
NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę.
Palyginimui, per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Briuselį
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vakare atvyko į Briuselį, kur bus surengtas neeilinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Rusijos pradėtam karui Ukrainoje aptarti.
„Air Force One“ Briuselio oro uoste nusileido 21.03 val. vietos laiku po maždaug septynių valandų skrydžio iš Vašingtono.
Nuo ketvirtadienio JAV prezidentas pradeda intensyvias derybas su NATO, G7 ir Europos Sąjunga.
Žinia iš susitikimo Prezidentūroje: Lietuvoje turime ruoštis priimti daugiau NATO karių
Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją.
Su partijų lyderiais susitikęs prezidentas kartoja, kad Lietuva turi pasirengti ir visuotinei totalinei gynybai.
Prezidentūroje – diskusijos dėl visuotinio šaukimo: ar turėtų būti šaukiamos net merginos?
Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.
NATO žada daugiau paramos Ukrainai dėl branduolinių ir cheminių grėsmių
NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
NATO rytiniame flange ketina dislokuoti keturias naujas kovines grupes
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.
Kariuomenės vadas nurodo, kad Lietuvoje sąjungininkų karių gali didėti 2-3 kartus: „Bet ne skaičiuose esmė“
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“.
Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
Gabrielius Landsbergis sako, kad reikia tikėtis naujų sankcijų Rusijai: tam susibūrė 11 šalių grupė
Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija.
„Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.
Laurynas Kasčiūnas: mūsų tikslas, kad Rusija neišdrįstų testuoti Baltijos šalių
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange.
Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“.
„Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.
Gitanas Nausėda atskleidė, kad bus didinama karinė parama Ukrainai: įvardijo ir sumas
Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.
Kasčiūnas: tikimasi sprendinių, kurie du-tris kartus padidins NATO pajėgas rytų flange
NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
NATO kviečia Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.
„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.
Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
„Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.
Monika Navickienė atvira: jei karo pabėgėlių Lietuvoje bus be galo daug, gerų sąlygų suteikti negalės
Nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius priimantys lietuviai nuo šiol nuo gaus kasmėnesinę 150 eurų komensaciją už asmenį, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį bus mokama papildomai po 50 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praneša, kad biudžete tam skirta 6,3 mln. eurų lėšų. Ji taip pat nurodo, kad karo pabėgėlių srautams išaugus „labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems“ Lietuva suteikti negalės.
Gitanas Nausėda ragina imtis daugiau veiksmų prieš Rusiją: „Privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę“
Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis.
Žmogus, numatęs karą prieš 3 metus: Zelenskio patarėjas turi atsakymą, kas laukia jau artimiausiomis savaitėmis
Vienas iš ryškiausių Rusijos karo Ukrainoje veidų yra užpultos valstybės prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius. Buvęs aktorius, psichologas ir žvalgybininkas pasižymi savo ramiomis, bet užtikrintomis kalbomis, o Ukrainos žiniasklaidoje jo kasdienių pranešimų apie situaciją šalyje laukiama ne mažiau už paties prezidento.
„99,9 proc. tikimybe mūsų stojimo į NATO kaina – didelis karas su Rusija.
Į Slovakiją atvyko NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sako, kad į šalį atvyksta pirmieji tarptautiniai NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis.
Jo teigimu, toks judėjimas truks kelias ateinančias dienas.
Vokietija ir Nyderlandai sutiko atsiųsti karių ir „Patriot“ sistemų į Slovakiją.
„Ilsėkimės dabar, kol galime“. Kariai Estijos NATO bazėje ruošiasi kitam Putino žingsniui
„Esame pasiruošę Estijos, Latvijos, Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono susidūrimui su tokiu pat kariniu įsiveržimu“, – sako NATO Tapos karinės bazės centrinėje Estijoje vadas.
Kariams, esantiems NATO Tapos karinėje bazėje centrinėje Estijoje, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino tikslo, paskirties jausmą. Pastarąją savaitę, nepaisant gausaus snygio, fronto stovykloje ir jos apylinkėse – vos 160 kilometrų nuo Rusijos sienos – buvo matyti daug veiklos ženklų.
Landsbergis: gynybos strategija NATO rytiniame sparne turi būti perrašyta
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, gynybos strategija NATO rytiniame sparne turi būti perrašyta, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Visa rytinio sparno gynyba turi būti perrašyta ir aš esu dėkingas NATO generaliniam sekretoriui už tai, kad šie planai yra peržiūrimi“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.
„Mes tikimės greito sprendimo“, – pridūrė jis.
