nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Reikalai juda į priekį? Erdoganas skelbia apie naują susitikimą dėl Švedijos siekio įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po antradienį įvykusio susitikimo su naujuoju Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu pranešė, kad vėliau šį mėnesį bus surengtas dar vienas susitikimas.
U. Kristerssonas antradienį siekė įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
„Tikimės pamatyti pozityvesnį vaizdą, kai į mėnesio pabaigą Stokholme bus organizuotas šis bendras susitikimas“, – vėliau sakė R. T. Erdoganas, nenurodydamas konkrečios datos.
Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Ekonomistas siūlo pažvelgti realybei į akis: „Iš tikrųjų, trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo“
Globalinis atšilimas, karas ir infliacija. Atrodo, kad šiuo metu pasaulis išgyvena nesibaigiančių krizių laikotarpį ir nelabai moka su tuo tvarkytis. Ekonomistas Nourielis Roubinis interviu „Der Spiegel“ teigė, kad iš tiesų tam tikra prasme trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, mat ekspertai jaudinasi, kad NATO gali įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą, ta pačia linkme gali žengti Izraelis bei Iranas, o Kinija gali užpulti Taivaną anksčiau nei tikėtasi.
Volodymyras Zelenskis: artimiausios savaitės Ukrainai bus itin svarbios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina stengiasi sutarti su partneriais, siekiant gauti daugiau tankų, šarvuotosios technikos ir artilerijos, o artimiausios savaitės bus itin svarbios, rašo UNIAN.
Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.
Karas Ukrainoje. „Naikinama kasdien“: Rytų Ukrainoje verda aršios kovos
Ukrainos atstovė paaiškino, kada Kyjivas galėtų sėsti prie derybų stalo su Rusija. Be to, pranešama, kad Rytų Ukrainoje rusų okupantai didina suduodamų smūgių skaičių.
Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
18:45 | Chersone nėra elektros ir vandens
Maskvos pajėgų okupuotas Ukrainos Chersono miestas buvo atkirstas nuo vandens ir elektros po to, kai Kyjivas smogė netoliese esančioms elektros linijoms, sekmadienį pranešė Maskvos primesta valdžia.
„New York Times“: naująja NATO vadove gali tapti estų premjerė Kallas
Vis didėja tikimybė, kad NATO generalinio sekretoriaus postą iš Jenso Stoltenbergo perims moteris ir tarp galimų kandidačių minima Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rašo estų laikraštis „Postimees“, remdamasis straipsniu, kuris buvo paskelbtas JAV laikraštyje „The New York Times“.
J. Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu.
Ankara žada nepritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol nebus reikiamų žingsnių
Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.
Vengrija ir Turkija vilkina Suomijos narystę NATO: jai prisijungus Baltijos šalims būtų gerokai saugiau
Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO.
Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.
Ukrainos generolas: NATO greit supras, kad mes sustiprintume Aljanso pajėgas
Ukraina pateikė paraišką stoti į NATO ir šio tikslo tvirtai laikosi, o Aljansas greitai supras, kad Ukrainos pajėgos jį sustiprintų, sako Vilniuje viešintis ukrainiečių saugumo tarnybos generolas Volodymyras Tymošenko.
„Jei jūs klaustumėt, verta ar ne Ukrainai stoti į NATO, aš vienareikšmiškai atsakyčiau, taip. Turint tokį kaimyną šalia, narystė reikalinga.
Niinisto: nemanau, kad po įstojimo į NATO Suomijoje atsiras branduolinis ginklas
Vilniuje viešintis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto sako nemanantis, kad po jo šalies įstojimo į NATO joje bus dislokuotas branduolinis ginklas.
„Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare.
REKLAMA
REKLAMA
NATO vadovas perspėja: Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis
Iranas svarsto galimybę tiekti Rusijai balistinių raketų, skirtų karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. Vakarai kaltina Iraną tiekiant rusams bepiločius orlaivius.
„Matome, kad Iranas siūlo bepiločius lėktuvus ir svarsto galimybę tiekti Rusijai balistines raketas“, – cituojamas jis.
„Tai nepriimtina. Nė viena šalis neturėtų teikti paramos Maskvai šiame neteisėtame kare“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
NATO vadovas: „laikas priimti“ Suomiją ir Švediją į Aljansą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO.
„Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Norvegija padidins savo karinę parengtį, nors tiesioginės grėsmės nėra
NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, padidins savo karinę parengtį, pirmadienį pareiškė jos ministras pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad jokios tiesioginės grėsmės nenustatyta.
„Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
NATO naikintuvai per savaitę penkiskart lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti Rusijos orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Suomija leistų dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija – žiniasklaida
Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.
Karas Ukrainoje. Zelenskis prašo griežto pasaulio atsako: kodėl kažkas Kremliuje gali nuspręsti, ar ant žmonių stalo bus maisto?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.
NATO vadovas lapkričio 4-ąją lankysis Turkijoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen Rygoje: „Pagalba Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimas – kaip dvi tos pačios monetos pusės“
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais tradiciškai dalyvavusi 41-osios Baltijos Asamblėjos sesijos atidaryme Rygoje (Latvija), kalbėjo apie šio bendradarbiavimo formato reikšmę regionui ir tarptautinei arenai, rašoma pranešime spaudai.
„Karo Ukrainoje akivaizdoje parlamentai gali būti ir yra labai svarbūs. Matau jų vaidmenį ne tik koordinuojant teisėkūros veiksmus, bet ir išlaikant mūsų žmonių, rinkėjų ryžtą nepasiduoti.
Per lengvatas Anušauskas tikisi 3 metais sutrumpinti karinės infrastruktūros įrengimą
Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymus nustatyti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, šie siūlymai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.
„Pasikeitus geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.
NATO transformacijos vadas po susitikimo su Rupšiu: branduoliniame atgrasyme turime būti modernūs
NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vadas generolas Philippe'as Lavigne'as teigia, jog norint aktyviai naudoti branduolinį atgrasymą yra svarbus modernumas.
„Branduolinis atgrasymas yra viena iš svarbiausių temų. Kai kalbame apie branduolinį atgrasymą, turime būti patikimi, o kad būtume patikimi, turime būti modernūs, modernumas yra natūralus būdas būti geresniam ir patikimesniam“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu sakė jis.
Švedijos premjeras aptarė šalies stojimą į NATO su Turkijos prezidentu
Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą.
Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų.
Anušauskas su Belgijos kolege aptarė NATO rytų flango gynybos stiprinimą
Pabradėje trečiadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder aptarė NATO rytų flango gynybos ir atgrasymo stiprinimą, svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, Rusijos keliamas grėsmes, paramą Ukrainai bei pasiruošimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui 2023 metais.
Rusija pranešė JAV pradedanti branduolines pratybas
Rusija informavo JAV, kad pradėjo savo kasmetines branduolines pratybas, kurių metu nuo trečiadienio bus paleistos branduolinės raketos, remdamasis dviem pareigūnais rašo „CBS News“.
Kasmetines pratybas JAV pareigūnai apibūdino kaip „įprastines“ šiuo metų laiku, tačiau pabrėžiama, kad jos vyks būtent tuo metu, kai Rusija suintensyvino savo retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje.
Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas: Rusijos karinė agresija yra išpuolis prieš tarptautinę bendruomenę
Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO.
Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.
Švedų URM vadovas: įvykdysime visus susitarimo su Turkija dėl stojimo į NATO reikalavimus
Švedijos centro dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus reikalavimus pagal susitarimą su Turkija dėl stojimo į NATO, o užsienio politikoje sutelks dėmesį į artimiausias kaimynines šalis, atsisakydama ankstesnės administracijos „feministinės užsienio politikos“, pirmadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas.
NATO naikuntuvai 4 kartus kilo patruliuoti palei sieną su Rusija ir Baltarusija
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai 4 kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 17 ir 18 dienomis NATO oro policijos naikintuvai patruliavo palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su RF ir Baltarusija.
Ukraina Rusijos kaltinimus dėl „nešvarios bombos“ vadina „absurdiškais“ ir „pavojingais“
Ukraina sekmadienį paneigė planuojanti panaudoti radioaktyvią prieš Rusijos pajėgas, apie ką Maskvos gynybos ministras užsiminė per pokalbius telefonu su kolegomis iš NATO šalių, ir pavadino šiuos teiginius „pavojingu“ melu, o Vakarų sąjungininkus paskatino perspėti Maskvą, kad ši nesinaudotų jokiu pretekstu konfliktui eskaluoti.
Švedijos premjeras sako esąs pasirengęs vykti į Turkiją, vilkinančią jos stojimą į NATO
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs vykti į Ankarą ir paraginti Turkiją paremti Švedijos ir Suomijos siekį prisijungti prie NATO.
„Jau nusiunčiau Turkijos vyriausybei signalą, kad esame pasirengę nedelsiant vykti į Ankarą“, – sakė U. Kristerssonas, atvykęs į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Švedijos premjeru U. Kristerssonas buvo išrinktas pirmadienį.
Švedijos naujoji vyriausybė atsisako Aplinkos ministerijos ir „feministinės užsienio politikos“
Švedijos naujoji dešiniojo sparno vyriausybė antradienį paskelbė atsisakanti 2014-aisiais kairiojo sparno inicijuotos novatoriškos „feministinės užsienio politikos“, nes ši etiketė esą gali duoti priešingą rezultatą.
Naujasis užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas apie tai paskelbė iškart po to, kai ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pristatė savo ministrų kabinetą. Švedijos vyriausybę pirmą kartą remia kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija.
NATO Ukrainai pristatys oro gynybos sistemų, skirtų kovoti su Irano dronais
NATO pristatys Ukrainai oro gynybos sistemų, kurios padės apsisaugoti nuo Rusijos dronų, įskaitant gautus iš Irano, atakų, rašo „The Guardian“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susidūrė su tikslingomis dronų ir raketų atakomis, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai sunaikino apie 30 proc. Ukrainos elektrinių.
Lucasas: kas taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi?
Karas Ukrainoje išryškina tiek NATO tikslą, tiek trūkumus. Ištisus dešimtmečius Rusijos grėsmę smarkiai nuvertindavusiam Aljansui reikalingi nauji planai, nauji pajėgumai, naujos vadovavimo struktūros, nauji įsipareigojimai ir naujas mąstymas. O artėjant 2023 metais Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, organizacijai reikia naujo lyderio.
Baltarusija užsipuolė Lietuvą: ten veikia vyriausybė, norinti nuversti Lukašenką
Baltarusijos gynybos ministerija skelbia, kad Baltarusija „pasilieka teisę imtis prevencinių strateginio atgrasymo priemonių, kad būtų užkirstas kelias atakai“ iš Vakarų. Būtent tokios pat propagandinės linijos, tvirtindama, kad bijo NATO ekspansijos, prieš pat įsiverždama į Ukrainą laikėsi Rusija.
Pareiškime apie „strategines atgrasymo priemones“ ministerijos „Telegram“ kanale cituojamas Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas tarptautiniam kariniam bendradarbiavimui Valerijus Revenka.
NATO pradeda branduolinės, strateginės aviacijos pratybas Europoje
NATO pradeda kasmetines pratybas „Steadfast Noon“ („Tvirtas vidurdienis“), kurio metu apie 60 branduolinius užtaisus galinčių nešti lėktuvų dalyvaus bandomuosiuose skrydžiuose virš Belgijos, Šiaurės jūros ir Didžiosios Britanijos.
Reguliariai atliekamos pratybos nebus atšaukiamos dėl Rusijos karo Ukrainoje, nes tai būtų „labai neteisingu signalu“, pareiškė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
Iškilo grėsmė strategijai „Kinija laimi du kartus“: Xi Jinpingas iš tiesų negali padėti Putinui
Visi, kurie nors kartą yra buvę santykiuose, žino, kad kai kurios dienos būna geros, o kai kurios – blogos. Nors pasitikėjimas ir pagarba yra sveikų santykių pagrindas, laikas jau ne kartą parodė, kad toksiški ir nauda paremti ryšiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Kartais jie gali trukti netgi ilgiau už sveikuosius.
Neišsigąskite: prasidės vienos didžiausių karinių pratybų Lietuvoje
Spalio 17 d. prasidės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 II“, rašoma pranešime spaudai.
Dviejų savaičių trukmės mokymuose Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) ir jo apylinkėse treniruosis kariai iš Lietuvos ir devynių kitų NATO bei partnerių šalių: Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Australijos.
Gitanas Nausėda: „NATO sąjungininkai turi išlikti vieningi kaip kumštis ir didinti paramą Ukrainai“
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė saugumo situaciją regione, rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus.
Kaip pranešė Prezidentūra, telefoniniame pokalbyje G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija visomis priemonėmis eskaluoja savo vykdomą karą Ukrainoje.
NATO vadovas: Ispanija nusiųs oro gynybos sistemų Ukrainai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Ispanija siunčia Ukrainai keturias vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, rėmėjams Vakaruose skubant padėti Kyjivui apsiginti nuo Rusijos raketų.
Maskvai po sprogimo ant Krymo tilto raketomis smarkiai apšaudžius Ukrainą, pastarosios tarptautiniai rėmėjai surengė derybas NATO būstinėje Briuselyje ir jose didžiausią dėmesį skyrė oro gynybai.
Prezidentas su NATO vadovu aptars paramą Ukrainai, situaciją regione
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptars, kaip toliau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai ir saugumo situaciją.
Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad pareigūnai kalbėsis „apie paramą Ukrainai ir saugumo situaciją regione“.
Šią savaitę Briuselyje vadinamajame Ramšteino formate susitiko Ukrainos rėmėjai.
Anušauskas: NATO turi įvertinti visus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje su kolegomis gynybos ministrais aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, įvertino progresą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, diskutavo apie branduolinį atgrasymą, o taip pat išsakė poreikį drauge stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, rašoma atsiųstame pranešime.
Rusija grasina: Ukrainos įtraukimas į NATO prives prie Trečiojo pasaulinio karo
Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO galėtų atvesti pasaulį į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Kyjivas puikiai supranta, kad toks žingsnis reikštų garantuotą eskalaciją iki Trečiojo pasaulinio karo.
NATO pareigūnas: Rusijos branduolinis smūgis beveik neabejotinai sukeltų fizinį Ukrainos sąjungininkų atsaką
Rusijos branduolinis smūgis „beveik neabejotinai“ sukeltų „fizinį atsaką“ iš Ukrainos sąjungininkų ir galbūt iš NATO, trečiadienį pareiškė aukštas NATO pareigūnas, rašo CNN.
Pareigūnas perspėjo, kad bet koks Maskvos branduolinio ginklo panaudojimas Rusijai turėtų „precedento neturinčių pasekmių“.
Rusija „beveik neabejotinai sulauktų fizinio atsako iš daugelio sąjungininkių ir galbūt iš pačios NATO“, nurodė pareigūnas.
NATO vadovas: oro gynyba Ukrainai yra „svarbiausias prioritetas“
Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Anušauskas Briuselyje su NATO gynybos ministrais aptars saugumo situaciją
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselį dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.
Ministrai aptars NATO viršūnių susitikimo Madride gynybos ir atgrasymo sprendimų įgyvendinimą bei diskutuos kitais aktualiausiais aljanso gynybos stiprinimo klausimais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
A. Anušauskas Briuselyje dalyvaus ir „Ramšteino formato“ susitikime, suburiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.
NATO vadovas smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą.
„Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas.
„NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.
NATO naikintuvai 4 kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Spalio 3 dieną atpažinti du rusų naikintuvai SU-27 ir transporto lėktuvas AN-26.
Spalio 4 dieną NATO orlaiviai atpažino Rusijos karinį transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve į Kaliningrado sritį.
Į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė: „Išgirdome Rusijos grasinimus Lietuvai“
Lietuvoje šeštadienį viešinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sako, kad būtina įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengus reaguoti.
„Išgirdome Rusijos grasinimus Lietuvai, įgyvendinančiai Europos sankcijas pasienyje su Kaliningradu. Tai toli gražu ne pirmi tokie grasinimai, turime juos vertinti ir būti pasirengę“, – lankydamasi Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracijoje Rukloje, Jonavos rajone, sakė Ch. Lambrecht.
Į Lietuvą atvyko Vokietijos gynybos ministrė: susitikos su Šimonyte, Anušausku
Lietuva siekia greitesnio Vokietijos pajėgų įsikūrimo Lietuvoje ir yra pasiruošusi užtikrinti reikalingą infrastruktūrą, sakė šeštadienį Vilniuje su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė.
Norvegija dėl karo Ukrainoje siekia padidinti gynybos išlaidas
NATO narės Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė beveik 10 proc. padidinti kitų metų gynybos biudžetą kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti.
2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd.
NATO ramina dėl Putino grasinimų – kol kas nemato jokių branduolinių bandymų
Šiaurės Atlanto aljansas kol kas nemato galimo Rusijos pasirengimo branduoliniam bandymui ženklų, tačiau toliau atidžiai stebi situaciją, komentare „Reuters“ pareiškė NATO atstovas.
„Nematome jokių pokyčių Rusijos branduolinėse pajėgose, bet NATO ir Aljanso narės išlieka budrios“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO atstovas.
Primename, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasigirdo pranešimų apie galimą Rusijos rengiamą branduolinį bandymą.
Pasieniečiai iš kariuomenės perima 500 automatinių šautuvų
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) iš kariuomenės perima 500 automatinių šautuvų G-36.
VSAT antradienį išplatintame pranešime teigiama, jog 2022-aisiais iš kariuomenės pasieniečiai planuoja gauti dar beveik 1,7 tūkst. šių ginklų.
Anot tarnybos, G-36 pakeis NATO standartų neatitinkančius pasieniečių turimus ginklus.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio.
