nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Nausėda: Rumunija kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Lietuvoje
Su Rumunijos prezidentu Vilniuje ketvirtadienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda patvirtino, kad šios šalies naikintuvai kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos.
„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.
Minint kvietimo prisijungti prie NATO metines, Landsbergis ragina plėsti Aljansą
Minint kvietimo prisijungti prie NATO 20-ąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino sąjungininkus palankiai žiūrėti į Aljanso plėtrą.
„JAV saugumo garantijos bei atvirų NATO durų politika įkvėpė ir stiprino Lietuvą, o dabar atėjo metas, kuo plačiau atverti širdis ir duris kitoms šalims einančioms euroatlantinės integracijos keliu“, – pranešime sakė ministras.
JAV ambasadorius: „Visada yra užpuolimo galimybė, todėl laikomės kartu“
Prieš 20 metų pirmą kartą besilankydamas Lietuvoje tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas pasakė reikšmingus mūsų šaliai žodžius: „Jūsų priešas bus mūsų priešas“.
TV3 žinių „Dienos komentare“ Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas atsakė, ar po sprogimų Lenkijoje galime tikėtis daugiau Amerikos karių Lietuvoje.
Švedijos ministras: dėl narystės NATO Stokholmas „nenori prisirišti“ prie konkrečių datų
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise NATO nare.
Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.
NATO vadovas: puldamas Ukrainą Putinas padarė dvi dideles klaidas
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis.
Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride.
Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas.
Nausėda: „Nežinau, kodėl Rusijos žmonės yra „akli“ ir nemato, kas vyksta"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mes pavėlavome aprūpinti Ukrainą moderniomis oro gynybos sistemomis. Pasak prezidento, šiuo metu Rusija juda į Ukrainos vakarinę dalį.
„Visų pirma, turime nusibrėžti ribas ties tuo, kas vyksta. Manau, kad karas Ukrainoje peraugo į kitą stadiją, kuri reiškia, kad kitos šalys, kurios nėra tiesiogiai įtrauktos į šį konfliktą, kenčia taip pat.
NATO oro policijos naikintuvai kilo lydėti Rusijos naikintuvų, civilinio „Boeing“
NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo lydėti Rusijos naikintuvų bei vieno civilinio „Boeing“, skridusio į Baltarusiją, bet šio perimti nespėjo.
Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį antradienį NATO naikintuvai skrido perimti ir palydėti tranzitu per Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos į Baltarusiją skridusį civilinį orlaivį „Boeing 763“, kuris nepalaikė radijo ryšio su Varšuvos bei Vilniaus skrydžių valdymo centrais.
Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių
Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių.
Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.
Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.
Suomija: po Rusijos invazijos į Ukrainą prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“
Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.
Virš Baltijos jūros – pavojingas rusų naikintuvų ir NATO laivyno susidūrimas
Rusijos naikintuvai atliko „nesaugų ir neprofesionalų skrydį“ netoli NATO šalių karinio laivyno Baltijos jūroje vykusių pratybų metu. Du iš jų priartėjo prie Vakarų šalių laivų per 73 ir 91 metrus, skelbiama „Amerikos balse“.
Incidentas įvyko lapkričio 17-osios rytą. NATO karinės jūrų laivyno vadovybės duomenimis, prieš atlikdami pavojingą skrydį rusų pilotai neatsakė į perspėjimo signalus.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos kariuomenė pradeda minėti 104-ąsias atkūrimo metines
Lietuvoje šeštadienį pradedamos minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės.
Kaip pranešė kariuomenė, per įvairiuose miestuose vyksiančius renginius vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija.
Minėjimo renginiai šeštadienį prasidės mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.
Linkevičius apie Šimonytės galimą kandidatūrą į NATO vadovus: „Radikalumas Rusijos klausimais gali būti kliuvinys“
Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė.
Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.
Šimonytė apie galimybę vadovauti NATO: „Be komentarų“
Premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja pasirodžiusios informacijos, kad valdantieji ją gali siūlyti į NATO generalinio sekretoriaus postą.
„Be komentarų“, – taip ketvirtadienį atsakė I. Šimonytė paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius gandus.
„Financial Times“ rašo, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.
Ar Lenkijoje nukritusi raketa yra rusų, bet NATO apsimes, kad ji ukrainiečių? Ekspertas: tai – neįmanoma
Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.
Estijos premjerė: dėl incidento Lenkijoje NATO turėtų išlaikyti šaltą protą
Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji.
„Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas.
Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių.
Gitanas Nausėda: remčiau Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadovus
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad palaikytų premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, jei ji būtų svarstoma.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas“, – trečiadienį lrt televizijai sakė valstybės vadovas.
Švedija keičia konstituciją: sieks sugriežtinti antiteroristinius teisės aktus
Švedijos parlamentas trečiadienį patvirtino konstitucinę pataisą, leisiančią priimti griežtesnius antiteroristinius teisės aktus – o tai yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų, kad būtų pritarta Stokholmo narystei NATO.
Gegužės mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Sprogimo Lenkijoje liudininkė prisiminė žuvusius: „Abu juos žinome... vienas buvo mano amžiaus, kitas truputį jaunesnis“
Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.
Gitanas Nausėda Čekijos kolegą kvietė didinti spaudimą Rusijai
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prahoje susitikęs su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu kvietė jį didinti spaudimą Rusijai.
„Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą“, – susitikime su Čekijos kolega sakė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusija tęsia karinę agresiją ir griauna kertinę Ukrainos infrastruktūrą, siekdama taikos derybų sau palankiomis sąlygomis.
JAV gynybos sekretorius užsiminė, kam tenka galutinė atsakomybė už sprogimą Lenkijoje
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.
Vienas lauke – ne karys: Lenkija auginasi didžiulius karinius raumenis, bet NATO žodis lieka paskutinis
Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.
DIENOS PJŪVIS. Lenkijoje sprogus raketai – NATO šalių nerimas: ar įmanoma nuo to apsisaugoti?
Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.
Lenkijos premjeras Morawieckis: mažai tikėtina, kad Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones.
„Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.
„Financial Times“: NATO viršūnių susitikimas Vilniuje gali tapti lemtingu Šimonytei?
Varžybos dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus oficialiai dar neprasidėjo, tačiau Lietuva metė kepurę į ringą paremdama savo premjerę. Kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.
Po raketos sprogimo Lenkijoje – iliuzijų dėl NATO reakcijos nėra, bet įmanomas vienas nedidelis posūkis
Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.
NATO atsakas: ką reiškia, kai aktyvuojamas 4 ar 5 straipsnis?
Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.
Gabrielius Landsbergis: Lenkija prašo NATO 4-ojo straipsnio
Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prancūzija ragina „itin atsargiai“ vertinti sprogimo Lenkijoje kilmę
Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų.
„Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.
Seimo komitetas svarstys Lietuvos pasirengimą NATO viršūnių susitikimui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradės svarstyti Lietuvos rengimąsi Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Kalbėsime dėl mūsų prioritetus per artėjantį NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, reikia atsakyti į klausimus, kokius tikslus Lietuva kelia šiam susitikimui, kokie klausimai yra pamatiniai.
JT vadovas įspėja, kad „absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės.
„Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.
CNN: NATO sekė raketą, kuri nukrito Lenkijoje, duomenys perduoti Lenkijai ir NATO
Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas.
„Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną.
NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.
Lenkijos prezidentas Duda pasiuntė žinutę gyventojams
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“.
Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti.
„Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.
Podoliakas apie rusų raketas, nukritusias Lenkijoje: „Taip nutinka, kai velnias lieka nenubaustas“
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje.
Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.
Sprogimas Lenkijoje: NATO vadovas rengia skubias derybas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai.
„Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.
Benas Hodgesas prabilo, ką mano apie NATO 4 ir 5 straipsnių taikymą
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas pasisakė, ką galvoja apie NATO sutarties 4 ir 5 straipsnių taikymą.
„Manau, kad tai nėra tyčinis Rusijos puolimas. Arba gedimas, arba ukrainiečių gynybos, numušant rusišką raketą, rezultatai. Tačiau aiškus priminimas apie neapgalvotą Rusijos norą šaudyti per arti Lenkijos/NATO/ES sienos. Konsultacijos dėl 4 straipsnio atrodo tinkamos“, – rašė jis.
Lenkija skubiai reaguoja: dalyje teritorijos padidinta karinė parengtis, svarstoma dėl NATO 4-ojo straipsnio
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“.
Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį.
„Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.
Dmytro Kuleba: „Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti“
Po pranešimų, kad Lenkijoje nukrito raketų, Ukraina ragina sušaukti skubų NATO susitikimą.
Ukraina antradienį paragino NATO nares „nedelsiant“ sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketų nukrito Lenkijos teritorijoje.
„Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti griežtas ir principingas.
NATO atstovai: nagrinėjame pranešimus apie Lenkijoje nukritusias raketas
NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas.
„Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.
Latvijos gynybos ministras: pirminė mintis – 4-ojo NATO straipsnio pritaikymas
Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys.
Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.
Prezidentūra: NATO siekiamybė – Švedijos, Suomijos narystė iki Vilniaus viršūnių susitikimo
NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai.
Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.
NATO vadovas: ateinantys mėnesiai Ukrainai bus sunkūs
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.
„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.
Karas Ukrainoje. Zelenskis sako, kad Ukrainos pajėgos grįš į kiekvieną gyvenvietę: nieko nepamiršime, nieko nepaliksime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą vaizdo pranešimu kreipėsi į Ukrainos žmones. Savo kalboje jis teigė, kad ukrainiečių kariai sugrįš į kiekvieną okupuotą gyvenvietę, nes Chersonas yra ne paskutinė pasiekta pergalė.
Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
20:30 | Chersone įvedama komendanto valanda
Chersone komendanto valanda įvedama nuo 17:00 iki 08:00, praneša NEXTA.
Taip pat skelbiama, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto taip pat bus ribojamas.
Ar prie sienos priremtas Putinas imtųsi desperatiškų veiksmų? Jis turi bjaurių įrankių, kuriuos gali panaudoti
Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“.
Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.
NATO vadovas: Rusijos pasitraukimas iš Chersono būtų dar viena Ukrainos pergalė
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad laukia, kuo baigsis Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Chersono, bet jei jis pasitvirtins, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“.
„Turime pažiūrėti, kaip artimiausiomis dienomis klostysis situacija vietoje. Tačiau aišku tai, kad Rusija patiria didelį spaudimą, ir jei ji paliks Chersoną, tai bus dar viena Ukrainos pergalė“, – sakė jis po derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni) Romoje.
Ar Grybauskaitė galėjo pakeisti dabartinį NATO vadovą? Buvusi Lietuvos prezidentė atsakė, kur yra kliūtis
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kažkada laikyta kandidate į NATO generalinio sekretoriaus postą, dabar sako, kad jos griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant raginimus nugalėti Rusiją Ukrainoje prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms, tikriausiai užkirto jai kelią į NATO vadovo postą, rašo „The New York Times“.
2009–2019 metais Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė interviu šią savaitę sakė, kad aukščiausias NATO diplomatinis postas dažniausiai atite...
Švedijos užsienio reikalų ministras sako netrukus vyksiąs į Turkiją dėl NATO paraiškos
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas ketvirtadienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Turkijos sostinę Ankarą, kad paragintų turkus greičiau patvirtinti Skandinavijos šalies paraišką dėl stojimo į NATO.
„Švedija uoliai dirba siekdama greitai ir sklandžiai įstoti į NATO“, – po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Billstromas.
„Netrukus šį rudenį vyksiu į Ankarą tęsti diskusijų su savo kolegomis“, – teigė jis.
Budapeštas: Suomija ir Švedija gali pasikliauti Vengrija dėl NATO klausimo
Vienas Vengrijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis, kad Vengrija palaikys jų stojimą į NATO.
Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Ukrainą „tvirtai palaiko abi“ JAV partijos – NATO vadovas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį nesutiko, kad respublikonų laimėjimai JAV vidurio kadencijos rinkimuose galėtų pakenkti Vakarų karinei paramai Ukrainai.
Be to, Rusijai liepus savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono, jis pažadėjo, kad aljansas „ir toliau rems [Ukrainą] aplink“ šį Pietų Ukrainos miestą.
NATO generalinis sekretorius pareiškė negalįs išsamiai komentuoti antradienį įvykusių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurių rezultatai tebeskaičiuojami.
Rūdninkų kariniame poligone leista eksploatuoti tris šaudyklas
Rūdninkų kariniame poligone leista eksploatuoti tris NATO standartus atitinkančias šaudyklas, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak jos, nuo lapkričio 3-iosios leidimas veikti suteiktas dviem 100 metrų ginklų įšaudymo ir sklaidos dydžio nustatymo šaudykloms bei vienai 400 metrų elektrinių taikinių šaudyklai.
Pirmųjų poligono šaudyklų sertifikavimo procesas užbaigtas gavus leidimus specialiosios veiklos oro erdvei dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto orlaivių skraidymo zonų.
NATO vadovas: Aljanso viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis, pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius trečiadienį apie oficialią susitikimo datą informavo Aljanso narių atstovus.
„Labai didžiuojamės galėdami Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą, kuris, tikimės, bus pergalės šventė.
