Sveikata

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų – kasmet nustatoma apie 400 atvejų. Deja, bet dėl vėlyvos diagnostikos, bemaž pusė pacienčių neišgyvena.  Net 99 proc. šio tipo vėžinių susirgimų lemia būtent į moters organizmą patekusi žmogaus papilomos viruso infekcija.

Epilepsija yra lėtinė galvos smegenų liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Pagrindinis ligos skiriamasis bruožas yra epilepsiniai priepuoliai, kuriuos sukelia stiprios ir sinchronizuotos elektros iškrovos galvos smegenyse. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo ir Vilniaus universiteto docento dr. Armino Jasionio, epilepsijos atsiradimo priežasčių yra daugybė, tačiau daugiau nei pusei sergančiųjų ji nėra nustatoma.

„Vakar palaidojome 46 metų mamytę, gerbiamą moterį, trijų vaikų mamą būtent dėl metastazavusio krūties vėžio. Du nepilnamečiai vaikai liko be brangiausio pasaulyje žmogaus. Mano svajonė – kad daugiau nei vienas vaikas neprarastų mamos ir nekentėtų šio skausmo dėl menko valstybės kompensavimo...“; „Už prieinamą gydymą, nes sergu ir noriu dar gyventi, užauginti vaikus.“; „Visi sunkiomis ligomis sergantys žmonės privalo gauti reikiamus vaistus be išimčių.

Miegas – ne tik gyvybiškai svarbus mūsų kasdienei energijai bei gyvybingumui, bet ir bendrai sveikatai. Visgi daugiau nei trečdalis žmonių teigia patiriantys tam tikrus nemigos simptomus, o net 15 proc. nurodo, kad kenčia nuo lėtinės nemigos. Nekokybiškas miegas ar nemiga gali sukelti rimtų sveikatos problemų – neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, rašoma pranešime spaudai.

Inkstų uždegimas yra nemaloni ir kasdienybę trikdanti liga, tačiau laiku pradėjus gydymą, įprastai pasveikstama gana greitai ir be jokių komplikacijų. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, jog kai kurie žmonės ignoruoja šlapimo takų infekcijų simptomus, ypač jei jie būna nežymūs, taip pat vis dar bando gydytis tik liaudiškomis priemonėmis.

Daugelis žmonių, norėdami pasirūpinti savo sveikata ir bendra savijauta, nusprendžia į mitybą įtraukti daugiau multivitaminų. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad ne visada multivitaminų vaistinėse ieškantys žmonės žino, kuo gi jie iš tiesų naudingi mūsų sveikatai. Vaistininkė įvardijo multivitaminų naudas, svarbiausias jų vartojimo taisykles ir atskleidė, kaip gi atskirti, kada jų trūksta mūsų organizmui.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir padedantys išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu tokia būsena tęsiasi jau keletą mėnesių, verta rimtai susirūpinti: gal energija senka dėl besivystančios ligos, mineralų ar vitaminų stygiaus?  Šiais laikais daugybei žmonių tenka suktis kaip voverei rate, nerimas ir stresas tapo kasdienybės dalimi, o perdegimas darbe jau nėra išskirtinis atvejis. Tad nenuostabu, kai skundžiamasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta.

Sparčiai plintant ūminėms respiracinėms ligoms Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas paragino imtis priemonių ir nelaukti, kol gripo viruso epidemija įsisiautės. Ligoninės vadovas pasirašė įsakymą „Dėl izoliacinių priemonių taikymo ir kvėpavimo takų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo tvarkos griežtinimo viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“, nors nei Šiaulių mieste, nei apskrityje gripo epidemija dar neskelbiama.

Trečdalis žmonių nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus. Du trečdaliai Lietuvos namų ūkių yra prikaupę nereikalingų vaistų. Šios ir kitos problemos, kurias išryškino visuomenės nuomonės tyrimas, parodė, kad reikia daugiau aiškumo ir informacijos apie racionalų vaistų pasirinkimą, jų vartojimą.

Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.  Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.

Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį.

36-erių Toma Stankevičienė šiandien džiaugiasi puikia sveikata ir tuo, kad laiku pastebėta ir įveikta liga nebesugrįžta. Jonavietei prieš devynerius metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Dviejų sūnų mama neabejoja, kad kalbėti apie šią ligą būtina, nes vis dar per mažai moterų tikrinasi sveikatą ir per daug jų turi nepagrįstų baimių. Kūnas siuntė ženklus Su onkologine liga Toma susidūrė būdama vos 27-erių.

Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. Kaip pirmadienį pranešė STT, Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma plėsti ir griežtinti administracines nuobaudas, kurios numatytos gydymo įstaigų priežiūros ir kontrolės procesuose.

Cheminė medžiaga amoniakas yra naudojama labai plačiai: sodininkystėje, buityje, farmacijoje, grožio ir kitose industrijose. Amoniako tirpalą savo namų vaistinėlėje turi daugybė žmonių – jo nauda po vabzdžių įkandimų ar praradus sąmonę yra žinoma jau daugybę metų.

Slaugytojų Lietuvoje ne tik katastrofiškai trūksta, bet jų darbo sąlygos ir krūviai apverktini. Be to, nuskamba paradoksaliai, tačiau kol užsienio šalys laukte lauke lietuvių specialistų kaip itin kvalifikuotų, čia jie uždirba vieni mažiausiai Europoje. Apie slaugos situaciją Lietuvoje ir tai, kaip būtų galima pritraukti daugiau darbuotojų, diskutuota neseniai Seime Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotoje konferencijoje. Prognozuoja 4,8 mln.

Kaip rodo tyrimai, kad kas penktas lietuvis patiria nemigą, o viena to priežasčių – ilgas laiko leidimas prie ekranų ir ypač naršymas socialiniuose tinkluose. Specialistai perspėja, kad stokojant miego ne tik gali sustreikuoti visos organizmo sistemos. Didelis pavojus yra ir tai, kad žmonėms realus gyvenimas pasidaro neįdomus.

Nors šią žiemą orai ir permainingi, miestų gatvėms pavirstant čiuožyklomis nemažai gyventojų neišvengia traumų. Kai kurios jų gali būti itin skaudžios, ilgam atimti darbingumą. Gera žinia bent ta, kad, pasirodo, tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos. Advokatų teigimu, už įvairias traumas, kurios buvo patirtos ant neprižiūrėtų šaligatvių ar kitų miesto vietų, gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją.

Šaltuoju metų sezonu ypač ryškiai pajaučiame visuomenėje aktyviai cirkuliuojančius virusus. Kad ir kaip aktyviai mokslininkai skatintų žmones skiepytis, pasak virusų tyrėjo, vis dar paskiepijame nepakankamą visuomenės dalį, o tai skatina virusus mutuoti, tad tenka nuolat tobulinti skiepus.

Sveika gerti kavą ar ne, ietys laužytos ne kartą. Vis tik mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų, labiau palankių kavos mylėtojams. Pasirodo, ypač ją vartojantieji ryte net gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Portalas tv3.lt primena apie publikuotą naują tyrimą, kurio išvados leidžia teigti, kad rytinė kava saugo širdį.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Tįsta ne tik eilės prie gydytojų kabinetų, bet pildosi ir ligoninių palatos. Štai Panevėžyje skyrius, kur gydomi sunkūs ligoniai, jau perpildytas. Medikai pastebi, kad šiemet į ligos patalą guldo daug „piktesnis“ gripas ir jo komplikacijos. Gripas šiemet jau nusinešė 13 žmonių gyvybes. Didžioji jų dalis nebuvo pasiskiepiję nuo gripo. Panevėžio ligoninėje sunkias gripo komplikacijas patiriančių pacientų kvėpavimas lengvinamas deguonies aparatais.

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje kone visi turi prieigą prie gausių duomenų šaltinių, tad itin svarbu gebėti kritiškai juos vertinti, ypač ieškant būdų sveikatos problemoms spręsti. Minint tarptautinę edukacijos dieną, sausio 24-ąją, ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją − pacientai neretai vis dar renkasi savigydą, pasikliaudami dirbtinio intelekto patarimais, liaudies medicina ar nepagrįstais mitais, o tai gali lemti rimtas pasekmes sveikatai.

Gydytojai vis garsiau kalba, kad esame ant gripo epidemijos slenksčio. Skaičiai patvirtina – sergamumas kas savaitę tik auga, jau fiksuojama daugiau mirčių nei pernai. Epidemiologai vis tik kol kas ramina, kad situacija nėra dramatiška, bet budrumo ragina neprarasti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.

Kažkada buvo kalbėta, kad pasaulinę koronaviruso pandemiją lydėjo daugelį žmonių apėmusi nerimo pandemija. Matyt, nesuklysiu pasakydamas, kad ir dabartiniu metu nerimui tikrai yra rimtų priežasčių.  Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare. Visų pirma, į Seimą yra išrinkti pagrindiniai antivakserių ideologijos apologetai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos tapo pirmuoju centru Lietuvoje, kuriame pradėta taikyti moderni širdies nepakankamumo dėl mitralinio vožtuvo nesandarumo perkateterinė gydymo technologija. Ji skirta pacientams, kuriems tradicinė chirurginė operacija (mitralinio vožtuvo protezavimas ar plastika) dėl jų sveikatos būklės yra per daug rizikinga.

Keratosis pilaris, dar kitaip vadinama žąsies oda, yra lėtinė odos būklė, pasireiškianti mažais, šiurkščiais gumbeliais, dažniausiai matomais ant rankų, šlaunų ar skruostų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė pastebi, kad žąsies odą turintys žmonės vaistinėje ne visada išdrįsta kalbėti apie šią odos ligą, taip pat jie dažnai pergyvena būtent dėl estetinio diskomforto, keliančio nepasitikėjimą savimi.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Jau esame įpratę didelę dalį reikalų patogiai tvarkyti internetu. Tokią galimybę gyventojams suteikia ir ligonių kasos. Prisijungus prie viešųjų elektroninių paslaugų sistemos, viename portale galima pasižiūrėti savo privalomojo sveikatos draudimo detales, užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar susiformuoti ją pakeičiantį sertifikatą, pateikti įvairius prašymus, sužinoti, kiek kainavo mūsų gydymas ir vaistai.

VUL Santaros klinikų filiale Žalgirio klinikoje dirbantis gydytojas burnos, veido, žandikaulių chirurgas Mindaugas Baseckas sako, kad būdamas gydytoju rezidentu jis svajojo dirbti Žalgirio klinikoje, nes tuo metu čia patekti buvo sudėtinga, vykdavo didelis konkursas – reikėjo ypatingų gabumų ir gerų balų.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų, šis skaičius kasmet didėja. „Chirurginis storosios žarnos vėžio gydymas yra esminis, nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso ligonio pasveikimas ir tolesnis gyvenimas, tad reikalavimai operacijai yra labai dideli.

Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje atidengta širdį vaizduojanti ledo skulptūra. Dviejų metrų aukščio menine instaliacija siekiama visuomenei ir valstybės institucijoms priminti apie svarbią visuomenės sveikatos problemą – širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), kuri nuo 2000 metų Lietuvoje jau nusinešė 545 tūkst. gyvybių. Lemia pusę visų mirčių Lietuvoje „Ledinė širdis – tinkama metafora problemai, kuri ne vieną dešimtmetį yra pagrindinė mūsų gyventojų mirties priežastis.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotą projektą dėl efektyvesnės privalomąją karo tarnybą turėsiančių atlikti jaunuolių sveikatos patikros. Pakeitimais siūloma nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių sveikatą tikrinti elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija.

VUL Santaros klinikos išplatino skubų pranešimą, įspėdami, kad blogėjant epidemiologinei situacijai laikinai ima riboti pacientų lankymą viename iš skyrių.  Kaip skelbiame feisbuke, kol kas ribojimai bus taikomi ne pilną savaitę.  „Nuo š.m. sausio 22 d. iki sausio 28 (imtinai), siekiant suvaldyti blogėjančią epidemiologinę situaciją, laikinai stabdomas pacientų lankymas Vidaus ligų skyriuje“, – pranešė ligoninė.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Kaip stiprinti nervų sistemą ir apsisaugoti nuo šių iššūkių, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė.

Sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo vykdyti prevencinę programą, skirtą asmenims, norintiems atgauti teisę vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku. „Reikalavimas pabaigti 12 akad. val. vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą (A3) taikomas tik tiems vairuotojams, kuriems paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai“, – rašoma ministerijos pranešime.

Virškinamojo trakto ligos dažnai laikomos viena iš sudėtingiausių medicinos sričių, nes daugelis jų pradinėse stadijose pasireiškia be aiškių arba specifinių simptomų. Toks nebylus ligų pobūdis tampa rimtu iššūkiu tiek pacientams, tiek gydytojams, nes laiku nenustatyta būklė gali progresuoti ir sukelti rimtų pasekmių.  Dažnai virškinamojo trakto ligų mes nejaučiame arba jos nepasireiškia specifiniais simptomais, o daugelis žino, kad neretai nebylios ligos – onkologinės.

Kuo naudinga meditacija? Kokių puikių savybių ji turi ir kokias dovanas mums dovanoja? Galbūt tai pats tinkamiausias būdas, galintis padėti Jums susigrąžinti vidinę pusiausvyrą? O kokia natūrali priemonė, vartojama kartu su reguliariais meditacijos užsiėmimais, gali pagelbėti valdant lengvą nerimą ir yra tinkama, norint pagerinti miegą, kurio sutrikimai gali atsirasti būtent dėl jau minėto lengvo nerimo? Savo minčių bijoti nereikia, bet naudinga jas išmokti kontroliuoti Ar teko ką nors girdėt...

Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). Jo duomenimis, pernai atlikta maždaug 6 proc. daugiau donacijų nei 2023 metais, iš viso surinkta 34,6 tūkst. litrų kraujo. Tai patys geriausi skaičiai nuo pat kraujo donorystės Lietuvoje pradžios 1923-iaisiais, nurodė centras. 2024 metais kraujo aukojo 41,2 tūkst. žmonės, atlikta 76,9 tūkst. donacijų.

Lėtine obstrukcine plaučių liga visame pasaulyje serga apie keturis - penkis šimtus milijonų žmonių, o galbūt net ir daugiau, nes daugybė atvejų gali būti nediagnozuota vien dėl tylios ligos eigos bei vėliau pasireiškiančių simptomų ignoravimo. Pasirodo, kad LOPL yra ketvirtoji, o paskutiniu metu – jau trečioji mirties priežastis ir vien nuo jos pasaulyje kasmet miršta apie tris milijonus žmonių.

B raupai, COVID-19, tymai, gripas – visos šios visuomenėje žinomos ligos yra sukeliamos virusų. Nors atrodo, kad nuo visų jų yra skiepai, o nuo kai kurių – ir antivirusiniai vaistai, vis tik kai kurios gripo atmainos, sparčiai plintančios tarp gyvūnų, jau kurį laiką kelia nemažą grėsmę.

Higienos institutas skelbia pristatęs naują interaktyvią švieslentę „Mirties priežastys Lietuvoje“, kurioje pateikiama informacija apie 2010–2023 m. mirusius nuolatinius Lietuvos gyventojus, pagrindines jų mirties priežastis, mirusiųjų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietovę. Švieslentės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje iš viso mirė 37 005 žmonės – tai mažiausias metinis mirusiųjų skaičius per visą 2010–2023 m. laikotarpį. Palyginimui – 2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės.

Lietuvoje sausio 13–19 d. (3-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją savaitę buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 3-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1310,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) pirmąkart atlikta operacija, kurios metu pažangaus srovės nukreipiklio pagalba embolizuota galvos smegenų arterijų aneurizma. Per šiek tiek mažiau nei valandą operaciją pusamžiam vyrui atliko Respublikinės Šiaulių ligoninės intervencinis radiologas ir Kauno klinikų Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrius Pranculis.

Vaikų odos nudegimai – tai vienos iš skaudžiausių traumų, kurios dažniausiai įvyksta netikėtai ir greitai, ypatingai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Dr. Saidas Žukauskas, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas, pabrėžia, kad daugelio šių traumų galima išvengti, jei tėvai atidžiau įvertintų aplinką ir imtųsi prevencinių priemonių.

Augant sergamumui gripu ir kitų virusų sukeltomis ligomis, VUL Santaros klinikos pasidalino svarbiu prašymu. Pacientai, jaučiantys bent menkiausius ligos simptomus, raginami nelankyti savo artimųjų ligoninėje.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200. Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo.  Anot Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės dr.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė nauji nariai – viceministru tapo buvęs Biobanko vadovas Danielius Naumovas, ministerijos kancleriu paskirtas Evaldas Raistenskis, patarėja – Neringa Grigutytė, antradienį darbus pradės patarėjas Nerijus Černiauskas, pirmadienį pranešė ministerija. „Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar turi kur tobulėti. Galima laukti pokyčių, o galima juos daryti.

Vaikai kiaurus metus daug dažniau nei suaugusieji serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Gydytojai patikina – tai neišvengiama, mat jų imuninė sistema tik susipažįsta su aplinka. Vis tik laiku nereaguojant tam tikros ligos gali baigtis ir labai liūdnai.  VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos doc. dr. Ingos Ivaškevičienės aiškinimu, gimę vaikai niekuomet nėra susidūrę su įvairiais mikroorganizmais – virusais, bakterijomis ir kitais patogenais.