Sveikata

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.  „Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones.

Ar gali nuo kiaušinių didėti cholesterolis? „Gali, bet priklauso nuo sumos“, – taip atsako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, pats pusryčiams kasdien suvalgantis po 3 kiaušinius. Apie mitybą, nutukimo gydymą ir ketogeninę dietą papasakojęs gydytojas pasidalino ir savo asmeninė patirtimi. Paklaustas, ką prieš atvykdamas į pokalbį valgė, dietologas pasakojo, kad jo rytas praktiškai visada prasideda tradiciškai ir nesikeičia labai ilgus metus.

Net ir esant šiltiems orams galima susirgti. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo apie gerklės skausmą ir atsakė, ar gerti karštą arbatą norint pasveikti yra tikrai naudinga.  Kaip laidoje pasakojo A. Unikauskas, žmonės yra pripratę, kad jei tik suskausta gerklę, iš karto puolame gerti arbatą. Ir geriame ją kiek įmanoma karštesnę.

Gydytojas atskleidė, kad tarp žmonių padaugėjo vėžinių susirgimų, ir teigė, kad kiekvienas naujas į jų kliniką atvykęs pacientas yra jaunesnis nei 45 metų. Daktaras Nicholas DeVito, Šiaurės Karolinos (JAV) Djuko universiteto onkologas, teigė, kad jis ir jo kolega pastaraisiais metais pastebėjo pokytį tarp žmonių, įeinančių pro jų klinikos duris. Daktaras teigia, kad klinikoje lankosi vis daugiau jaunesnių žmonių, susirgusių dėl nesveiko maisto. Beveik 75 proc.

Su amžiumi vis labiau grasinantis kraujagyslių kalkėjimas – itin pavojinga būklė. Laiku jos negydant galima sulaukti negrįžtamų padarinių sveikatai. Deja, simptomus, kad kažkas negerai, pacientai jaučia ne visada. Kiti gi vedini baimės laukia tiek, kad gydymas tampa bevaisis. Venos, arterijos, kapiliarai – visas žmogaus kūnas yra išraizgytas kraujagyslėmis. Visas jas sujungus į viena susidarytų net arti 100 tūkst. kilometrų.

Maždaug kas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Aukštam kraujospūdžiui tapus ilgalaike problema, be vaistų neapsieinama. Tačiau profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ atskleidė, kokie visai nesudėtingi pratimai gali padėti sumažinti kraujospūdį.  Priežastys, kodėl padidėja kraujospūdis (pirminė hipertenzija), 90–95 proc. atvejų nebūna žinomos.

Pirmadienį Kuršių marių maudykloje ties Kintais nustatyta 2,4 karto didesnė nei leidžiama vandens tarša. Higienos instituto duomenimis, maudyklos vandenyje užfiksuotas 2,4 karto normą viršijantis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius. Pranešama, kad maudytis Kintų paplūdimyje kol kas nerekomenduojama.

Miegojimas savaitgaliais gali iki 20 proc. sumažinti širdies ligų riziką. Tokia žinia po pristatytų naujų tyrimų duomenų pasidalino kardiologas prof. Raimondas Kubilius. Tiesa, čia kalbama apie miegą, kuriuo siekiama kompensuoti miego trūkumą per savaitę. Vis tik pakankamos trukmės miegą reikėtų užtikrinti kasnakt.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. žmonių yra susidūrę su žarnyno parazitais. Dėl savo smalsumo, noro tyrinėti aplinką, dalintis įvairiais daiktais ir ne visada tinkamai nusiplaunamų rankų, spalinėmis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia darželinukai ar pradinių klasių moksleiviai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip tėveliams pastebėti pirmuosius atžalų užsikrėtimo šiais parazitais ženklus ir kaip tokiu atveju elgtis.

Kasdien nedarbingumai ir konsultacijos dėl COVID-19 – tokiomis nūdienos darbo realijomis dalinasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji konstatavo, kad skambučių dėl ligos vis daugiau, o nerimą didina tai, kad vaikai jau kitą savaitę sugužės į kolektyvus. Kita vertus, ji pažymėjo, kad koronavirusui kas 2–3 mėnesius būdingos sergamumo bangos, tad tai, kad vasarą yra toks pakilimas, visiškai nestebina.

Šią vasarą lietuviai sirgo kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Vaistininkai pastebi, kad žmonės ieškojo vaistų nuo peršalimo, virškinamojo trakto sutrikimų, dažniau pirko antibiotikus. Tikėtina, kad rudenėjant šios sveikatos problemos niekur nedings, todėl ruošiamasi ne mažesniam, o tikriausiai dar didesniam sergančiųjų antplūdžiui.  BENU vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad ši vasara išsiskyrė dideliu sergančiųjų skaičiumi.

Lepinantis vasariškas oras – tinkamas laikas mėgautis šiluma, poilsiu gamtoje, prie vandens telkinių, tačiau neretai šiuos džiaugsmus apkartina ausų, nosies ar gerklės ligos, o gydytojai otorinolaringologai šiltuoju sezonu sulaukia daugiau pacientų, kurių pastaraisiais metais daugėja.

Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai tai lemia įsitikinimai, jog šios sukelia vėžį, nevaisingumą ir vaisiaus apsigimimus, taip pat nerimą kelia ir paplitęs mitas dėl svorio priaugimo.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paskelbė įspėjimą dėl padažnėjusių Oropouche viruso ligos atvejų Amerikoje, apie atvejus pranešta ir Europoje. Šių metų birželį ir liepą pirmą kartą Europos šalyse užregistruota 19 Oropouche virusinės ligos, dar vadinamos „tinginių karštlige“, atvejų. Visi keliautojai, grįžę į Europą su ligos simptomais, lankėsi tose pačiose šalyse – Kuboje arba Brazilijoje.

Rudenį, sugrįžus į mokyklą, padidėja rizika susirgti peršalimo ir virusinėmis ligomis. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad vaiko imuninė sistema būtų stipri ir pasiruošusi kovoti su ligomis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija, kokie vitaminai šį rudenį yra svarbiausi ir gali padėti vaikams žengti į naujus mokslo metus sveikiems bei energingiems.

„Štai paskutinis budėjimas buvo labai įdomus – prasidėjo šeštą vakaro, baigėsi penktą ryto, viso – priimti 36 pacientai. Visi su sudėtingais atvejais. Naujas pacientas pasirodydavo kas penkiolika, kas penkias minutes.

„Apie ligą įspėja pagrindiniai simptomai – peties skausmas ir apriboti judesiai. Vėlesnėse stadijose skausmas kamuoja net ramybės būsenoje ir naktį, todėl suprastėja miego kokybė ir bendra savijauta“, – apie peties sąnario artrozę sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto docentas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis.

Lietuviai įsitikinę, kad kasdien kiekvienam žmogui reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių. Tam yra sukurta ne viena žingsnių rinkimo programėlė, kai kurios jų už žingsnius net siūlo įvairių prizų. Tačiau kodėl būtent 10 tūkstančių? Kokia tokio kasdienio žingsniavimo organizmui nauda? Ir kam nueiti tiek žingsnių gali būti pavojinga? Į šiuos klausimus atsako kineziterapeutė Dovilė Sorakienė.

Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.

Skaičiuojama, kad maždaug 12 proc. Europos gyventojų kūnus puošia bent viena tatuiruotė. Nors šis iš pirmo žvilgsnio nepavojingas kūno puošybos būdas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, kartu su juo gresia ir keletas rizikų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius infekuotos tatuiruotės ženklus ir kaip tinkamai ją prižiūrėti.

Kaulų vėžiu susirgusiam dvylikamečiui Emiliui medikai ne tik išgelbėjo gyvybę, bet ir išsaugojo koją nuo amputacijos. Pirmą kartą šalies istorijoje gydytojai išėmė vėžio pažeistą kaulą, jį išvalė, iššvitino ir vėl įdėjo berniukui į koją. Emilis kantriai ištvėrė alinančią chemoterapiją, reabilitaciją ir jau svajoja tapti muzikantu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dvylikametis Emilis visai neseniai jis išgyveno tai, kas būtų sunkiai pakeliama net suaugusiam.

Utenos medikų bendruomenė neteko 50 metų šiame mieste išdirbusios gydytojos neurologės Vydos Joanos Andreikėnienės. Atsisveikinimas su velione vyks nuo rugpjūčio 27 d. 16 val. iki 29 d. 11.30 val. laidojimo namuose „Šermena“ Utenoje, Bažnyčios g. 12. Karstas išnešamas rugpjūčio 29 d. 11.30 val.  Šv. Mišios Sudeikiuose rugpjūčio 29 d. 12 val. Laidojama Sudeikių kapinėse. „Užuojauta šeimai, visiems pažinojusiems ir mums, Utenos medikams.

Vis dažniau internete galima pamatyti rekomendacijas vartoti elektrolitus ne tik po virškinamojo trakto sutrikimų, bet ir prevenciškai – sportuojant ar netgi prieš skrydį lėktuvu.

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Vasara eina į pabaigą, o mokslus baigusiems jaunuoliams prasideda naujas gyvenimo etapas ir atsiranda naujų atsakomybių. Viena iš jų – pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti ir kokių veiksmų imtis po rugpjūčio 31 dienos. Kas turėtų atkreipti dėmesį? „Visi jaunuoliai, baigę mokslus šią vasarą, yra draudžiami PSD valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.

Lietuvoje – kokliušo protrūkis. 350 žmonių per šiuos metus susirgo ūmia infekcine liga, kuri sukelia spazminius kosulio priepuolius. Priešpandeminiu laikotarpiu per metus fiksuota apie 60 atvejų. Du trečdaliai susirgusių kokliušu – vaikai, kuriems ši liga pavojingiausia. Savo istoriją pasakoja siaubą prieš kelias savaites išgyvenusi kokliušu susirgusios 2 mėnesių mergytės mama Ieva, tuomet stebėjusi, kaip per kosulio priepuolį dukra negalėjo kvėpuoti ir mėlynavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) direktoriaus pareigas nuo rugpjūčio 26 d. pradėjo eiti Valdemaras Sviackevičius, laimėjęs gegužės mėnesį skelbtą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. Jis pakeis VTMT direktoriaus pareigas ėjusį Romą Raudį, skelbiama SAM pranešime žiniasklaidai. „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai pasižymi aukščiausia profesine kompetencija, darbo kokybe, pažangiais sprendimais.

Šiais metais Lietuvoje fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė. „Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Švedijoje fiksavus pirmąjį „b raupų“ atvejį Europoje, Lietuva kol kas neplanuoja didinti turimo vakcinų nuo šios virusinės ligos rezervo.  „Šiame etape tikrai neplanuojame įsigyti. Situaciją stebime. Šiuo metu turimi skaičiai yra pakankami, nes supraskime, kad skiepijami rizikos grupių asmenys“, – BNS šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, turimą 2,5 tūkst.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Sergamumas erkiniu encefalitu per liepos mėnesį Lietuvoje išaugo net 60 proc. Skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau specialistai konstatuoja, kad tai – tik pradžia. „Visada tokiu metu padidėja sergamumas ir kitą mėnesį atvejų bus gal dar daugiau“, – sako entomologė Milda Žygutienė. Be to, kas kelerius metus pastebimas natūralus infekcinių ligų „bangavimas“, kuris lemia didesnius užsikrėtimų skaičius.

Lietuva pagal slaugytojų darbo užmokestį Europoje yra žemiausioje pozicijoje – vos 25-ta. Mūsų šalies slaugytojai gauna mažiausią atlyginimą, kuris, lyginant su dosniausią atlyginimą mokančiu Liuksemburgu, yra net 9 kartus mažesnis. Slaugytojų streikai dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų atspindi daugelio Europos šalių sveikatos priežiūros darbuotojų kovą.

Maždaug kas trečias 25–65 metų pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos). Nors dažniausiai pakilus kraujospūdžiui skubama griebtis vaistų, profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ primena – pabandyti sumažinti kraujo spaudimą galima ir atliekant paprastus pratimus.  Laidoje ekspertas paaiškino, kaip namų sąlygomis vos per minutę sumažinti kraujo spaudimą natūraliomis priemonėmis.

Kartais nutinka taip, kad organizmas staiga pradeda nebetoleruoti tam tikrų maisto medžiagų, nors anksčiau dėl to nekilo jokių problemų. Taip nutiko ir vienai TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ laidos žiūrovei. Tad profesorius Alvydas Unikauskas paaiškino, kodėl žmogus staiga pradeda netoleruoti tam tikrų maisto produktų. Žmogaus žarnyne yra apie 80 proc. visos mūsų imuninės sistemos. Unikauskas teigia, kad taip yra tikrai ne šiaip sau. „Visą brudą, kurį mes gauname, mes gaunam su maistu.

Lietuviams plūstant į miškus grybauti gydytojai įspėja, kad praradus budrumą iki nelaimės kartais tegali būti vos vienas žingsnis. „Nerinkite to, ko nežinote ir nevalgykite grįžę tų grybų su spirgais ir grietine, geriau palaukite rytojaus, nes skrandis išties gali sustoti“, – tiesiai šviesiai sako toksikologas Linas Zdanavičius. Šiltuoju metų sezonu ypač daug laiko leidžiant gamtoje netrūksta situacijų, kai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijų.

Vasarą, kai oras prisipildo saulės šilumos, daugelis leidžia sau atsipalaiduoti ir pasimėgauti įvairiais gardumynais. Tačiau svarbu prisiminti, kad karštomis vasaros dienomis organizmui reikia ypatingos priežiūros. Vienas pagrindinių veiksnių, padedančių išlikti sveikiems, yra subalansuota mityba, užtikrinanti gerą savijautą.

Mokslininkai atrado naują vaistams atsparią grybelio rūšį. Jų teigimu, šis naujas Candida auris genties grybelis, nuo kurio miršta iki 60 proc. užsikrėtusiųjų, kelia „rimtą grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai“. Tai labai užkrečiama grybelinė infekcija, galinti sukelti sunkias ligas, ypač pažeidžiamiems ligoninių pacientams, skelbia „The Sun“. Kai kuriais atvejais nesukelia simptomų Kai kuriais atvejais grybelis nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia karščiavimas ...

Vasarą vaikai iš dyko buvimo griebiasi narkotikų. Kai kuriuos po apsinuodijimo kvaišalais ryte išleidžia iš ligoninės, o vakare greitoji vėl atveža apsvaigusius. Medikai įsitikinę, kad nemažai vaikų į ligoninę nepatenka, nes narkotikus vartoja nedideliais kiekiais ir apduję vaikšto tėvų panosėje, ne visi suaugę atpažįsta, kad jų vaikas įklimpęs į narkotikus.

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Net ir esant šiltiems orams galima susirgti. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo apie gerklės skausmą ir kada jaučiant tam tikrus simptomus verta sunerimti.  Kaip pasakojo Jovita Aleknienė, dažniausios gerklės skausmo priežastys yra permainingas oras ir bendravimas su žmonėmis, kurie jau serga virusine infekcija.  „Dažniausias simptomas: skaudanti gerklė, skausmas ryjant, sausas kosulys.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis po birželio pabaigoje kilusio skandalo, kad jis viename prekybos centre neva slapta filmavo moterims po sijonais, traukiasi iš pareigų. N. Mikelioniui kol kas jokie įtarimai nepareikšti, iki šiol jis nėra ir apklaustas. Tačiau prokurorai jau skelbia apsisprendę, kad N. Mikelionį apklaus kaip specialųjį liudytoją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Mirtis arba negrįžtami pakenkimai organizme – tokių pasekmių galima sulaukti laiku neatsigręžus į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą ir jos prevenciją. To svarbą ką tik priminė skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, pasidalinęs iki gelmių jį sujaudinusia šviežiai nutikusia istorija. Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvai kviečiami pasirūpinti skiepais, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku. Kodėl svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, kokius skiepus reikia atlikti ir ką daryti, jei dėl atitinkamų priežasčių skiepai buvo praleisti, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Ūmios žarnyno užkrečiamosios infekcinės ligos protrūkis vaikų stovykloje Tauragės rajone kilo dėl galimai netinkamai ruošto maisto, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Išplitimui galimai galėjo turėti įtakos maisto tvarkymo subjekte nustatyta kryžminė tarša gaminant patiekalus, netinkamai aprašyta ir neužtikrinta patiekalų gamybos technologija bei nepakankamas darbuotojų asmens higienos įgūdžių reikalavimų užtikrinimas“, – nurodė centras.