Sveikata

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas. „Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis.

Vaikai, kurie neteko galūnės, tačiau, nepaisydami to, aktyviai sportuoja, netrukus galės papildomai gauti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) kompensuojamus sportui pritaikytus šlaunies ir blauzdos protezus. Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šių ortopedijos techninių priemonių įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašą.

 Aukšto meistriškumo sporto varžybose, treniruočių stovyklose, vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo metu nuo rugsėjo turėtų budėti paramedikai.  Tai numatantį įsakymą liepą turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Lankantis pas šeimos gydytoją dažnai yra atliekami bendri kraujo tyrimai, o ten matomas ir hemoglobino kiekis žmogaus kraujyje. Kai šis rodiklis nepakankamas, paprastai yra skiriamas gydymas, tačiau hemoglobino stoka gali būti tokia didelė, kad teks skubėti į ligoninę. Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, ką gali reikšti mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

Po savaitgalio išvykų prie ežerų, upių ar jūros, kai kurios moterys gali pastebėti nemalonius infekcijų simptomus. Dažniausi simptomai – niežėjimas, išskyrų pakitimai ar nemalonus kvapas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis intymia higiena po maudynių ir ką daryti, jei visgi pasireiškė infekcijos požymiai.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi dabartinio lietuvio DNR sekoje ir kokias paslaptis apie lietuvių kilmę gali atskleisti genetikos mokslas? Būtent šiais klausimais domisi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji nuskaitę visą lietuvio genomą. Jie ieško atsakymų į klausimus apie mūsų ištakas, genetinius ryšius su kitomis tautomis ir analizuoja, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos.

Vyriausybei metams atidėjus naujus reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriuose, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad peržiūrint šiuos kriterijus situacija jau įvertinta pusėje numatytų gydymo įstaigų.

Medikai sunerimę – tenka gelbėti vis daugiau vaikų, susirgusių erkiniu encefalitu. Serga mažyliai nuo kelių mėnesių, o daugiausia paaugliai. Dalis jų patenka į reanimaciją, kartais net pritrūksta lovų. Pasak gydytojų, per savaitę tenka gelbėti 2-3 negaluojančius vaikus. Nors nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, deja, besiskiepijančių mastai auga nežymiai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gydytojai ragina suklusti – sunkios uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, tyko ir visai jauname amžiuje. Įspėjama, kad pirmi simptomai gali atrodyti nekalti, kol vėliau žmogus staiga neatsiduria ligoninėje.  VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovės, gydytojos gastroenterologės doc. dr.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje – 2023 metais ši liga buvo devinta dažniausiai mirtį sukėlusi priežastis tarp vyrų ir vienuolikta tarp moterų. Nors gali pasirodyti, jog ši liga yra gerai žinoma ir suprantama, dėl jos klastingos eigos ne visuomet pavyksta išgelbėti sergantįjį. Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra viena iš penkių dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Kalbant apie fizinį aktyvumą, daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad sportas — tik jaunimui, o su amžiumi ar tam tikromis sveikatos būklėmis geriau ilsėtis. Tačiau kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžia, kad judėti būtina visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar diagnozės. Nors istoriškai jėgos treniruotės dažniau buvo siejamos su vyrais, šiandien vis daugiau moterų renkasi rimtesnį svorių kilnojimą.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ vedėjas Simonas Urbonas kartu su reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėju Marium Balčiūnu ir eksperte Aušra Želviene kalbėjo apie tai, kaip pastebėti, jei paauglys pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir kaip geriausia jam padėti. Tinklalaidėje Marius pasidalijo savo patirtimi vartojant narkotikus. Jis atvirai papasakojo, kad svaigalų liūne paskendęs buvo 8 metus.

Ar esate kada jautę silpnumą, galvos skausmą ar net patyrę širdies ritmo sutrikimų ir netikėtai sužinoję, kad tuo metu vyko saulės magnetinė audra? O gal pastebėjote, kad tokiomis dienomis blogėja nuotaika, kamuoja nerimas ar padidėjęs kraujospūdis? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ žurnalistė Erika Fuks kartu su klimatologu prof.

Prasidėjęs grybavimo sezonas vėl duoda darbo gydytojams toksikologams. Nors kol kas apsinuodijimo aukų nėra daug, gydytoja įspėjo, kad pavojus – visada šalia: vienas neatsargus žingsnis ir vakarienė gali tapti nuodu. Tautiečiai jau plūsta į miškus ir skuba dalintis pirmųjų laimikių vaizdais. Vis tik gydytojai aklo entuziazmo grybaujant negiria – viena klaida gali baigtis ne tik ligoninės palatoje, bet ir mirtimi.

Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojis gerinant prieinamumą pas gydytojus – pacientų rūšiavimas šeimos gydytojo kabinete. Tai reiškia, kad jei vieni, vertinami kaip skubūs, pacientai pas specialistą turės patekti per 7 dienas, kiti galės laukti mėnesiais. Pacientai ir gydytojai gi nuogąstauja, kad dėl to tik nekiltų daugiau pykčių.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešė apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad keliaujant svarbu atminti apie šios ligos riziką ir ragina neatidėti vaikų skiepų.

Tikriausiai daugeliui teko patirti staigų ir ūmų nugaros ar kaklo skausmą, sukaustantį taip, kad tampa sunku pajudėti. Šią būklę gali išprovokuoti tiek netikėtas judesys, raumenų pertempimas ar spazmas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalinasi patarimais, padėsiančiais greičiau numalšinti skausmą ir grįžti į įprastą režimą bei ką daryti, kad pavyktų to išvengti ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą.

Vasarą ne visada pavyksta išvengti vabzdžių įgėlimų, ypač liepą, kai dauguma jų būna aktyviausi. Uodai, bitės, širšės ar net erkės – nors visų jų reikėtų saugotis, jų įgėlimai sukelia skirtingas organizmo reakcijas: nuo niežėjimo ir patinimo iki stipraus skausmo ar alergijos. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė dalijasi patarimais, kaip tinkamai gydyti įvairių vabzdžių įgėlimus.

Centrinės nervų sistemos (CNS) navikai yra dažniausiai nustatomi solidiniai navikai vaikų amžiuje ir antroje vietoje vertinant iš visų vaikų onkologinių susirgimų po leukemijos. Santaros klinikose vidutiniškai diagnozuojama apie 10–15 šios ligos atvejų per metus. Apie trečdalį iš jų nustatomos žemo piktybiškumo gliomos, tuo tarpu dažniausias piktybinis smegenų navikas vaikų amžiuje yra meduloblastoma.

Ypač karštą dieną, kuomet termometro stulpeliai bene visoje Lietuvoje perkopė 30 laipsnių ribą, tautiečiai suskubo pasimėgauti saule ir atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors darbo dienos įkarštis, tačiau populiariausi paplūdimiai jau buvo pilni, formavosi automobilių spūstys. Medikai perspėja – ne visi saule džiaugiasi atsakingai. Į ligonines greitoji veža perkaitusius, šilumos smūgius patyrusius poilsiautojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žaibiškai šoktelėjęs karštis Lietuvoje ne tik džiugina šilumos išsiilgusius, bet ir kelia pavojų sveikatai – šiandien kai kur termometrai šoktels net iki 35 °C. Nors tokie karščiai greitai trauksis, medikai perspėja: staigūs temperatūrų pokyčiai gali smarkiai paveikti organizmą – sumažinti atsparumą virusams, sutrikdyti savijautą, o elementarių rekomendacijų nesilaikymas gali net sukelti pavojų gyvybei.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Antroje birželio pusėje maudyklų vandens kokybės tyrimus atlikęs Higienos institutas ketvirtadienį pranešė, kad rekomenduoja nesimaudyti keliuose vandens telkiniuose Kalvarijos, Šilalės rajonuose. Kalvarijos rajono Orijos ežero maudykloje birželio 19 dieną buvo nustatytas didelis melsvabakterių kiekis, todėl dėl grėsmės sveikatai čia draudžiama maudytis. Pakartotinai birželio 30 dieną gauti vandens tyrimai rodo išliekančią melsvabakterių grėsmę sveikatai.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Vasara – tinkamas metas pasirūpinti skiepais, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kviečia tėvus ir globėjus atidžiai peržvelgti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, kad visi reikalingi skiepai buvo atlikti laiku.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.

Ilgose eilėse pas gydytojus specialistus laukiantiems pacientams Sveikatos apsaugos ministerijos naujovė – ligonių rūšiavimas. Šeimos gydytojas, rašydamas siuntimą pas kardiologą, endokrinologą ar kitą specialistą turės nuspręsti, kokia paciento būklė ir kaip skubiai jam reikia pagalbos. Pagal tai skirs į vieną iš trijų grupių, kurioje ligonis turės laukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai. Liepos 3-ąją dieną aukščiausia temperatūra kils iki 31–36 °C, pajūryje 27–30 °C. Atsižvelgiant į tai, Higienos institutas ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Kartais nutinka taip, kad vienas neatsargus judesys gali baigtis skaudžias pasekmes lemiančia nelaime. Taip įvyko Tverų seniūnijos (Rietavo sav.) gyventojui Algirdui Dobravalskiui, kuris netyčia peiliu įsidūrė sau į koją. Ir jei ne artimųjų operatyvumas, ne Plungės ligoninės medikų profesionalumas, galėjo nutikti taip, kad žmogus būtų netekęs kojos. Laimei, to išvengta – po ilgai trukusios operacijos koja išsaugota, tveriškis, keletą dienų praleidęs ligoninėje, jau išleistas į namus.

Ministerija ieškos galimybių, kaip prioritetine tvarka teikti pavėžėjimo paslaugas chemoterapijos gydymą gaunantiems pacientams, sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Šią situaciją darbo grupė planuoja aptarti penktadienį rengiamame susitikime.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja, rašoma pranešime spaudai.

Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.

Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su prašymu liautis gręžti ar kalti? Iš tiesų, tiek vejos priežiūra, tiek remonto darbai neatsiejami nuo vasaros ir jos „grojaraščiui“ priskiriamų sezoninių garsų – tokių kaip uodų zvimbimas ar vakarinis žiogų ir varlių choras. Vis dėlto vieni vasaros garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai.

Dažna vasaros palydovė yra dehidratacija, gresianti ne tik sportuojantiems ir dirbantiems lauke – skysčių trūkumo požymiai pastebimi ir tarp sėdimą darbą dirbančių žmonių, vaikų bei senjorų. Specialistės papasakojo, kaip atpažinti pirmuosius dehidratacijos simptomus, patarė, kaip tinkamai pasiruošti ilgam buvimui saulėje ar kelionėms, bei atskleidė, kodėl vandens gėrimas ne visada užtikrins tinkamą skysčių pusiausvyrą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas rems iniciatyvas, kurios mažintų eiles pas gydytojus. Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas naikinti priemokas už gydymo paslaugas yra vienas iš būdų, kaip tą būtų galima padaryti, tačiau kartu ragina numatyti ir tam tikras išimtis.

2025 m. liepos 1-ąją oficialiai pradeda veikti konsoliduota Valstybinė ligonių kasa (VLK), prie kurios prijungtos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Visi šių įstaigų įsipareigojimai, funkcijos bei teisės nuo šiol pereina VLK, kuri tampa vienintele privalomąjį sveikatos draudimą administruojančia institucija Lietuvoje.

Judėjimas – sveikata, ypač jei judant nieko neskauda, nes fizinis krūvis yra tinkamas ir nežalojantis. Vis tik kineziterapeutas ir asmeninis treneris atkreipia dėmesį, kad yra pojūčių, kurių nereikėtų ignoruoti, nes žala gali būti negrįžtama. Daugiau apie traumas, skausmus ir kuo gali būti naudingas judėjimas sergant įvairiomis ligomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas.

Vasarą daugelis ima nerimauti dėl celiulito – ypač šlaunų, sėdmenų ar pilvo srityje. Nors tai visiškai natūrali organizmo būsena, jis vis dar kelia daug diskomforto. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip galima sušvelninti celiulitą ir pagerinti ne tik odos išvaizdą, bet ir bendrą savijautą, rašoma pranešime spaudai. Kodėl atsiranda celiulitas? „Celiulitas susidaro dėl riebalinių ląstelių kaupimosi po oda ir jungiamojo audinio struktūros pakitimų.

Siūlymas suteikti slaugytojų padėjėjams daugiau teisių, siekiant kompensuoti vis labiau jaučiamą šių specialistų trūkumą, įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Po pateikimo įstatymo pakeitimus palaikė 80 parlamentarų, prieš nebalsavo niekas, o 11 susilaikė. Remiantis naujausiomis prognozėmis, po septynerių metų Lietuvoje gali trūkti apie 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų.

Prieš praėjusias Kalėdas vilnietei Jurgai buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė storosios žarnos uždegiminė liga. Nepaisant taikyto standartinio gydymo vaistais, jos būklė palaipsniui blogėjo – dėl dažno viduriavimo ji neteko svorio, jai vos užtekdavo jėgų nuvykti į darbą. „Man buvo rekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir taikyti visi galimi gydymo būdai, įskaitant stipresnius medikamentus“, – pasakoja jauna moteris.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 453 žmonės, tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 m. Nors pagrindine mirties priežastimi vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios daugiau negu pusę (50,8 proc.) visų mirčių atvejų, pastarųjų metų statistika rodo gerėjančias tendencijas – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių grupėje mažėja.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vaikų infekcinių ligų gydytojai fiksuoja rotaviruso ir noroviruso sukeltų žarnyno infekcijų (dar kitaip vadinamų skrandžio gripu) atvejų augimą. Nors šios ligos dažniausiai siejamos su šaltuoju metų laiku, vasaros mėnesiais infekcijos plinta dar intensyviau – ypač tarp vaikų.

Nors įvairių traumų gyventojai neišvengia įvairiais metų laikais, vasara išsiskiria tuo, kad jos dažniau būna susijusios su didesniu fiziniu aktyvumu, sportu, kelionėmis ar ekstremaliomis veiklomis. Ypač atkreipiamas dėmesys į išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų ir batutų pavojus. Specialistų pastebėjimu, būtent šiltojo sezono pradžioje yra stebimas kasdienių traumų padidėjimas. „Jų skaičius auga iki birželio, o vėliau stabilizuojasi.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ mama bei gydytoja Daiva Berškienė kartu su laidos vedėju Simonu Urbonu įsitraukė į karštą diskusiją apie antibiotikų vartojimo naudą ir alternatyvius gydymo metodus.  S. Urbonas domėjosi, kokių priemonių galima imtis, jei vaikas ar suaugęs pradeda sirgti, bet vaistų dar nesinori pradėti gerti.   Gydytojos D. Berškienės teigimu, vadinamoji alternatyvi medicina iki tam tikro laipsnio yra ne tik galima, bet ir rekomenduotina.

Gydytojai ragina suklusti – tai, kad neskauda kepenų, nėra garantas, kad viskas su jomis gerai. Kadangi šis organas neturi skausmo receptorių, apie augantį auglį asmuo nė nenutuokia, nebent išsitiria profilaktiškai. Be to, mitas ir tai, kad kepenų vėžys gresia tik alkoholiu piknaudžiaujantiems žmonėms.  VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinio chirurgo ir dr.