Sveikata

Kodėl pavalgę vienokio maisto jaučiame energijos antplūdį, o kitąkart kaip tik aptingstame ar net tampame pikti? Kaip pasirinkti tinkamą maistą ir kaip smegenys priima maistą, plačiau papasakojo neuromokslininkė dr. Aistė Baleišytė. Mokslininkė, tyrinėjanti, kaip smegenys reaguoja į valgomą maistą ir jį kontroliuoja, aiškino, kad priklausomai nuo to, kokius stimulus konkretus maistas sukelia neuronuose, tam tikrose ląstelėse, tai nulemia ir elgesį bei sužadinamas emocijas.

Regos sutrikimai tampa kone pandemija, tačiau dalis žmonių nenori nešioti nei akinių, nei kontaktinių lęšių, nei operuotis akių ir renkasi dar mažai kam žinomą alternatyvą – su lęšiais miega naktį. O ryte juos išsiėmę kuo puikiausiai mato visą dieną. Pasirodo, yra kietieji lęšiai, kurie miegant pakeičia ragenos formą ir to pakanka, kad visą dieną, ar net ilgiau akis mato gerai. Tiesa, tokie akių lęšiai tinka ne visiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

Prieš daugiau nei penkerius metus tautiečiams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi praeitą mėnesį, tad netrukus jos bus pakeistos naujomis. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nupirkusi penkis milijonus piliulių, kurioms išleido pusę milijono eurų. Iki šiol tabletės buvo dalijamos šešiolikos savivaldybių gyventojams, tačiau šį kartą jungiasi dar viena – Jonavos savivaldybė.  Aštuoni iš dešimties TV3 Žinių gatvėje pakalbintų žmonių su savimi jodo tablečių neturėjo.

Sveikatos apsaugos specialistai stebi it ant mielių augančius susirgimus roto ar noro virusų sukeltomis infekcijomis. Palyginę pernai gruodį su užpernykščiu, medicinos specialistai fiksuoja maždaug dvidešimčia procentų didesnius susirgimų skaičius. Ir dažniausiai infekcijos pakerta mažiausius pacientus – kūdikius ar ikimokyklinukus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Uoliai rankas plauna ir dar ir dezinfekuoja devynmetis Erikas, priešpiet užsukęs į Vilniaus rajono polikliniką.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Po kraupios nelaimės Klaipėdos poliklinikoje, kai vos slenkstį peržengęs 45-erių vyras sukniubo ir mirė, medikai svarsto, kodėl taip galėjo nutikti? Mat patekti pas gydytojus sunku ir ligoniai laiku negauna pagalbos. Kitą dieną iš tos pačios poliklinikos greitoji išvežė pacientę į ligoninę, nes, nesulaukusi nemokamo vizito, atėjo mokamai konsultacijai, bet jau su abipusiu plaučių uždegimu.

Kauniečiai dar net nesulaukę Kauno ligoninės padalinio miesto centre uždarymo, jau naktį plūstelėjo į Kauno klinikas. Dieną laukimo salė ir koridoriai ten buvo pilni sunegalavusių ir traumuotų pacientų. Klinikų medikai sako, iššūkį įveiks, tam sustiprino pajėgas, o pacientų prašo kantrybės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Anemija arba mažakraujystė yra patologinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Nors liga gali išsivystyti kiekvienam, dažniau ji pasitaiko moteriškos lyties atstovėms, o pagrindinė ją sukelianti priežastis – geležies trūkumas organizme. „Geležis yra kūnui labai svarbus mikroelementas, reikalingas įvairioms organizmo funkcijoms ir fermentiniams procesams užtikrinti bei sklandžiai pernešti deguonį.

Ar žinojote, kad cholesterolis yra tarsi tylusis mūsų kūno draugas – jis reikalingas gerai savijautai, tačiau sukelia mums rūpesčių, kai jo pasidaro per daug? Daugeliui šis žodis asocijuojasi su rizika ir sveikatos problemomis, tačiau, iš tiesų, cholesterolis yra būtinas kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Tai lyg moneta su dviem pusėmis – viena jų padeda gaminti mums gyvybiškai svarbius hormonus, kita gali pakenkti sveikatai, jei prarandame kontrolę.

Vilniaus gyventojų laukia pokyčiai – siekiama pagerinti patogumą pacientams dar atvykus registruotis pas gydytojus, atnaujinamos poliklinikų registratūros. Pirmoji kregždė – Šeškinės poliklinika, bet, kaip žada miesto meras Valdas Benkunskas, per šiuos metus pagal naują standartą bus pertvarkyta 10 įstaigų. Šeškinės poliklinikos direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus aiškinimu, pagrindinis registratūros modernizavimo tikslas buvo pagerinti sąlygas pacientams.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Latvijoje šiuo metu labai didelis sergamumas plaučių uždegimu, naujienų agentūrai LETA pranešė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ULPKC). Centro teigimu, tokio lygio sergamumo nebuvo fiksuojama mažiausiai dešimt pastarųjų gripo sezonų ir tai iš dalies susiję su Mycoplasma pneumoniae sukeltos pneumonijos plitimu. Didžiausias sergamumas plaučių uždegimu šalyje yra tarp jaunesnių nei 14 metų vaikų.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Tulžies akmenligė – tai būklė, kai tulžies pūslėje, kepenyse ar tulžies latakuose formuojasi akmenys, susidarę iš tulžies sudedamųjų dalių. Jie gali nepasireikšti jokiais simptomais arba sukelti dieglių tipo skausmo priepuolius. Manoma, kad 70–80 proc. žmonių, turinčių tulžies akmenų, net nežino apie jų egzistavimą. „Dažnai manoma, kad tulžies pūslės akmenis galima tirpdyti medikamentais.

 Buvusi vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė lieka išteisinta dėl disponavimo suklastotu dokumentu, ji buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Prokuratūros apeliacinis skundas atmestas, po trečiadienį Apeliacinio teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Pirmą kartą Respublikinės Šiaulių ligoninės angiochirurgas Tomas Ptašinskas, asistuojant kolegai doc. dr. Donatui Inčiūrai, moderniu operaciniu metodu atliko sudėtingą dešinės rankos arterijų rekonstrukcinę operaciją. Per vieną pjūvį buvo suformuotas karotikosubkliavinis šuntas dirbtine kraujagysle (miego arteriją sujungiant su poraktikauline arterija) bei panaudojant šiuolaikišką smegenų kraujotakos monitoravimo įrangą.

Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.

Rytinė kava saugo širdį, rodo naujas tyrimas. Žmonėms, kurie kavą geria rytais, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mažesnė, lyginant su tais, kurie kavos visiškai negeria arba geria ją visą dieną. Atlikdami tyrimą, kurio rezultatai trečiadienį paskelbti specializuotame žurnale „European Health Journal“, Tulano universiteto JAV mokslininkai analizavo daugiau kaip 40 000 suaugusiųjų duomenis.

Agresyviems ir medikus talžantiems pacientams ruošiami „tramdomieji marškiniai“ – nuo šių metų medikai gali atsisakyti gydyti smurtaujančius ir įžeidinėjančius, nepagarbiai bendraujančius ligonius. O kad vėliau nekiltų ginčų, ar tikrai pacientas buvo agresyvus, medikai galės filmuoti, kaip teikia pagalbą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. „Slaugytojų trūkumą jaučiame jau dabar – sveikatos sistemoje yra apie 900 laisvų darbo vietų slaugytojams.

Miestų gatvėms pasidengus ledu traumuoti pacientai plūstelėjo į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius. Skaičiuojama, kad kai kur pacientų srautas išaugo kelis kartus. Nuogąstaujama, kad keičiantis orams tai gali būti ne pabaiga. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė, kad jau stebi pacientų, patyrusių traumas dėl slidžios kelio dangos, antplūdį. Nurodoma, kad Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje tokių pacientų skaičius išaugo 2–3 kartus.

Trečios stadijos prostatos vėžio diagnozę išgirdęs Audrius Skačkauskas teigia apie ligą sužinojęs netikėtai, per profilaktinį patikrinimą. Dabar, einant penktiesiems gydymo metams, vyras teigia daug ko išmokęs – ligos paskatintas jis pozityviau žvelgia į gyvenimą, džiaugiasi kiekviena diena. Dabar vyras ne tik jaučiasi susitaikęs su diagnoze, bet ir teikia psichologinę pagalbą kitiems onkologinėmis ligomis sergantiems vyrams.

Pirmadienio rytą uostamiestyje įvyko skaudi nelaimė – atėjęs į Klaipėdos miesto polikliniką staiga sukniubo 45-erių metų vyras. Kaip skelbė policija, Taikos pr., sveikatos priežiūros įstaigoje, sukniubo ir mirė 1979 m. gimęs vyras. Mirtis jam konstatuota 08.33 val. Kaip portalui portalui tv3.lt nurodė Klaipėdos miesto poliklinikos komunikacijos specialistė Sandra Lukošiūtė-Jokšienė, 45-erių vyras sukniubo pirmadienio rytą, apie 8.15 val.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Ginekologijos centro vadovo pareigas pradėjo eiti dr. Artūras Dobilas. Jis laimėjo viešąjį konkursą penkerių metų kadencijai. Iki šiol vadovas beveik dešimt metų dirbo Švedijos Lundo ir Malmės universitetinėje ligoninėje. Jis yra vienintelis Baltijos šalyse akušeris ginekologas, įgijęs Europos onkoginekologų draugijos ir Švedijos onkoginekologijos subspecializaciją. Vadovas žada stiprinti ir auginti ginekologinių paslaugų teikimą KUL.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninei Kauno klinikoms mestas iššūkis – dvi paras priimti viso regiono traumuotuosius. Pacientai perspėjami apie galimus nesklandumus ir pailgėjusius pagalbos laukimo laikus. Kaip jau rašyta, nuo trečiadienio, sausio 8 dienos, stabdoma Kauno centre esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos punkto veikla.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Apsidraudusiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą ir jos išlaidų kompensavimą. Ligonių kasų specialistai primena, kas gali nutikti, jei įmokos nėra mokamos ir kaip pasitikrinti, ar esate drausti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dalyviai yra visi dirbantieji, užsiimantys individualia veikla, savarankiškai už save mokantys PSD įmokas.

Mūsų kraujo rodikliai gali parodyti daugybę dalykų: tiek infekciją, tiek bendrą organizmo būklę. Kaip dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus, kas yra feritinas, o kas hemoglobinas, kurį gydytojai tikrina vertindami kraujo rodiklius? Kodėl būtini reguliarūs kraujo tyrimai, kada susirūpinti dėl padidėjusių limfmazgių ir kitomis temomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja onkologas, chemoterapeutas, gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.

Didelė dalis pasaulio gyventojų kuriuo nors savo gyvenimo etapu susiduria su nemiga – miego sutrikimo forma, kuri smarkiai susijusi su įvairiais fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimais. Ilgainiui nemiga gali stipriai sumažinti gyvenimo kokybę, darbingumą, pakenkti kasdienei veiklai, sutrikdyti atmintį ir apsunkinti gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

Lietuva už 500 tūkst. eurų įsigijo beveik 5 mln. eurų naujų kalio jodido tablečių, kurios bus paskirstytos 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu aplink Astravo atominę elektrinę, gyventojams. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), iš naujo įvertinus rizikas, į 100 km spindulio zoną buvo įtraukta ir Jonavos rajono savivaldybė.

Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) vadovu penkerių metų kadencijai paskirtas laikinai jai vadovavęs Martynas Bieliauskas. Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), LMB vadovu jis tapo laimėjęs ministerijos skelbtą konkursą. „M. Bieliauskas savo darbu užtikrins, kad medicinos informacija būtų prieinama, tinkamai apdorojama ir pasiekiama visiems, kam jos reikia – nuo sveikatos priežiūros specialistų iki pacientų, mokslininkų ir studentų.

1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4 atvejo 100 tūkst.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius išplatino įspėjimą dėl skubios pagalbos artimiausiomis dienomis teikimo. Kauniečiai informuojami apsišarvuoti kantrybe – dėl pokyčių LSMU Kauno ligoninėje laukimo laikas klinikų Skubios pagalbos skyriuje gali stipriai išaugti.  Kaip priminė Kauno klinikos, LSMU Kauno ligoninės padalinys centre yra uždaromas, kur kauniečiai, patyrę traumas, buvo pratę kreiptis.

Kaip galimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus linksniuotas Evaldas Navickas paskirtas premjero Gintauto Palucko patarėju. Iki šiol E. Navickas vadovavo Vilniaus rajono (anksčiau – Antakalnio) poliklinikai, yra dirbęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Švedijos medicinos srities kompanijose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos punktas penktadienį pradės veikti naujame korpuse Josvainių gatvėje, Šilainių mikrorajone. Trečiadienį stabdoma šios gydymo įstaigos Laisvės alėjos padalinio veikla, ten nebebus teikiamos jokios paslaugos, pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė  LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė.

Siekiant padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę šalies gyventojams, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vaikų dantų ėduonies ir suaugusiųjų burnos vėžio profilaktikai. Maksimalus burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažintas nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

Nors šiandien onkologinių ligų daugėja ir jos jaunėja, gydytojai neturi vieno atsakymo, kodėl vienus užklumpa vėžys, o kiti sveiki pragyvena iki žilos senatvės. Vis tik onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė įsitikinusi – emocinis nusiteikimas sąlygoja daug net jau ir susirgus, o nuolatinis stresas be kalbų yra tiesus kelias į ligas. Sertifikuota holistinės onkologijos specialistė pabrėžė norinti tikėti, kad emociškai stabilūs žmonės turi žymiai daugiau vidinių resursų.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Daugėjant sportuojančiųjų namie, sveikatos specialistai ragina nepersistengti. Tik štai ar geriau sportuoti namie savarankiškai, ar, visgi, prižiūrint profesionalams, specialistų nuomonės išsiskiria.  Vieni tvirtina, esą sportas namie savarankiškai gali pridaryti rimtų bėdų ir tikrai nepadės nei kūno linijų pasigražinti, nei atsikratyti skausmų. Kiti gi tikina, kad protingai mankštintis galima ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimui leidus medikams filmuoti ir įrašyti garsą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ne gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad įranga turėtų aprūpinti darbdavys, o naudoti asmeninių įrašymo priemonių nebūtų galima.  Tai numatyta ministro įsakymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Radviliškio rajono gyventojai jau gerą mėnesį gali naudotis galimybe medicinos paslaugas nemokamai gauti neiškėlę kojos iš namų. Pacientai patenkinti, kad nebereikia eiti kilometrų iki medicinos punkto, mat anksčiau tokią pagalbą galėdavo gauti tik sunkūs ligoniai. Plačiau apie naują paslaugą papasakojusi Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja Gitana Giedraitiene teigė, kad naujovės naudą spėjo pajusti tiek pacientai, tiek ir medikai.

Staiga užklupus erkiniam encefalitui Viktorija Kalvelytė net nenutuokė, ką jai teks patirti. Ši liga, kuriai specifinių vaistų nėra, moterį užklupo netikėtai. Pasak moters, tai buvo viena blogiausių patirčių jos gyvenime, o pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito ji nebuvo. Nuo ligos atsiradimo iki pasekmių sveikatai moteris pasidalino savo istorija. „Erkinis encefalitas. Dėl to buvau dingusi iš visur. Tokią diagnozę išgirdau rugsėjo viduryje.

Naujieji metai – puiki proga pradėti rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Dažnai pasižadame daugiau dėmesio skirti sportui, mitybai ar emocinei gerovei, tačiau kaip šiuos pažadus iš tiesų įgyvendinti? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė dalinasi šešiomis sveikatingumo taisyklėmis, kurios 2025-aisiais metais padės labiau rūpintis savimi, rašoma pranešime spaudai.

2025 m. pasikeitimai pacientų laukia ir dėl receptinių vaistų išrašymo. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), planuojama, kad nuo antro pusmečio bus sudaryta galimybė vaistus pratęsti ilgiau nei pusmečiui, bet ne ilgiau kaip metams. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Šiemet gi numatyta galimybė, kad vaistai galės būti išrašomi 6–12 mėnesių laikotarpiui.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja transporto priemonių vairuotojams aktualūs pokyčiai – neturint galiojančios medicininės pažymos, negalios ir turimas vairuotojo pažymėjimas. Bendrovės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu sveikatos dar nėra pasitikrinę apie 72 tūkst. vairuotojų. Atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas vėl atstatomas automatiniu būdu.

Kauno klinikų medikai atliko unikalią ir sudėtingą operaciją – pacientui transplantavo kepenis, kurias pažeidė parazitinės kirmėlės. Jaunas vyras iš Žemaitijos sunegalavo dirbdamas užsienyje, bet, kur užsikrėtė besirangančiais gyviais, neįtaria. O medikai sako, žemaitį kamavo reta ir klastinga liga, kuria galima užsikrėsti per neplautas rankas, daržoves ar net uogas miške.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.