lėktuvai

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos atšaukė planuotus skrydžius iš Vilniaus į Graikijos sostinę Atėnus, nors dar praeitą savaitę buvo galima įsigyti bilietus į šį skrydį. Skrydis buvo vykdomas vasaros metu nuo 2022 metų kovo 28 dienos. „Wizz Air“ skrydį į Atėnus atšaukia jau antrą kartą, pirmąkart tai nutiko 2020-aisiais metais. Tuomet bendrovė į Atėnus reguliariai skraidino nuo 2018 metų kovo.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo šių metų liepos pradės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Malagos miesto Ispanijoje. Skrydžiai vyks dukart per savaitę ir truks iki 2024 metų pradžios, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

Lietuvą užklupusi audra sukėlė didžiulį stresą gyventojams, kurie parskrido į Vilnių ir bandė nusileisti Vilniaus oro uoste. Prieš pat nusileidžiant ant tako, lėktuvas staiga šovė į viršų ir nuskrido į Rygos oro uostą. Iš Meksikos į Paryžių ir į Vilnių skridęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio artimasis įspėjo, kad oro uoste teks palaukti, mat dėl stipraus šoninio vėjo lėktuvo pilotas buvo priverstas skristi ne pagal planą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pakartojo Vašingtono pažadą pristatyti Turkijai lėktuvų F-16, o Ankara tvirtina, kad jų patvirtinimas neturėtų priklausyti nuo jos pozicijos dėl Švedijos narystės NATO. Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

Suomijos oro bendrovė „Finnair“ plečia savo veiklą Vilniaus oro uoste, didinamas skrydžių dažnis tarp Suomijos ir Lietuvos sostinių, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime spaudai. Nuo šių metų aviacijos vasaros sezono pradžios skrydžių skaičius tarp Helsinkio ir Vilniaus išaugs iki 26 skrydžių per savaitę, o nuo gegužės 1 dienos, skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per dieną.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus“ sustiprino savo lyderystę civilinės aviacijos srityje, antradienį pranešdama apie 2022 metais gautą didesnį užsakymų ir pristatymų skaičių nei varžovė iš JAV „Boeing“. Kalbant apie pagamintų orlaivių pristatymus klientams, „Airbus“ teigė per praėjusius metus užsakovams pristačiusi 661 lėktuvus, tuo metu „Boeing“ paskelbė apie 480 vienetų rodiklį.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Belgijoje dirbantys „Ryanair“ skrydžių palydovai penktadienį pradėjo trijų dienų streiką, dėl kurio bus sustabdyta daugybė skrydžių ir kuris paveiks tūkstančius keleivių. Streikas organizuojamas pragyvenimo išlaidų krizei visoje Europoje skatinant neramumus, sutrikdžiusius šventinį laikotarpį.

Šventiniu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje vyks iš anksto suplanuotas pasienio darbuotojų streikas. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša, kad dėl to gali būti smarkiai sutrikdyta šalies oro uostų veikla, ir planuojantiems keliones į šią šalį reikėtų žinoti apie galimus trikdžius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jungtinės Karalystės pasienio darbuotojai ketina streikuoti gruodžio 23-26 d. ir gruodžio 28-31 d. (planuojama, kad gruodžio 26 d. ir gruodžio 31 d. streikas truks iki 7 val.

Dėl gausaus sniego sekmadienio vakarą ir pirmadienio naktį Vilniaus ir Kauno oro uostuose  buvo atšaukta daugiau nei 20 skrydžių, tačiau pirmadienio rytą jie vyksta įprastai, BNS pranešė Lietuvos oro uostai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad tiek skrydžių neįvyko nuo maždaug 21-22 val. vakaro iki 5 valandos ryto tiek iš Vilniaus ir Kauno oro uostų, tiek į juos.

Latvijos oro erdvėje per 11 šių metų mėnesių aptarnauta 181,18 tūkst. skrydžių – 21,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 46,7 proc. iki 50,07 tūkst., tranzitinių skrydžių – 14,3 proc. iki 131,11 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, bendras skrydžių skaičius sumenko 28,5 proc. iki 13,25 tūkst.

Lapkritį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 392 tūkst. keleivių – 22 proc. daugiau nei pernai. Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sako, jog lapkritį tendencijos buvo įprastos, kai keleivių mažėja, o krovinių daugėja.  „Kaip ir įprasta – lapkritį keliauja šiek tiek mažiau žmonių, o artėjant metų pabaigos šventėms, auga krovinių apimtys“,  – pranešime sakė T. Zitikis.  Lapkritį visuose trijuose oro uostuose aptarnauta 3,7 tūkst. skrydžių – 2 proc.

JAV, Merilando valstijos gelbėtojai-ugniagesiai dalyvavo nekasdieniškoje gelbėjimo operacijoje. Sekmadienio naktį nedidelis lėktuvas rėžėsi į elektros perdavimo linijų atramą ir liko kaboti įstrigę maždaug 30 metrų aukštyje. Netoli Geitersbergo miesto nutikęs incidentas laikinai be elektros paliko 85 tūkstančius vietos gyventojų. Laimei, abu lėktuvu skridę žmonės nenukentėjo ir gelbėtojams panaudojus didelį kraną buvo išvaduoti.

Vilniaus ir Kauno oro uostuose lėktuvai skrydžiams bus paruošiami greičiau. Kaip rašoma pranešime spaudai, „Litcargus“ įsigijo naujas nuledinimo mašinas „Elephant“. Dvi nuledinimo mašinos bus skirtos darbui Vilniaus oro uoste, dar viena – Kauno oro uoste. Investicijos į naujas nuledinimo mašinas siekia beveik milijoną eurų. „Daugelis nežino, kaip lėktuvai yra paruošiami skrydžiui – lėktuvas negali tiesiog atvažiuoti iš angaro ir pakilti.

Neatsakingas ir viešą tvarką pažeidžiantis elgesys oro uostuose ar lėktuve gali baigtis policijos komisariate. Lietuvos oro uostų ir Policijos departamento atstovai keliaujantiems lėktuvais primena – oro uostai ir orlaiviai yra vietos, kuriose galioja ir ypatingai griežtai vertinamos viešosios tvarkos taisyklės bei kitos galimos grėsmės aviacijos procesų saugumui.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Šiaurės pusrutulyje vasarą – tradiciškai atostogų sezono piko metu – oro kelionių skaičiai smarkiai išaugo, bet pandemijos padariniai vis dar buvo jaučiami, parodė ketvirtadienį paskelbti Tarptautinės oro transporto asociacija (IATA) duomenys.  Organizacija pranešė, kad bendras oro eismas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo dviem trečdaliais, tačiau vis tiek siekė tik 73,7 proc. priešpandeminio lygio.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Kauno oro uostas, galintis aptarnauti iki milijono keleivių per metus, jau pasiekė savo ribas, todėl turi plėstis, kad galėtų priimti 2 mln. keleivių. „Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.

Praėjo jau beveik pusmetis nuo to, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir izoliacijos. Tarptautinės kompanijos boikotuoja Rusiją, sustabdyti visi Vakarų aviakompanijų skrydžiai į šalį agresorę. Tačiau Vladimiro Putino palaikytojo Viktoro Orbano šalyje Vengrijoje įsikūrusiai „Wizz Air“ tai, panašu, yra nė motais.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414,5 tūkst. keleivių – dukart daugiau nei pernai liepą. Skrydžių skaičius augo 43 proc. iki 3,67 tūkstančio. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) keleivių padaugėjo 18,5 proc., skrydžių – beveik 5 procentais. Aviakompanijos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šiemet stebimas nuolatinis paklausos kelionėms augimas, skrydžių kiekvieną mėnesį atliekama vis daugiau.

Latvijos oro erdvėje per septynis šių metų mėnesius aptarnauta 114,12 tūkst. skrydžių – 55,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 96 proc. iki 30,52 tūkst., tranzitinių skrydžių – 44,8 proc. iki 88,6 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa, bendras skrydžių skaičius augo 1,2 proc. iki 18,17 tūkst.

Milžiniškas krateris buvo pastebėtas iš lėktuvo, skrendančio virš Arizonos. Juo skridusiai keleivei šis vaizdas taip užgniaužė kvapą, kad ji nusprendė tuo pasidalinti internete.  Manoma, kad krateris susidarė maždaug prieš 50 000 metų, kai 300 tonų sveriantis meteoras rėžėsi į žemę ir sukėlė didžiulį sprogimą. Beveik mylios pločio ir 550 pėdų gylio (167,64 metro) Baringerio krateris yra netoli Didžiojo kanjono.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Pasaulio oro uostose ir aviacijoje tvyro chaosas – kyla kainos, atšaukiami skrydžiai, streikai. Nors atrodo, kad kelionės apsunksta, tačiau dėl kelių priežasčių keleivis gali aviakompanijos prašyti kompensacijos. Šias priežastis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.

Kauno oro uoste planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui. Jį išplėtus orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai.    Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad tai leis sumažinti stovėjimo aikštelių apkrovimą, priimti ir statyti daugiau orlaivių, o tai gerins operacijų saugą.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.

„British Airways“ trečiadienį pranešė iki spalio pabaigos atšauksianti dar 10,3 tūkst. trumpųjų nuotolių skrydžių, visam aviacijos sektorius susiduriant su darbuotojų stygiumi bei atsigaunančia paklausa pandemijai slūgstant. Vežėja, priklausanti konglomeratui „International Airlines Group“ (IAG), pranešime pridūrė, kad jau atšaukė 13 proc. viso vasaros tvarkaraščio.

Kai kuriuose Europos oro uostuose patiriant iššūkių dėl aktyvaus srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija Lietuvoje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis ir nedaro įtakos didesniam keliautojų ratui, o bendra situacija primena laikotarpį prieš pandemiją. Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro uoste birželį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ orlaivių parką papildė nauju „Boeing 737-800“ orlaiviu. „Boeing 737NG“ yra vienintelis toks orlaivis Baltijos šalyse ir pirmas iš penkių tokių lėktuvų, kuriuos įmonė ketina įsigyti.  189 ekonominės klasės keleivius talpinantis lėktuvas pirmąjį skrydį atliko praėjusį savaitgalį – skraidino keleivius iš Vilniaus į Heraklioną.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Rusijos gynybos įmonės bando rasti savo lėktuvų dalių analogų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Žvalgybos valdyba gavo susirašinėjimą tarp 8-osios specialiosios paskirties aviacijos divizijos vadovybės Maskvos srityje ir gynybos pramonės įmonių. Susirašinėjimo metu 8-osios armijos aviacijos vadavietės vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl importuojamų komponentų, skirtų An, Il ir TU serijų lėktuvų remontui ir techninei priežiūrai, trūkumo.

Europos pigių skrydžių bendrovėms šią vasarą gresia dar daugiau streikų, apie tokius naujus planus antradienį pranešus jų darbuotojams Ispanijoje ir Prancūzijoje. Profesinės sąjungos, atstovaujančios „Ryanair“ skrydžių palydovams Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, paragino rengti streikus ateinantį savaitgalį, o „easyJet“ veiklai Ispanijoje kitą mėnesį gresia devynių dienų streikas.

Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas pripažino, kad užsienio gamintojų lėktuvus gali tekti ardyti, jeigu bus norima išvengti aviacijos ūkio degradacijos. Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame ekonomikos forume jis teigė, kad dalis Rusijoje esančių užsienio orlaivių gali būti išmontuota dalimis, mat orlaivių parkas nyksta, rašo „rbc.

Ispanijos profesinės sąjungos pirmadienį paragino pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ darbuotojus surengti streiką vasaros atostogų pradžioje – tai naujausia aviacijos industrijos darbuotojų Europoje planuojama protesto akcija geresnėms darbo sąlygoms išsikovoti.