lėktuvai

Vilniaus ir Kauno oro uostuose lėktuvai skrydžiams bus paruošiami greičiau. Kaip rašoma pranešime spaudai, „Litcargus“ įsigijo naujas nuledinimo mašinas „Elephant“. Dvi nuledinimo mašinos bus skirtos darbui Vilniaus oro uoste, dar viena – Kauno oro uoste. Investicijos į naujas nuledinimo mašinas siekia beveik milijoną eurų. „Daugelis nežino, kaip lėktuvai yra paruošiami skrydžiui – lėktuvas negali tiesiog atvažiuoti iš angaro ir pakilti.

Neatsakingas ir viešą tvarką pažeidžiantis elgesys oro uostuose ar lėktuve gali baigtis policijos komisariate. Lietuvos oro uostų ir Policijos departamento atstovai keliaujantiems lėktuvais primena – oro uostai ir orlaiviai yra vietos, kuriose galioja ir ypatingai griežtai vertinamos viešosios tvarkos taisyklės bei kitos galimos grėsmės aviacijos procesų saugumui.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Šiaurės pusrutulyje vasarą – tradiciškai atostogų sezono piko metu – oro kelionių skaičiai smarkiai išaugo, bet pandemijos padariniai vis dar buvo jaučiami, parodė ketvirtadienį paskelbti Tarptautinės oro transporto asociacija (IATA) duomenys.  Organizacija pranešė, kad bendras oro eismas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo dviem trečdaliais, tačiau vis tiek siekė tik 73,7 proc. priešpandeminio lygio.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Kauno oro uostas, galintis aptarnauti iki milijono keleivių per metus, jau pasiekė savo ribas, todėl turi plėstis, kad galėtų priimti 2 mln. keleivių. „Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.

Praėjo jau beveik pusmetis nuo to, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir izoliacijos. Tarptautinės kompanijos boikotuoja Rusiją, sustabdyti visi Vakarų aviakompanijų skrydžiai į šalį agresorę. Tačiau Vladimiro Putino palaikytojo Viktoro Orbano šalyje Vengrijoje įsikūrusiai „Wizz Air“ tai, panašu, yra nė motais.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414,5 tūkst. keleivių – dukart daugiau nei pernai liepą. Skrydžių skaičius augo 43 proc. iki 3,67 tūkstančio. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) keleivių padaugėjo 18,5 proc., skrydžių – beveik 5 procentais. Aviakompanijos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šiemet stebimas nuolatinis paklausos kelionėms augimas, skrydžių kiekvieną mėnesį atliekama vis daugiau.

Latvijos oro erdvėje per septynis šių metų mėnesius aptarnauta 114,12 tūkst. skrydžių – 55,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 96 proc. iki 30,52 tūkst., tranzitinių skrydžių – 44,8 proc. iki 88,6 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa, bendras skrydžių skaičius augo 1,2 proc. iki 18,17 tūkst.

Milžiniškas krateris buvo pastebėtas iš lėktuvo, skrendančio virš Arizonos. Juo skridusiai keleivei šis vaizdas taip užgniaužė kvapą, kad ji nusprendė tuo pasidalinti internete.  Manoma, kad krateris susidarė maždaug prieš 50 000 metų, kai 300 tonų sveriantis meteoras rėžėsi į žemę ir sukėlė didžiulį sprogimą. Beveik mylios pločio ir 550 pėdų gylio (167,64 metro) Baringerio krateris yra netoli Didžiojo kanjono.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Pasaulio oro uostose ir aviacijoje tvyro chaosas – kyla kainos, atšaukiami skrydžiai, streikai. Nors atrodo, kad kelionės apsunksta, tačiau dėl kelių priežasčių keleivis gali aviakompanijos prašyti kompensacijos. Šias priežastis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.

Kauno oro uoste planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui. Jį išplėtus orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai.    Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad tai leis sumažinti stovėjimo aikštelių apkrovimą, priimti ir statyti daugiau orlaivių, o tai gerins operacijų saugą.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.

„British Airways“ trečiadienį pranešė iki spalio pabaigos atšauksianti dar 10,3 tūkst. trumpųjų nuotolių skrydžių, visam aviacijos sektorius susiduriant su darbuotojų stygiumi bei atsigaunančia paklausa pandemijai slūgstant. Vežėja, priklausanti konglomeratui „International Airlines Group“ (IAG), pranešime pridūrė, kad jau atšaukė 13 proc. viso vasaros tvarkaraščio.

Kai kuriuose Europos oro uostuose patiriant iššūkių dėl aktyvaus srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija Lietuvoje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis ir nedaro įtakos didesniam keliautojų ratui, o bendra situacija primena laikotarpį prieš pandemiją. Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro uoste birželį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ orlaivių parką papildė nauju „Boeing 737-800“ orlaiviu. „Boeing 737NG“ yra vienintelis toks orlaivis Baltijos šalyse ir pirmas iš penkių tokių lėktuvų, kuriuos įmonė ketina įsigyti.  189 ekonominės klasės keleivius talpinantis lėktuvas pirmąjį skrydį atliko praėjusį savaitgalį – skraidino keleivius iš Vilniaus į Heraklioną.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Rusijos gynybos įmonės bando rasti savo lėktuvų dalių analogų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Žvalgybos valdyba gavo susirašinėjimą tarp 8-osios specialiosios paskirties aviacijos divizijos vadovybės Maskvos srityje ir gynybos pramonės įmonių. Susirašinėjimo metu 8-osios armijos aviacijos vadavietės vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl importuojamų komponentų, skirtų An, Il ir TU serijų lėktuvų remontui ir techninei priežiūrai, trūkumo.

Europos pigių skrydžių bendrovėms šią vasarą gresia dar daugiau streikų, apie tokius naujus planus antradienį pranešus jų darbuotojams Ispanijoje ir Prancūzijoje. Profesinės sąjungos, atstovaujančios „Ryanair“ skrydžių palydovams Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, paragino rengti streikus ateinantį savaitgalį, o „easyJet“ veiklai Ispanijoje kitą mėnesį gresia devynių dienų streikas.

Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas pripažino, kad užsienio gamintojų lėktuvus gali tekti ardyti, jeigu bus norima išvengti aviacijos ūkio degradacijos. Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame ekonomikos forume jis teigė, kad dalis Rusijoje esančių užsienio orlaivių gali būti išmontuota dalimis, mat orlaivių parkas nyksta, rašo „rbc.

Ispanijos profesinės sąjungos pirmadienį paragino pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ darbuotojus surengti streiką vasaros atostogų pradžioje – tai naujausia aviacijos industrijos darbuotojų Europoje planuojama protesto akcija geresnėms darbo sąlygoms išsikovoti.

Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai. Bendrovė Lietuvos oro uostai sako, kad iššūkių kyla ir dėl sparčiai augančių srautų, ir dėl darbuotojų trūkumo, todėl ji žada priimti daugiau žmonių.  Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su  užsakomaisiais skrydžiais.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Kai kuriuose Estijos regionuose sekmadienį, pirmadienį ir antradienį galios pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių skrydžių apribojimai, nurodė Transporto departamento spaudos tarnyba. Taline skrydžių virš Karių kapinių ir šalia esančios gatvės draudimas galios nuo gegužės 8-osios 8 val. iki gegužės 9-osios 23 valandos. Skrydžius šioje laikino draudimo zonoje reikės derinti su policija ir pasieniečiais.  Kita draudžiama zona gegužės 9-ąją nuo 8 val. iki 22 val.

Kovo 28-ąją Europos bendrovės galutinai prarado galimybę teikti, drausti ir remontuoti Rusijos oro linijų lėktuvus – šiuos apribojimus įtvirtino ketvirtasis ES sankcijų paketas. Iš Rusijos pusės buvo priimti įstatymai, kuriuos užsienio verslininkai ir ekspertai vadina slapta užsienio lėktuvų nacionalizacija. Pasaulinei aviacijos pramonei tai reiškia krizę – lizingo ir draudimo bendrovės turės prisiimti kelių milijonų dolerių nuostolius.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo vakar (gegužės 3 d.) pradėjo naujus reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Hamburgo (Vokietija). „airBaltic“ sujungia šiuos miestus trimis savaitiniais skrydžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jau trečiąjį tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Vokietiją.

Australijos oro milžinė „Qantas“ pirmadienį atskleidė planus iki 2025 metų pabaigos pasiūlyti ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį – kelionė orlaiviais „Airbus A350“ iš Sidnėjaus į Londoną truks kiek ilgiau nei 19 valandų. Tik keletas oro bendrovių vykdo skrydžius be nutūpimų tokiais milžiniškais atstumais, kurie kelia įvairių iššūkių, įskaitant orlaivių pajėgumą, komercinį perspektyvumą ir net įgulos bei keleivių sveikatą.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ plės orlaivių priežiūros bazę Kauno oro uoste ir investuos 15 mln. eurų.  Kaip antradienį paskelbė bendrovės atstovai, angaras padvigubins bendrovės pajėgumus Kaune, jame bus sukurta 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.

Pirmadienį baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, kurių vertė siekia beveik 10 mlrd.

Paskutinį kovo sekmadienį prasidedant aviacijos vasaros sezonui, Lietuvos oro uostuose suplanuota 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu keleivių ir skrydžių skaičius toliau turėtų augti. „Lietuvos oro uostuose stebime kas savaitę augančius skrydžių ir keleivių srautus. Kartu su vasaros sezono pradžia tikimės dar spartesnio atsigavimo.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pranešė nuo penktadienio pradedanti skraidinti iš Vilniaus į Splitą Kroatijoje. „Wizz Air“ nuo kovo 27 dienos taip pat skraidins iš Vilniaus į Barseloną, nuo kovo 28 dienos – į Donkasterį, Jerevaną, o nuo kovo 29 dienos – į Belfastą, Nicą, Bilundą ir Atėnus, nuo kovo 30 dienos – į Milaną ir Paryžių.  Iš Kauno oro uosto nuo kovo 28 dienos „Wizz Air“ atnaujins skrydžius į Eindhoveną, iš Palangos – į Londoną.

Antradienį Vokietijos oro uostuose atšaukta šimtai skrydžių, darbo užmokesčio dydžiu nepatenkintiems saugumo darbuotojams surengus streiką, pranešė pareigūnai. Profsąjungos „Verdi“ paskelbtas vienos dienos streikas paveikė aštuonis oro uostus, įskaitant didžiausią šalyje Frankfurto oro uostą, o keleiviai buvo paraginti neatvykti. Streikas surengtas nepavykus susitarti dėl atlyginimų didinimo 25 tūkst.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos orlaiviams bei Rusijai ėmusis atsakomųjų veiksmų, o kartu brangstant kurui, visi šie veiksniai, tikėtina, didins lėktuvų bilietų kainas, teigia aviacijos ekspertai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą. Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Rusija oro erdvę uždarė 36 pasaulio valstybių aviakompanijoms, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Pažymėdama, jog tai yra atsakomoji priemonė į šių valstybių analogiškus sprendimus, Rusijos tarnyba paskelbė šių valstybių sąrašą: Austrija, Albanija, Angilija (JK užjūrio teritorija), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (įskaitant Grenlandiją, Farerų salas ir teritorinę jūrą), Džersis, Airija, Islandija...

Lietuvoje uždraudė oro vežėjams, turintiems Rusijos Federacijoje išduotą oro vežėjo pažymėjimą, lėktuvams ir kitokiems orlaiviams skristi Lietuvos oro erdvėje, išskyrus avarinį tūpimą ar avarinį skrydį. Uždrausti skrydžiai nuo 00:00 val. Lietuvos laiku. Taip pat išimtis numatyta skrydžiams humanitariniais tikslais. Tam šeštadienio vakarą pritarė Vyriausybė posėdžio metu.

Rekordinius vėjus į Jungtinę Karalystę atnešusi audra „Eunice“ pridarė nemenkų iššūkių lėktuvų pilotams Londono „Heathrow“ oro uoste. Vasario 18 dieną „Facebook“ puslapyje „Big Jet TV“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip audros talžomi lėktuvai nusileidimo taką pasiekė pavojingai svyruodami į visas puses. Vaizdo įraše matyti, kad vienas lėktuvas visiškai atsisakė bandymo nusileisti ir vėl pakilo į orą.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 16 dieną NATO lėktuvai atpažino du rusų naikintuvus SU-27, du SU-35 ir orlaivį IL-22. Vasario 18 dieną vieną kartą palydėtas karinis transporto lėktuvas TU-154, kitą kartą – du SU-27 ir IL-22. Dalis Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioni...

Lėktuvo avarijos metu greičiausiai saugiausia būtų sėdėti vidurinėje sėdynėje netoli lėktuvo galo. Visgi, lėktuvų katastrofos yra itin retos, todėl šie incidentai nutinka nedažnai, rašo „Business Insider“. Tačiau ankstesnių katastrofų ir bandymų duomenys rodo, kad lėktuvo galas yra bene saugiausia dalis. Lėktuvų katastrofos yra ypač retos. Tačiau, kaip parodė neseniai įvykęs variklio gedimas „Southwest Airlines“ skrydyje 1380, vis tiek gali nutikti kažkas ne taip. 2018-ųjų balandžio mėn.