lėktuvai

Oro linijų bendrovės šiais metais skraidins 4,35 mlrd. keleivių, arba beveik tokį patį rekordinį skaičių keleivių, kaip 2019-aisiais, aviacijos pramonei atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos, pirmadienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Remiantis organizacijos duomenimis, sektorius taip pat sugrįš į pelningumą, o grynasis pelnas 2023 metais pasieks 9,8 mlrd. JAV dolerių, arba dvigubai daugiau nei skaičiuota anksčiau.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos keleivinį lėktuvą TU-134. Jis skrido iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivį lydėjo du naikintuvai SU-27, skridę iš Kaliningrado srities ir grįžę atgal.

Kinijos pirmasis šalyje pagamintas keleivinis lėktuvas sekmadienį atliko pirmąjį komercinį skrydį, tapusį svarbiu įvykiu dešimtmečius trunkančiose Pekino pastangose Vakarų varžovams mesti iššūkį oro transporto industrijoje. Kinai tikisi, kad komercinis lėktuvas C919 taps iššūkiu užsienio modeliams, tokiems kaip „Boeing 737 MAX“ ir „Airbus A320“, nors daugelis jo dalių tiekiamos iš užsienio.

Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad pagrindiniame Šiaurės Korėjos oro uoste neįprastai dažnai atliekama su technine lėktuvų priežiūra susijusi veikla, nurodė viena stebėsenos grupė.  Pasak jos, tai gali būti ženklas, kad Pchenjanas siekia atnaujinti tarptautinius skrydžius. Kovodama su COVID-19 pandemija Šiaurės Korėja nuo 2020-ųjų pradžios yra faktiškai uždariusi savo sienas ir atšaukusi visus skrydžius.

Rusija pirmadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros pakėlė naikintuvą „Su-27“, kad perimtų du orlaivius – Vokietijos ir Prancūzijos, kurie, pasak Maskvos, bandė pažeisti jos oro erdvę. „Nukreipęs užsienio karinius lėktuvus nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į savo oro bazę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ šią savaitę pradės tiesioginius skrydžius penkiais naujais maršrutais iš Rygos. Pasak bendrovės pranešimo, naujosios kryptys – Rumunijos Bukareštas, Portugalijos Portas, Bulgarijos Burgasas, Ispanijos Bilbao ir Juodkalnijos Tivatas. Į Bukareštą „Air Baltic“ skraidins tris kartus per savaitę, o į Portą, Burgasą, Bilbao ir Tivatą – po du kartus per savaitę.  Kaip jau buvo skelbta, šiemet pirmąjį ketvirtį „Air Baltic“ sulaukė 769,2 tūkst.

Nors liepos 11-12 dienomis sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus laikinai stabdomi skrydžiai Vilniaus oro uoste, skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ parduoda bilietus kelionėms apribojimų metu, penktadienį skelbia portalas „15 min“. Pavyzdžiui, penktadienį ryte „Ryanair“ vis dar buvo galima įsigyti lėktuvo bilietų iš Vilniaus į Londono Stantstedo oro uostus liepos 12-ąją, 11.25 valandą. Tai pačiai dienai galima įsigyti bilietus iš sostinės į Atėnus 6.10 val.

Skandinavijos vežėjos SAS, kuri yra inicijavusi apsaugos nuo bankroto procedūrą JAV, akcijos trečiadienį atpigo maždaug 30 proc., žiniasklaidai pranešus, jog įmonė gali būti išbraukta iš biržos sąrašų. Danijos leidinys „Berlingske“ antradienį pacitavo kelis neįvardytus šaltinius, teigusius, jog planai dėl bendrovės išbraukimo iš biržos sąrašų yra pažengę taip toli, kad „labai stebintų“, jei rudenį vežėja ji vis dar būtų biržoje.

Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą toliau auga. Per pastarąją parą sunaikinti keli šimtai okupantų ir dešimtys technikos vienetų. Kaip sekmadienį skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 178 150 karių, 470 jų buvo nukauti praėjusią parą. Rusai taip pat neteko 3 636 tankų, 7 024 šarvuočių, keturi iš jų buvo sunaikinti praėjusią parą.

Amsterdamo Schipholio oro uostas antradienį pranešė ketinantis sustabdyti naktinius ir uždrausti privačius skrydžius, siekdamas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir aplinkos triukšmą. Orlaiviams bus uždrausta kilti nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto ir jiems nebus leista leistis anksčiau nei 5 val. ryto, sakoma „Royal Schiphol Group“ generalinio direktoriaus Ruudo Sondago pranešime. Pakeitimai viename didžiausių Europos oro susisiekimo centrų įsigalios nuo 2025–2026 metų.

Saulius Petkevičius per gyvenimą savo rankomis sukonstravo keturis lėktuvus. Tris suprojektavo ir sukūrė pats, ketvirtąjį surinko iš rinkinio. Tik pastarasis į jo gyvenimą atnešė kraupią nelaimę, po kurios gyvenimas nebebuvo toks pats. Niekada neišgirsite Sauliaus dejuojančio ar besiskundžiančio – jo optimizmo ir pozityvumo vertėtų pasimokyti visiems. Na ir kas, kad nelaimės metu neteko pusės kojos ir nebegali vaikščioti, į pagalbą pasitelkęs triratį jis kasdien rankomis numina apie 30 km.

Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) toliau teiks kurą Airijos pigių skrydžių įmonei „Ryanair“ Lietuvoje ir Čekijoje, pranešė „Avia Solutions Group“. Įmonės atnaujino 7 metus trunkantį bendradarbiavimą – BGS nuo balandžio vienerius metus tieks kurą „Ryanair“ lėktuvams Vilniaus, Palangos bei Čekijos Ostravos Leošo Janačeko oro uostuose.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies orlaiviai skraidys visur, kur leidžia tarptautinė teisė, ir perspėjo Rusiją elgtis atsargiai po to, kai vienas jos naikintuvas, kaip įtariama, numušė amerikiečių droną. L. Austinas tai pareiškė netrukus po pokalbio telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu.

Per pratybas į šiaurės vakarus nuo Romos antradienį susidūrus dviem Italijos karinių oro pajėgų lėktuvams ore žuvo abu pilotai, pranešė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Anot karinių oro pajėgų pranešimo spaudai, abu pilotai skrido mokomaisiais lėktuvais U-208 ir dalyvavo mokomojoje misijoje. Susidūrimo priežastis kol kas nežinoma. „Esame sukrėsti žinios apie dviejų oro pajėgų pilotų žūtį per nelaimingą atsitikimą mokymų metu netoli Gvidonijos“, – sakė G. Meloni.

„Daily Mail“ Didžiojoje Britanijoje vykdė apklausą, kurios metu daugiau nei 8000 keleivių vertino „Ryanair“, „Wizz Air“, „British Airways“, „EasyJet“, „Virgin Atlantic“, „TUI“, „Jet2“ ir kitas žinomas oro linijas, kurios vykdo skrydžius Europoje. Keleiviai pateiktoje anketoje vertino savo pastarųjų dvejų metų patirtį su Jungtinėje Karalystėje skraidančiomis oro linijomis, kurios taip pat vykdo trumpo nuotolio skrydžius Europoje.

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos atšaukė planuotus skrydžius iš Vilniaus į Graikijos sostinę Atėnus, nors dar praeitą savaitę buvo galima įsigyti bilietus į šį skrydį. Skrydis buvo vykdomas vasaros metu nuo 2022 metų kovo 28 dienos. „Wizz Air“ skrydį į Atėnus atšaukia jau antrą kartą, pirmąkart tai nutiko 2020-aisiais metais. Tuomet bendrovė į Atėnus reguliariai skraidino nuo 2018 metų kovo.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo šių metų liepos pradės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Malagos miesto Ispanijoje. Skrydžiai vyks dukart per savaitę ir truks iki 2024 metų pradžios, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

Lietuvą užklupusi audra sukėlė didžiulį stresą gyventojams, kurie parskrido į Vilnių ir bandė nusileisti Vilniaus oro uoste. Prieš pat nusileidžiant ant tako, lėktuvas staiga šovė į viršų ir nuskrido į Rygos oro uostą. Iš Meksikos į Paryžių ir į Vilnių skridęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio artimasis įspėjo, kad oro uoste teks palaukti, mat dėl stipraus šoninio vėjo lėktuvo pilotas buvo priverstas skristi ne pagal planą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pakartojo Vašingtono pažadą pristatyti Turkijai lėktuvų F-16, o Ankara tvirtina, kad jų patvirtinimas neturėtų priklausyti nuo jos pozicijos dėl Švedijos narystės NATO. Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

Suomijos oro bendrovė „Finnair“ plečia savo veiklą Vilniaus oro uoste, didinamas skrydžių dažnis tarp Suomijos ir Lietuvos sostinių, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime spaudai. Nuo šių metų aviacijos vasaros sezono pradžios skrydžių skaičius tarp Helsinkio ir Vilniaus išaugs iki 26 skrydžių per savaitę, o nuo gegužės 1 dienos, skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per dieną.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus“ sustiprino savo lyderystę civilinės aviacijos srityje, antradienį pranešdama apie 2022 metais gautą didesnį užsakymų ir pristatymų skaičių nei varžovė iš JAV „Boeing“. Kalbant apie pagamintų orlaivių pristatymus klientams, „Airbus“ teigė per praėjusius metus užsakovams pristačiusi 661 lėktuvus, tuo metu „Boeing“ paskelbė apie 480 vienetų rodiklį.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Belgijoje dirbantys „Ryanair“ skrydžių palydovai penktadienį pradėjo trijų dienų streiką, dėl kurio bus sustabdyta daugybė skrydžių ir kuris paveiks tūkstančius keleivių. Streikas organizuojamas pragyvenimo išlaidų krizei visoje Europoje skatinant neramumus, sutrikdžiusius šventinį laikotarpį.

Šventiniu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje vyks iš anksto suplanuotas pasienio darbuotojų streikas. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša, kad dėl to gali būti smarkiai sutrikdyta šalies oro uostų veikla, ir planuojantiems keliones į šią šalį reikėtų žinoti apie galimus trikdžius, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jungtinės Karalystės pasienio darbuotojai ketina streikuoti gruodžio 23-26 d. ir gruodžio 28-31 d. (planuojama, kad gruodžio 26 d. ir gruodžio 31 d. streikas truks iki 7 val.

Dėl gausaus sniego sekmadienio vakarą ir pirmadienio naktį Vilniaus ir Kauno oro uostuose  buvo atšaukta daugiau nei 20 skrydžių, tačiau pirmadienio rytą jie vyksta įprastai, BNS pranešė Lietuvos oro uostai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad tiek skrydžių neįvyko nuo maždaug 21-22 val. vakaro iki 5 valandos ryto tiek iš Vilniaus ir Kauno oro uostų, tiek į juos.

Latvijos oro erdvėje per 11 šių metų mėnesių aptarnauta 181,18 tūkst. skrydžių – 21,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 46,7 proc. iki 50,07 tūkst., tranzitinių skrydžių – 14,3 proc. iki 131,11 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, bendras skrydžių skaičius sumenko 28,5 proc. iki 13,25 tūkst.

Lapkritį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 392 tūkst. keleivių – 22 proc. daugiau nei pernai. Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sako, jog lapkritį tendencijos buvo įprastos, kai keleivių mažėja, o krovinių daugėja.  „Kaip ir įprasta – lapkritį keliauja šiek tiek mažiau žmonių, o artėjant metų pabaigos šventėms, auga krovinių apimtys“,  – pranešime sakė T. Zitikis.  Lapkritį visuose trijuose oro uostuose aptarnauta 3,7 tūkst. skrydžių – 2 proc.

JAV, Merilando valstijos gelbėtojai-ugniagesiai dalyvavo nekasdieniškoje gelbėjimo operacijoje. Sekmadienio naktį nedidelis lėktuvas rėžėsi į elektros perdavimo linijų atramą ir liko kaboti įstrigę maždaug 30 metrų aukštyje. Netoli Geitersbergo miesto nutikęs incidentas laikinai be elektros paliko 85 tūkstančius vietos gyventojų. Laimei, abu lėktuvu skridę žmonės nenukentėjo ir gelbėtojams panaudojus didelį kraną buvo išvaduoti.

Vilniaus ir Kauno oro uostuose lėktuvai skrydžiams bus paruošiami greičiau. Kaip rašoma pranešime spaudai, „Litcargus“ įsigijo naujas nuledinimo mašinas „Elephant“. Dvi nuledinimo mašinos bus skirtos darbui Vilniaus oro uoste, dar viena – Kauno oro uoste. Investicijos į naujas nuledinimo mašinas siekia beveik milijoną eurų. „Daugelis nežino, kaip lėktuvai yra paruošiami skrydžiui – lėktuvas negali tiesiog atvažiuoti iš angaro ir pakilti.

Neatsakingas ir viešą tvarką pažeidžiantis elgesys oro uostuose ar lėktuve gali baigtis policijos komisariate. Lietuvos oro uostų ir Policijos departamento atstovai keliaujantiems lėktuvais primena – oro uostai ir orlaiviai yra vietos, kuriose galioja ir ypatingai griežtai vertinamos viešosios tvarkos taisyklės bei kitos galimos grėsmės aviacijos procesų saugumui.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Šiaurės pusrutulyje vasarą – tradiciškai atostogų sezono piko metu – oro kelionių skaičiai smarkiai išaugo, bet pandemijos padariniai vis dar buvo jaučiami, parodė ketvirtadienį paskelbti Tarptautinės oro transporto asociacija (IATA) duomenys.  Organizacija pranešė, kad bendras oro eismas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo dviem trečdaliais, tačiau vis tiek siekė tik 73,7 proc. priešpandeminio lygio.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Penktadienį atšaukta apie 1 tūkst. skrydžių į Prancūziją ir iš jos, šios šalies skrydžių vadovams pradėjus streiką, lėmusį daug vėlavimų visoje Europos oro erdvėje.  Prancūzijos civilinės aviacijos administracija DGAC nurodė, kad 16 oro uostų, taip pat eismo valdymo centrai, nukreipiantys per Prancūzijos teritoriją skrendančius lėktuvus, penktadienį teikia tik minimalias paslaugas.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Kauno oro uostas, galintis aptarnauti iki milijono keleivių per metus, jau pasiekė savo ribas, todėl turi plėstis, kad galėtų priimti 2 mln. keleivių. „Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.

Praėjo jau beveik pusmetis nuo to, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir izoliacijos. Tarptautinės kompanijos boikotuoja Rusiją, sustabdyti visi Vakarų aviakompanijų skrydžiai į šalį agresorę. Tačiau Vladimiro Putino palaikytojo Viktoro Orbano šalyje Vengrijoje įsikūrusiai „Wizz Air“ tai, panašu, yra nė motais.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414,5 tūkst. keleivių – dukart daugiau nei pernai liepą. Skrydžių skaičius augo 43 proc. iki 3,67 tūkstančio. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) keleivių padaugėjo 18,5 proc., skrydžių – beveik 5 procentais. Aviakompanijos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šiemet stebimas nuolatinis paklausos kelionėms augimas, skrydžių kiekvieną mėnesį atliekama vis daugiau.